Praeitą savaitę užsidarius rinkimų apylinkėms, JAV pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo. Tačiau pasekmės bus trumpalaikės. Išrinktasis prezidentas Joe Bidenas pažadėjo vos įžengęs į Baltuosius rūmus grąžinti JAV į susitarimą.
Pažvelkime į klimato kaitą. Dauguma šalių džiaugiasi, kad JAV grįžo į valstybių, kurioms rūpi klimatas, klubą. Per pastarąsias aštuonias savaites Kinija, Japonija ir Pietų Korėja pasižadėjo maždaug iki amžiaus vidurio sumažinti išmetamų klimato kaitą sukeliančių dujų kiekį iki nulio. Sumažinti dujų kiekį tiek, kad pasaulio temperatūra tik 2 °C arba dar mažiau viršytų temperatūrą prieš pramonės perversmą, pasižadėjo keturios iš penkių didžiausias ekonomikas turinčių šalių.
J. Bidenas teigė, kad ketina siekti, jog išmetamų dujų kiekis iki 2050 m. būtų sumažintas iki nulio – modelių kūrėjai teigia, kad jei pavyktų, jų prognozuojama temperatūra amžiaus pabaigoje sumažėtų 0,1 °C. Kad JAV vėl galėtų prisijungti prie Paryžiaus susitarimo, prezidentui reikės oficialiai paskelbti šį siekį ir atnaujinti valstybės įsipareigojimą mažinti išmetamų dujų kiekį. Dauguma stebėtojų mano, kad iki 2030 m. 45–50 proc. sumažinti 2005 m. lygio išmetamųjų dujų kiekį būtų sudėtinga, tačiau įgyvendinama, sąžininga ir proporcinga Europos veiksmams.
J. Bidenas gali grįžti į Paryžiaus susitarimą be Kongreso pritarimo, tačiau tam, kad jo pažadai būtų įtikinami, reikės nors dalies abiejų partijų pritarimo. Būtų naudinga į vyriausybės planuojamas skatinamąsias priemones įtraukti planus kurti ekologišką infrastruktūrą ir energiją bei skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą. Didžioji dalis JAV visuomenės tam pritaria. Balsavusiųjų apklausose du trečdaliai rinkėjų teigė, jog klimato kaita – tai rimta problema. Tačiau ar tam, kad ją išspręstų, jie sutiks daugiau mokėti už energiją, parodys ateitis.
Pašaliniai stebėtojai atidžiai seka, ar J. Bidenas buria tokią komandą, kuri pademonstruotų, jog jis tikrai ketina įtraukti kovą su klimato kaita į užsienio ir vidaus politiką. Kad priversti JAV bendradarbiauti klimato kaitos srityje nepaprastai svarbu, net nereikėtų kartoti. Per pastaruosius ketverius metus viso pasaulio rinkėjai atkreipė dėmesį ne tik į pakilusią temperatūrą, bet ir į dažniau vykstančius potvynius, sausras ir miško gaisrus. Europa siekia įvesti ambicingą ekologišką planą namuose ir glaudžiai bendradarbiauja su didžiausia pasaulio teršėja Kinija. Jei J. Bidenui pavyks oficialiai įtvirtinti JAV klimato kaitos tikslus 2030 iesiems ir 2050 iesiems iki kitais metais vyksiančios Jungtinių Tautų konferencijos dėl klimato kaitos (COP26), kitoms vyriausybėms bus lengviau patikėti, kad JAV tikrai pasiruošusi tesėti pažadus. Tai gali suteikti kitoms šalims – taip pat ir Kinijai – drąsos priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti greičiau.
Tačiau į Baltuosius rūmus patekęs kovotojas su klimato kaita patiks ne visiems. Naftos ir anglies gavėjai nerimauja. Nerimauja ir Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, ypač todėl, kad J. Bidenas grasino, jog jei Brazilija toliau niokos Amazonės miškus, jos laukia „ekonominės pasekmės“. J. Bolsonaro, kuris mano, kad užsienio valstybių kritika dėl aplinkosaugos tėra imperialistų noras kištis į Brazilijos teritoriją, socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė: „DĖL MŪSŲ SUVERENITETO NESIDERAMA“ ir kalbėjo, kad norint apsiginti reikės „parako“. 2019 m. Brazilijos išmetamų dujų kiekis išaugo net 9,6 proc. – labiausiai dėl to, kad kertami miškai.
