Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 24,24 aro teritorijoje galima rasti 1953 metais pastatytą ir 1990 metais rekonstruotą vieno aukšto ir 265,96 kvadratinių metrų ploto gyvenamąjį namą. Jis yra sklypo priekyje. Anksčiau teritorijoje buvo ir ūkinis pastatas bei garažas, tačiau jie sunaikinti 1994 metais.
Duomenų apie sklypo gilumoje kažkada pradėtas statybas nėra, o bendrai sklypas su namu, Registrų centro 2014 metų duomenimis, vertinamas maždaug 214 tūkst. eurų.
Tai kur kas mažiau nei 2007 metais įvardinta vertė. Kaip nurodoma viešai prieinamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, anuomet turtas buvo vertinamas daugiau nei 3 mln. litų, t. y. apie 892 tūkst. eurų.
„Prokuroras nutarime nurodo, kad V. N. 2007 metų gruodžio 3 dieną atlikus objektų, esančių Tyzenhauzu g. 37, Vilniuje, įvertinimą, jų rinkos verte nustatyta 3.077.000 litų. Bet, įtariamojo teigimu, jo areštuoto turto verte nustatyta pagal valstybines įmonės Registro centro duomenų bazėje nurodytą vidutinę rinkos vertę. G. J. manymu, toks vertes nustatymas neatitinka realios areštuoto turto vertes“, – rašoma nuasmenintame dokumente.
Skandalingi verslininkai
Nutartyje minimas V. N. yra Vladimiras Naidūnas, o G. J. – Gediminas Jacka. Šiems praeityje laikraščių antraštėse mirgėjusiems verslininkams anksčiau priklausė aptariamas nekilnojamasis turtas.
G. Jacka išgarsėjo 2002 metais per Palangos kurhauzo gaisro skandalą. Tuomet viešojoje erdvėje buvo įtarimų, kad gaisru galėjo būti suinteresuotas jis pats, nes valdė dalį pastato ir bylinėjosi su kitą dalį valdančia Palangos savivaldybe.
„Vienas iš sudegusio Kurhauzo savininkų, palangiškis verslininkas Gediminas Jacka abejoja, ar bus surasti tikrieji gaisro kaltininkai, ir neigia bet kokius spėjimus ir netiesioginius kaltinimus, kad jis neva susijęs su šiuo ir dar keturiais ankstesniais gaisrais kurorte“, – 2002 metais rašė „Elta“.
2005 metais Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė, kad dėl kurhauzo padegimo pateikė įtarimus keturiems asmenims. Dar po 2 metų Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad kurhauzo padegimą organizavo 28 metų klaipėdietis Algirdas Žilinskas.
„Jis kito nuteistojo paprašė surasti asmenis, kurie už 2 tūkst. litų sutiktų padegti Palangos simboliu vadintą kurhauzą“, – skelbė LRT.
Tačiau dar iki tol G. Jacka pats buvo suimtas ir kelis mėnesius laikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Jam buvo pateikti įtarimai organizavus du nusikaltimus: tyčinį telšiškio verslininko Hilarijaus Sasnausko nužudymą iš savanaudiškų paskatų bei didelės vertės turto prievartavimą iš buvusio „Ekspres“ banko prezidento V. Naidūno.
„39 metų H. Sasnauskas buvo nušautas savo namų kieme 1993 metų sausį. Iki žūties šis telšiškis nebuvo siejamas su nusikalstamuoju pasauliu, tačiau buvo žinoma, kad jis galimai turėjo didelių skolų.
Iš verslininko V. Naidūno G. Jacka įtariamas neteisėtai reikalavęs 200 tūkst. JAV dolerių ir organizavęs jo pagrobimą. V. Naidūnas ir G. Jacka 3 metus bylinėjosi dėl sostinės Tyzenhauzų gatvėje esančio 37-ojo namo, kuriame gyveno V. Naidūnas.
Prieš kelerius metus neoficialiai teigta, jog G. Jacka galėjo organizuoti ir 2000 metų birželio pasikėsinimą į V. Naidūną. Jį buvo bandyta susprogdinti Vilniuje, kai jis kartu su savo sargybiniu Andrejumi Čiujevu važiavo automobiliu „Lincoln“. Iš granatsvaidžio paleistas sprogmuo per priekinį langą įlėkė į automobilį, atsitrenkė į galinį stiklą, jį apdegino, nukrito į saloną, tačiau nesprogo. Iškart po šio pasikėsinimo nužudyti V. Naidūnas neatmetė galimybės, kad susidorojimą galėjo užsakyti buvęs jo pažįstamas G. Jacka“, – 2005 metais skelbė „Elta“.
