Jei 1992 m. „21 ąją darbotvarkę“ sukūrę Jungtinių Tautų Organizacijos darbuotojai būtų dalyvavę lapkričio 7 d. prie Kotsvoldo kalvų prisiglaudusio Straudo miestelio parke vykusiose demonstracijose, būtų nustebę matydami, kiek pykčio sukėlė jų darbas. Tačiau susirinkę protestuotojai žino, kad ši neprivaloma rezoliucija, kuri buvo sukurta norint skatinti tvarų vystymąsi, iš tiesų slepia planą „Didžiajai pertvarkai“, kuri neatpažįstamai pakeis visuomenę. Covid-19 pandemija sukurta tam, kad žmonės nesipriešintų ir leistų vykdyti skiepų programą, skirtą paversti visą žmoniją nevaisinga. „Girdėjau, kad tai padaryti planuojama jau 60 metų“, – teigia vienas protestuotojas.
„Ilgiau, – pertraukia kitas. – Nuo Babilono laikų.“ Trečias protestuotojas pareiškia, kad šios sąmokslo teorijos – „šlamštas“. Jis protestuoja dėl to, kad negali „nueiti į barą“.
Maždaug 200 žmonių subūrusi „Straudo laisvės grupė“ – tai netikėtas pakvaišėlių ir konservatorių derinys. Pasak vietos rašytojo Bruce Fentono, protestuotojų tarpe buvo „Žaliųjų, Leiboristų, Konservatorių ir „Brexit“ partijų narių, „Extinction Rebellion“ (XR) aktyvistų ir vietinės Rudolfo Steinerio draugijos narių“.
Proteste skambėjo audringos kalbos, tačiau netrukus susirinkusiuosius išvaikė policija. Keletas žmonių buvo suimti. Organizatoriui skirta 10 000 svarų sterlingų (maždaug 11 000 eurų) bauda. Panašūs susirinkimai tą dieną vyko dar 26 miesteliuose. Protestai planuojami kiekvieną šeštadienį, kol baigsis karantinas.
Šie susirinkimai atskleidžia ne tik tai, kad pandemijos laikotarpiu plinta keistos idėjos, bet ir tai, kad keičiasi patys protestai. Ką nors pasakyti norintys žmonės nebežygiuoja nuo Marmuro arkos iki Parlamento aikštės Londone. Policijos duomenys atskleidžia, kad tokie vaizdai, kokių galima buvo pamatyti Straudo miestelyje, tampa vis įprastesni.
Gali būti, kad nenusisekus dideliems protestams, kuriuose reikalauta antro referendumo, protestuotojai nusprendė išbandyti kitokias priemones. Didžiąją šių metų dalį rengti didelių protestų nebuvo įmanoma. O dabartiniai protestai – tai ne sostinėje įsikūrusių organizatorių vadovaujamos operacijos, o nedideli vietiniai renginiai. Pavyzdžiui, žaliųjų grupė „Extinction Rebellion“ (XR) sukurta Straude ir organizuojama „holakratiškai“ – t. y., vietinės grupės veikia kaip gana laisvai reguliuojamos franšizės. Šiais metais judėjimo už rasinę lygybę „Black Lives Matter“ (BLM) protestuose žygiavę žmonės priklausė daugybei skirtingų regioninių grupių. Grupė „Democratic Football Lads Alliance“ (DFLA), kurios nariai vasarą saugojo nuo protestuotojų skulptūras, suformuota iš futbolo gerbėjų grupių.
Protestai prieš karantiną sutraukia skirtingų motyvų turinčių žmonių – galingos vyriausybės priešininkų, pandemiją neigiančių žmonių, beprotiškų sąmokslo teorijų skleidėjų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų aktyvistų – be to, skiriasi ir jų kompetencija. „StandUpX“ judėjimui geriau sekasi rengti protestus gatvėse; judėjimas „Save Our Rights“ geriau kovoja teismo salėse. Mokslą neigiantys žmonės renkasi grupėje „Stop New Normal“. Jų vadovas Piersas Corbynas – klimato kaitos neigėjas ir buvusio Leiboristų partijos lyderio Jeremy Corbyno brolis. Beprotiškiausios sąmokslo teorijos sklando grupėje „Collective Action Against Bill Gates“. Protestuose su kitomis grupėmis maišosi ir grupė „QAnon“, kurios nariai tiki, jog pasaulį valdo satanistų ir pedofilų grupuotė.