Pasaulis JAV bendradarbiavimo tikisi ir sveikatos apsaugos srityje. Liepos mėnesį D. Trumpas pareiškė, kad JAV trauksis iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) – svarbiausios pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos, skirtos kovoti su pandemijomis ir kitomis grėsmėmis. D. Trumpas skundėsi, kad organizacija pavaldi Kinijai. J. Bidenas pažadėjo šio skuboto sprendimo atsisakyti jau pirmąją savo valdymo dieną.
Pateikęs prezidento vykdomąjį potvarkį jis galės sustabdyti pasitraukimo procesą, kuris turėjo būti užbaigtas iki 2021 m. liepos. Ar dėl šio sprendimo kils daug trikdžių, dar neaišku. JAV – didžiausia pasaulio PSO rėmėja: 2019 m. ji suteikė apie 15 proc. organizacijos biudžeto. Tikimasi, kad vadovaujant J. Bidenui JAV taip pat prisijungs prie pasaulinės koalicijos, skirtos finansuoti COVID-19 diagnostinių testų, vaistų ir skiepų vystymą bei platinimą skurdesnėse šalyse. Tarptautinis bendradarbiavimas greičiausiai atneš geresnių rezultatų negu „pirmenybės Amerikai“ siekis. Vieno Meksikos valstybės pareigūno žodžiais tariant, pandemija „nesibaigs Amerikoje, jei nebus pasibaigusi Meksikoje.“
Kaip J. Bidenas atsilieps jų nacionaliniams interesams, svarsto viso pasaulio vyriausybės. Kinijos valstybinėje spaudoje jis atsargiai pasveikintas. Bulvarinis Kinijos laikraštis „Global Times“ net pavadino jį „senu draugu“. Nors Kinija džiaugėsi, kad JAV švelnioji galia valdant D. Trumpui labai nusilpo, tuo pačiu niršo dėl kaprizingos jo politikos Kinijoje ir jo pareigūnų priešiškumo. Kinijos nuomone, dėl daugelio Vakarų šalių pasipriešinimo Kinijos įtakai reikėtų kaltinti D. Trumpo administraciją.
Kinija nesitiki, kad J. Bidenas padės sumažinti Vakarų nerimą. Tačiau tikisi, kad jo veiksmus bus galima nuspėti. Valdant D. Trumpui Kinija baiminosi, kad JAV be įspėjimo įves Taivanui palankesnę politiką, taip priversdama abi šalis priartėti prie karo. Kinija tikisi, kad J. Bideno valdoma Amerika bus atsargesnė.
Be to, Kinija norėtų ne tokių sudėtingų santykių. Ji nemano, kad J. Bidenas netikėtai padidins tarifus bergždžiai mėgindamas dvišalius eksportus sulyginti su eksportais, kaip elgėsi D. Trumpas. Ji tikisi, kad J. Bidenas tuos tarifus sumažins. Tačiau nesitiki, kad JAV pakeis požiūrį į Kinijos bendradarbiavimą kuriant 5G tinklus arba į jos stiprinamą kariuomenę Pietų Kinijos jūroje.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi skubiai pasveikino tiek J. Bideną, tiek jo viceprezidentę. Viceprezidente Kamala Harris „nepaprastai didžiuojasi“ ne tik jos chittis (tetos), bet ir visi indų kilmės amerikiečiai, švaistėsi pagyromis N. Modi. Indijos analitikai spėja, kad jis tikisi nebūti nubaustas už tai, kad smarkiai rėmė savo bičiulį populistą D. Trumpą.