Dėl šių įtarimų G. Jacka taip ir liko nei nuteistas, nei išteisintas. Kaip 2018 metais rašė „Atvira Klaipėda“, byla buvo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
G. Jacka taip pat tapo vienu iš 2019 metais išleistos buvusio politiko Vytauto Čepo knygos „Siena“ herojumi. Kaip skelbė „Lietuvos rytas“, verslininkas rašytoją apkaltino melu.
„Kodėl jūs rašote neteisybę – Jonas Bielskis (Kauno nusikalstamo pasaulio atstovas – „Delfi“) mane reketavo, visaip šmeižė, banditai rengėsi pakišti po velėna. Jie įvardyti teismuose, o aš, apkaltintas nebūtais nusikaltimais, šioje knygoje minimas kaip žmogžudystės užsakovas“, – dienraštyje cituotas G. Jacka.
Beje, Palangos kurhauzas po ilgų bylinėjimųsi buvo atstatytas ir 2020 metų rudenį atvėrė duris lankytojams.
Tuo metu V. Naidūnas, kaip skelbė „Kas vyksta Kaune“, 2014 metais mirė.
„Ekspres“ bankas vykdė bankinę veiklą nuo 1993 iki 1996 metų, kuomet Vilniaus apygardos teismas jam iškėlė bankroto bylą. (...) Banko steigėjas ir, kaip teigiama, aferų sumanytojas buvo V. Naidūnas, kartu su darbuotojais, manoma, iššvaistė ar pasisavino daugiau nei 12 mln. litų banko indėlininkų pinigų. (…) 2003 metais iškelta byla nutraukta dėl senaties“, – skelbiama tinklapyje bankai.lt.
Nekalbus savininkas
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sklypas su apleistomis statybomis Tyzenhauzų g. nuo 2012 metų priklauso įmonei „Aristena“, kurią 2011 metais įsteigė vilnietis Arūnas Svitojus (10 proc. akcijų) ir Niujorke registruotas Paul Peter Svitra (90 proc. akcijų).
A. Svitojus yra Žemės ūkio rūmų pirmininkas. Pernai jis kartu su visuomeniniu rinkimų komitetu „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“ bandė patekti į Europos Parlamentą, tačiau nesėkmingai.
Kandidato turto deklaracijoje nurodoma, kad A. Svitojus valdo turto už 235 tūkst. eurų ir 28.288 eurus piniginių lėšų.
Tačiau apie savo turtą Tyzenhauzų g. jis kalbėti nenorėjo. Pirmą kartą į A. Svitojų el. paštu kreiptasi spalio 21 dieną. Vėliau jam daug kartų skambinta, tačiau vyras, jei ir atsiliepdavo, tik atsakydavo, kad yra „posėdyje“ ir numesdavo ragelį.
Apleistas sklypas Tyzenhauzų g. patenka į oro uosto apsaugos teritoriją, todėl jo iš bepiločio orlaivio perspektyvos nufotografuoti nepavyko.
„Delfi“ sutiktas namo-vaiduoklio kaimynystėje gyvenantis vyras pasakojo, kad teritorija apleista jau daug metu. Tiesa, rimtų nusiskundimų dėl to pašnekovas neturėjo. „Tik pasitaiko, kad naktimis ten kažkokie laukiniai gyvūnai kergiasi. Tenka juos nubaidyti ir tiek“, – sakė jis.
Turi konservuoti
Kaip „Delfi“ informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Diana Dambrauskienė, statinio statybos metu rangovo pareiga – užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus.
„Saugos ir sveikatos taisyklių laikymosi priežiūra statybvietėje statybos metu priskirta Valstybinei darbo inspekcijai“, – sakė ji.
Pasak D. Dambrauskienės, sustabdžius statinio statybos darbus (statytojo noru ar pagal atitinkamų institucijų reikalavimus) statytojo pareiga nustatyta teisės aktų tvarka – organizuoti statomo statinio konservavimo darbus, siekiant apsaugoti statinio konstrukcijas, inžinerines sistemas, inžinerinius tinklus bei įrenginius nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos.
„Statinio konservavimo tvarkos sustabdžius statinio statybą laikymosi priežiūra priskirta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencijai, – dėstė ji. – Taip pat pažymime, kad, jeigu nebaigtas statyti statinys yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas, toks nebaigtas statyti statinys per statinio naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą išardomas.“
Kaip numatoma Statybos įstatyme, statinių naudojimo priežiūrą atlieka atitinkami viešojo administravimo subjektai. Energetikos objektų – Valstybinė energetikos inspekcija; susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija; kitų statinių – savivaldybių administracijos; o statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos.