Pasikeitė ir protestų demografija. Praeitais metais Borisas Johnsonas XR aktyvistus pavadino „valkatomis su auskaruotomis nosimis“, gyvenančiais „marihuana dvelkiančiose palapinėse“. Tačiau dabartiniuose protestuose dalyvauja įvairiausi žmonės – nuo statybininkų iki valstybės tarnautojų. Gana didelė dalis jų labiau primena patį B. Johnsoną – gerai išsilavinusį, vidutinio amžiaus ir apkūnų – o ne anarchistus studentus iš filmų.
Skirtingose šalies dalyse protestams įtaką daro regioninės tendencijos. Kornvalyje konservatyvios vietinių pažiūros atsiliepė ir radikalams. Po vasarą vykusių BLM protestų įkurta grupė „Black Voices Cornwall“ atsisakė savo pirmtakų socializmo ir neragina mažinti policijos finansavimo. Organizacijos sukurtoje valdyboje tarnaus Devono ir Kornvalio vyriausiojo konsteblio pavaduotojas Jimas Colwellas.
Pasikeitė ir interneto vaidmuo. Internetinės peticijos nebepopuliarios, nes politikai į jas nekreipia dėmesio. Dabar žmonės renkasi populiariuose pokalbių kanaluose žinučių platformoje „Telegram“, kuri naudojama organizuojant fizinius protestus. Apie 15 000 narių turinti nacionalistų grupė „Patriotic Alternative“ dažniausiai dirba ne internete. „Kurti „realias“ bendruomenes kur kas geriau, negu veikti tik internete, – teigia grupės vadovo pavaduotoja Laura Towler. – Sukuriami santykiai autentiški ir ilgalaikiai.“
Skaitmeninė komunikacija skatina grupes skaldytis. Kai susirašinėjančių žmonių grupė tampa per didelė, kad būtų galima ją suvaldyti, dažniausiai susiskaldo į naujas grupes. „XR Keteringo“ grupė iš pradžių priklausė „XR Nortamptono“ grupei, tačiau narių skaičiui išaugus atsiskyrė. Protestų judėjimus tiriantis rašytojas Paulas Masonas teigia, kad toks procesas užtikrina, jog įvykus incidentui bus greitai sureaguoti galinčių vietinių grupelių. „Nereikia nuo nulio kurti narių tinklo – jis jau yra“, – aiškina rašytojas.
Nepaisant karantino, pandemija tokias tendencijas tik paspartino. „StandUpX“ organizatorė Braitone Michelle McDonald teigė, kad karantinas paskatino ją išsiaiškinti gąsdinančią tiesą apie naująją pasaulio tvarką. „Imame suvokti, kokie tamsūs dalykai dedasi... Jaučiuosi taip, tarsi gyvenčiau komunistų ir Talibano mišinio valdomame pasaulyje“, – teigia ji.
Miestelių protestuotojai pasaulio dar nepakeitė. XR tikslas užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė iki 2030 m. anglies dioksido taršos atžvilgiu taps neutrali atrodo toks pat tolimas, kaip ir BLM judėjimo siekis sumažinti finansavimą policijai. Tačiau judėjimams greičiausiai pavyko pakeisti žmonių požiūrį į klimatą ir Jungtinės Karalystės vaidmenį prekyboje vergais. Pasak neseniai atlikto tyrimo, protestai prieš karantiną taip pat padėjo pakeisti žmonių nuomones – dabar ketvirtadalis britų mano, kad covid 19 buvo sukurtas Uhano laboratorijoje, o aštuntadalis įsitikinę, kad pandemija – tik apgaulė, sukurta siekiant paskiepyti visą žmoniją.
Nors šie protestai ne visada padeda keisti politiką, jie keičia žmonių gyvenimus. Jų dalyviai priklauso didžiuliams socialiniams tinklams, kuriuos suformuoja ir palaiko protestavimas. Daliai protestuotojų jie patinka būtent dėl to. „Tarp kaimynų, kurie nesuvokia, kas iš tiesų vyksta, jaučiuosi gana vienišas, – teigia Sturdo miestelio protestuotojas Dominicas Graville, kuris prasidėjus pandemijai nebegalėjo rasti aktoriaus darbo. – Taip galiu megzti ryšius ir kurti draugystę – kartu mes stipresni.“ Covid 19 skiepų platinimo kampanija protestuotojus greičiausiai dar labiau suartins.