Greičiausiai to ir nenutiks. Kad ir kas bevadovautų, JAV ir Indijos santykiai per pastaruosius dešimtmečius pagerėjo. „JAV negali pasipriešinti Kinijos galiai be Indijos“, – teigia ekspertų organizacijos „Carnegie Endowment for International Peace“ atstovas Ashley Tellisas. J. Bideno rinkiminės kampanijos tinklalapyje Indija kritikuota už silpnėjančią demokratiją ir žmogaus teisių apsaugą. Tačiau, ekspertų organizacijos „American Enterprise Institute“ atstovo Sadanando Dhume žodžiais tariant, nebylus Indijos atsakymas buvo: „Leiskit mums daryti ką norime, nes palaikome jus priešinantis Kinijai.“
Tačiau kalbant apie karinę galią, JAV draugės Azijoje norėtų, kad J. Bidenas būtų artimesnis ne Barackui Obamai, o D. Trumpui. B. Obama brėžė ribas dėl Pietų Kinijos jūros, tačiau kai Kinija jas peržengė, nedarė beveik nieko. Tuo tarpu D. Trumpo administracija triukšmingai atmetė Kinijos tvirtinimus, kad teritorijos jūroje priklauso jai, ir padidino JAV jūrų laivyno galią regione, be to, patvirtino gynybos įsipareigojimus Kinijos spaudžiamoms Japonijos saloms. JAV taip pat pardavė ginklų Taivanui. Buvęs vienas aukščiausių Singapūro diplomatų Bilahari Kausikanas teigia, kad kai 2017 m. D. Trumpas atskleidė jo „Mar-a-Lago“ klube besisvečiuojančiam prezidentui Xi Jinpingui, kad ką tik subombardavo Siriją dėl cheminių ginklų naudojimo, jis labai padėjo įtikinti Aziją, kad JAV nebijo pasinaudoti savo karine jėga.
Pasakyk, kad taip nebus, Joe
Dalis Azijos gyventojų nerimauja, kad J. Bidenas gali nusileisti Kinijai saugumo srityje, kad pasiektų tikslų kitur, pavyzdžiui, bendradarbiaujant dėl klimato kaitos. B. Obama „pirmenybę skyrė bendravimui, tačiau dabar metas stengtis Kiniją atgrasyti“, – teigia Tokijo ekspertų organizacijos „Canon Institute for Global Studies“ atstovas Miyake Kunihiko. „Negalima leisti, kad Kinija manytų, jog turi bent menkiausią galimybę be pasekmių užpulti Taivaną“, – aiškina buvęs Japonijos ambasadorius JAV Sasae Kenichiro. Vis dėlto daugelis norėtų, kad J. Bidenas su Kinija tvarkytųsi glaudžiai bendradarbiaudamas su sąjungininkėmis, o ne pasikliaudamas aklu įniršiu. Nors Japonijos politikai norėtų sutramdyti savo didžiąją kaimynę, turint omenyje, kaip Kinija arti ir kaip susijusios jų ekonomikos, jie nenori jai priešintis tiesiogiai. Jie baiminasi tokio atviro konflikto su Kinija, kokio, rodos, troško D. Trumpo administracija.
Naujasis Japonijos ministras pirmininkas Suga Yoshihide tikisi labiau tradicinių santykių su pagrindine šalies sąjungininke. „Mums nepaprastai svarbios profesionalios konsultacijos su JAV – su vyriausybės vadovu, išmanančiu užsienio politiką“, – aiškina buvęs užsienio reikalų ministro pavaduotojas Tanaka Hitoshi.
Su juo sutiktų ir Pietų Korėjos gyventojai. D. Trumpas nutraukė prekybos sutartį su Korėja ir grasino išvesti JAV kareivius, jei Seulas nesutiks daugiau už juos mokėti. J. Bidenas Pietų Korėjos nacionalinei naujienų agentūrai parašytame straipsnyje teigė, kad tokie grasinimai „beatodairiškai“ ir žadėjo sustiprinti sąjungą. Prieš pat rinkimus atliktoje apklausoje beveik du trečdaliai Pietų Korėjos gyventojų teigė, kad nori, jog laimėtų J. Bidenas.
