Europos Komisija rengia įstatymą, kuriuo bandys suderinti ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą (ETS) ir Žaliojo susitarimo tikslą iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, ir penktadienį pradėjo viešą konsultaciją dėl priemonių. Šis procesas nušvies scenarijus, kuriais ES reguliavimo tarnyba svarsto sustiprinti taršos apmokestinimo programą, kurioje įkainiai per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau nei trigubai.
Priemonės galėtų apimti naujus finansinius instrumentus, skirtus inovatyvioms technologijoms paremti. Kalbant apie esamą sistemą, politikos formuotojai siekia grįžtamojo ryšio dėl ES ETS viršutinės ribos sumažinimo ir didėjančio tempo, kuriuo kasmet traukiasi išmetamųjų teršalų ribos. Jie taip pat svarsto CO2 leidimų panaikinimą specialiame rezerve, jį stiprinant ir iš anksto, pavyzdžiui, ne vėliau kaip 2023 m., pritaikant griežtesnę išmetamųjų teršalų viršutinę ribą. Šios priemonės dar labiau sugriežtintų sistemą.
„Ryžtingiausia, ką Komisija galėtų padaryti, būtų viršutinės ribos sumažinimas, tarkim, 2023-aisiais, nes tai padėtų rinkai suvokti, jog imtis rimtų pokyčių reikia jau dabar, šiandien“, – sakė Markas Lewisas, pasaulinis „BNP Paribas“ tvarumo tyrimų vadovas.
ES kylantis iššūkis – parengti sudėtingą reformą taip, kad anglies dioksido rinka būtų sinchronizuota su 2030 m. siūlomu griežtesniu anglies dioksido mažinimo tikslu, tuo pačiu užtikrinant, kad bloko verslas ir toliau galėtų konkuruoti su varžovais užsienyje. Komisija nori paspartinti išmetamųjų teršalų mažinimą visoje ekonomikoje iki mažiausiai 55 proc. (palyginus su 1990 m. lygiu) iki kito dešimtmečio pabaigos. Dabartinis tikslas – sumažinti juos 40 proc.
Prieš 15 metų įsteigta ES anglies dioksido rinka – pavyzdinis regiono klimato politikos įrankis, apimantis maždaug 45 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Rinka nustato palaipsniui mažėjančias taršos ribas beveik 12 000 komunalinių paslaugų įmonių ir gamintojų valdomų objektų, taip pat apima CO2 išmetimą iš oro linijų.
Pagal dabartinius 2030 m. klimato tikslus ES ETS kompanijų išmetamų teršalų kiekis, lyginant su 2005 m. lygiu, susitrauks 43 proc. Naujasis siūlomas tikslas (55 proc.) reikalautų 63 proc. sumažinti sektorius, šiuo metu įtrauktus į anglies dioksido rinką.
Norint pasiekti šį lygį, „didelis vienkartinis viršutinės ribos sumažinimas“ 2023 m. galėtų būti derinamas su augančiu tempu, kuriuo kiekvienais metais programoje mažinama metinė taršos riba, teigia M. Lewisas. Vadinamasis linijinis mažinimo koeficientas pastarųjų aštuonerių metų prekybos laikotarpiu (iki šių metų pabaigos) yra 1,74 proc., o nuo kitų metų pakils iki 2,2 proc.
M. Lewisui antrasis pagal tinkamumą variantas būtų kuo ilgiau išlaikyti griežtesnius rinkos stabilumo rezervo – mechanizmo, skirto suvaldyti leidimų perteklių – parametrus. MSR iki 2023 m. kasmet absorbuos 24 proc. apyvartoje esančių anglies dioksido leidimų, o paskui jų skaičius sumažės iki 12 proc. Komisija analizuoja scenarijų, kaip išlaikyti aukštesnį lygį po 2023 m., taip pat prašo grįžtamojo ryšio apie dabartinio reglamento laikymąsi, tempo mažinimą ar tolesnį didinimą.
24 proc. normos išlaikymas iki 2030 m. atitiktų griežtesnį ES klimato tikslą ir reikštų 65 proc. emisijų sumažinimą sektoriuose, įtrauktuose į CO2 rinką, palyginus su 2005 m. lygiu, teigė M. Lewisas.
Komisija taip pat norėtų sužinoti, ar reikėtų išlaikyti dabartinę nuostatą dėl leidimų panaikinimo MSR. Tai reikštų CO2 leidimų skaičiaus apribojimą iki ne didesnio už praėjusių metų skaičių. Leidimai, viršijantys šį nustatytą lygį, sistemoje nustotų galioti.
Kiti viešųjų konsultacijų klausimai:
- Emisijų viršutinės ribos padalijimas į leidimus, parduodamus aukcionuose ir paskirstomus nemokamai
- Priemonės, skirtos apsisaugoti nuo anglies dioksido nutekėjimo arba įmonių perkėlimas į šalis, kuriose išmetamųjų teršalų politika švelnesnė
- Nemokamų anglies dioksido leidimų paskirstymo standartai
- ES ETS išplėtimas, įtraukiant emisijas iš pastatų, kelių transporto ir iškastinio kuro deginimo
- Leidimų atšaukimas tose šalyse, kurios uždaro iškastinio kuro jėgaines arba nustato kitas priemones, mažinančias CO2 leidimų paklausą
- Pajamų iš ES ETS panaudojimas
- Paramos mechanizmai žemų emisijų verslui, įskaitant modernizavimo fondo ir inovacijų fondo dydį
- CCfD pristatymas, kad inovatyviems švarių technologijų projektams būtų užtikrinama fiksuota anglies dioksido kaina tuo atveju, jei ES ETS įkainiai būtų nepakankami.
Investuotojai, nacionalinės vyriausybės, ekspertai, individai ir nevyriausybinės organizacijos savo atsiliepimus gali teikti iki vasario 5 d. Komisija planuoja birželio mėnesį pasiūlyti įstatymą dėl anglies dioksido rinkos pertvarkymo.
ES taip pat rengia planą, kuriuo būtų nustatoma laivybos išmetamųjų teršalų – nuolat didėjančio taršos šaltinio – kaina. Galimi variantai – išplėsti anglies dioksido rinką, kad ji apimtų ir jūrų transportą, sukurti specialią laivybos emisijų sistemą arba įvesti mokestį ES lygiu.
Nors komisija jau pranešė, kad svarstys galimybę įtraukti į savo anglies dioksido rinką jūrų transportą „bent jau ES ribose“, ji taip pat laukia atsiliepimų, ar keliones tarp Europos ir uostų, esančių už regiono ribų, reikėtų tvarkyti apmokestinant anglies dioksidą.
„Kadangi anglies dioksido įkainojimas negalės pašalinti visų kliūčių diegiant mažų ir nulinių emisijų sprendimus, reikalingas kitų papildomų politikos veiksmų krepšelis ES lygiu, kad būtų paskatintos tolesnės investicijos į švarios energijos technologijas ir infrastruktūrą“, – teigė komisija, signalizuodama, jog sieks užtikrinti sinergiją, peržiūrėdama mobilumo, transporto kuro ir energijos mokesčių įstatymus.