Tuo tarpu D. Trumpo raginimai Pietryčių Azijoje vykdyti ideologinę kovą prieš „komunistinę Kiniją“ kiekviename įmanomame fronte atskleidžia, kad jo administracija nesuvokia diplomatinės tikrovės, žurnale „Diplomat“ teigė buvęs Indonezijos ambasadorius JAV Dino Patti Djalalas. Žinoma, Kinija Pietryčių Azijai kelia galvos skausmą. Tačiau ideologinio pavojaus ji nekėlė jau daug dešimtmečių. Kol kas regione pirmenybė skiriama kovai su pandemija (su Kinijos pagalba) ir ekonomikai (kuriai atsigauti ir augti nepaprastai padės Kinija). JAV regione laukiama, tačiau niekas nenori rinktis tik vienos pusės – būtent dėl to Indonezija neseniai atsisakė priimti JAV žvalgybos lėktuvus.
O kalbant apie J. Bideną Azijos gyventojai tikisi, buvusio Australijos ministro pirmininko Kevino Ruddo žodžiais tariant, „strateginio ir ekonominio balasto“ JAV santykiams su Azija ir „labiau į niuansus atsižvelgiančios diplomatijos“. Ar tai tikėtina? Kevino Ruddo nuomone, taip. J. Bidenas buria Azijos ekspertų komandą iš žmonių, kurie „Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono smulkmenas pažįsta kaip savo penkis pirštus“.
D. Trumpo valdymo metais daugiašališkumo sergėtojos vaidmenį netikėtai teko prisiimti Europos Sąjungai. Nugalėjus J. Bidenui europiečiai tikisi, kad šia našta galės pasidalinti su JAV. ES ne tik tikisi, kad JAV grįš į Paryžiaus susitarimą, bet ir kad liausis kenkti Pasaulio prekybos organizacijai bei atgaivins susitarimą dėl Irano branduolinės programos. J. Bidenas užsiminė, kad ketina tai padaryti.
Kalbant apie didelius strateginius siekius, didžiausias ES tikslas – neįsitraukti į Kinijos ir JAV kovą dėl galios. ES norėtų bendraujant su Kinija būti tvirtesnė ir ne tokia patikli, tačiau neaišku, ar palaikytų JAV, jei J. Bidenas Kinijai demonstruotų atvirą priešiškumą.
J. Bidenas neketina konfliktuoti su NATO, kaip elgėsi jo pirmtakas. Tačiau jis reikalaus, kad NATO sąjungininkės, kurių du trečdaliai neskiria gynybai 2 proc. BVP, į savo ginkluotąsias pajėgas daugiau investuotų pačios. Vokietija tikisi, kad šis reikalavimas nebebus lydimas grasinimų skirti tarifus Vokietijoje gaminamiems automobiliams ir kad nesutarimai tarp sąjungininkių bus sprendžiami ramiai, o ne perkeliami į „Twitter“.
Prancūzija tikisi, kad JAV padės spręsti regioninius konfliktus, darančius įtaką Europos saugumui – nuo Turkijos agresyvumo Viduržemio jūros rytiniame regione iki nestabilumo Libane ir Libijoje. Vokietija ir Prancūzija džiaugiasi, kad JAV vėl taps rimta ir civilizuota, o D. Trumpas nebebandys suskaldyti Europos.
Tačiau Europos sostinėje imama suprasti, kad dar valdant B. Obamai Europa ėmė trauktis iš JAV akiračio. „Žinoma, amerikiečiai nepakeičiami, – teigia Prancūzijos prezidentui artimas šaltinis, – tačiau pasaulis pasikeitė.“ Prancūzija nori, kad Europa daugiau rūpintųsi pati savimi, ir kad tai darytų kitaip. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas turės įtikinti J. Bideno komandą, kad jo siekiu susikurti „strateginę autonomiją“ nenorima susilpninti NATO.
Ne lengvai perkandamas prezidentas
Jungtinė Karalystė tikisi su JAV sudaryti prekybos sutartį (kuri atsvertų „Brexit“ žalą) ir įgauti daugiau įtakos pasaulyje per savo „ypatingus santykius“ su supervalstybe. Tačiau J. Bidenas, kurio protėviai kilę iš Airijos, yra užsiminęs, kad jei Jungtinė Karalystė ruošiasi tarp Šiaurės Airijos ir Airijos įvesti realią sieną, prekybos sutartį galima pamiršti. Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Borisą Johnsoną jis yra pavadinęs „fiziniu ir emociniu Donaldo Trumpo klonu“ – ir ne gerąja prasme. B. Johnsonas buvo antrasis pasaulio lyderis, kalbėjęsis su J. Bidenu paskelbus apie jo pergalę, todėl iš dalies britų baimės sušvelnintos, tačiau Jungtinė Karalystė savo vaidmens būti tiltu, jungiančiu JAV su Europa, greičiausiai neteks.
Artimuosiuose Rytuose atgaivinti susitarimą su Iranu dėl branduolinės programos nebus lengva. Didžioji dalis respublikonų ir dalis demokratų juo nepatenkinti. J. Bidenas gali panaikinti dalį sankcijų, o tada pabadyti sudaryti naują susitarimą. Izraelis ir Persų įlankos valstybės norės, kad susitarimas būtų kur kas platesnis, negu 2015 m. versija – pavyzdžiui, kad jis ribotų Irano balistinių raketų programą ir galbūt net draustų remti karines grupuotes. Tačiau mažai tikėtina, kad Iranas su tokiais reikalavimais sutiks, o tokiu atveju JAV partnerės Artimuosiuose Rytuose ragins J. Bindeną nenutraukti sankcijų.
D. Trumpui gana gerai sekėsi įtikinti arabų valstybes pripažinti Izraelį. J. Bidenas jaus spaudimą netrukdyti santykių atšilimui. Izraelio ministras pirmininkas Binyaminas Netanyahu gerai sutarė su D. Trumpu, o santykius su J. Bidenu jam reikės taisyti. Tačiau į jo valstybę Amerikoje vis dar žiūrima palankiai. Tuo tarpu palestiniečiai tikisi, kad dalis itin priešiškų D. Trumpo veiksmų, pavyzdžiui, nutraukti jų diplomatinę misiją Vašingtone ir nebeteikti jiems finansinės paramos, bus atšaukti. Tačiau mažai tikėtina, kad jiems pavyks įtikinti J. Bideną grąžinti JAV ambasadą iš Jeruzalės į Tel Avivą. Daugelis šalių nori, kad J. Bidenas nustotų mažinti JAV karių kiekį Afganistane, kur kovos tarp vyriausybės ir Talibano darosi intensyvesnės, ir išlaikytų įtaką Irake, kur aktyviai veikia „Islamo valstybė“.
Pasaulio populistams ir nacionalistams D. Trumpo buvimas Baltuosiuose rūmuose įrodė, kad jų ideologija – tai ateities ideologija. „J. Bolsonarui vertingiausia buvo D. Trumpo simbolizuojama pasaulėžiūra“, – teigia Fundação Getulio Vargas universiteto San Paule akademikas Oliveris Stuenkelis. Meksikos kairiųjų populistines pažiūras atstovaujantis prezidentas Andrés Manuelis Lópezas Obradoras J. Bideno vis dar nepasveikino su pergale.
Liberalizmui priešiškas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas rėmė D. Trumpą teigdamas, kad J. Bideno partija atstovauja „moralinį imperializmą“. Dėl panašių priežasčių jį rėmė ir Lenkijos vadovai. Melanios Trump gimtosios Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Jansa net kelias dienas tvirtino, kad laimėjo D. Trumpas ir socialiniame tinkle „Twitter“ dalinosi klaidingomis apie įvykį pranešančiomis naujienomis.
Atgal į realybę
Visoms šioms šalims dabar reikės bendradarbiauti su prezidentu, kuris teisinius principus laiko užsienio politikos prioritetu. Būdamas viceprezidentu J. Bidenas daug kartų keliavo po Rytų Europą aiškindamas, kad JAV laiko korupciją Rusijos įtakos plėtimo įrankiu ir kad su ja kovoti nepaprastai svarbu NATO saugumui. Kijevo antikorupcinės organizacijos AntAC vadovė Daria Kaleniuk tikisi, kad J. Bidenas bus „stipresnis ir labiau įsitraukęs“.