Kaip žinia, teisinėje valstybėje rinkimų rezultatai tvirtinami įstatymų numatyta tvarka, o ne nuo bačkos. Priešlaikiniai tvirtinimai sumala perniek visas likusias procedūras, tarsi paskelbia jas perteklinėmis ir niekam nerūpinčiomis. Taip klibinami patys teisinės demokratinės valstybės pamatai.
Taip, Donaldas Trumpas turbūt bus pralaimėjęs šiuos rinkimus, o Joe Bidenas, ko gero, bus 46-asis JAV prezidentas. Kad galima būtų taip teigti be išlygų, be jokių „panašu, galimai“, reiktų sulaukti rinkimų procedūros pabaigos sausio mėnesį.
73 mln. balsų yra labai daug
Abu kandidatai sulaukė didžiausio palaikymo per visą JAV prezidento rinkimų istoriją. Už J. Bideną balsavo 78,6 mln., o už D. Trumpą – 72,9 mln.
Turbūt nustebsite sužinoję, kad spaudos numylėtinis Barackas Obama per pirmus rinkimus 2008 m. gavo 69,4 mln. balsų, o 2012 m. per antruosius – 65,9 mln. balsų.
2008 m. rinkimuose prieš B. Obamą stojęs respublikonas senatorius Johnas McCainas buvo vienas populiariausių politikų šalyje, bet jis tesurinko 59,9 mln. balsų.
Kai D. Trumpas rungėsi dėl pirmos kadencijos 2016 m. su Hillary Clinton, jis surinko 62,9 mln. balsų. Taigi, skirtingai nuo B. Obamos, jo rinkėjų stovykla per ketverius prezidentavimo metus iki 2020 m. išaugo 3 mln. Tąsyk H. Clinton surinko dar daugiau – 65 mln., bet pergalę lėmė JAV rinkimų sistemos ypatybės.
Dabar tos atavistinės ypatybės nutylimos daugumos žiniasklaidos, lyg jų nė nebūtų.
JAV piliečiai iki šiol neturi teisės tiesiogiai rinkti prezidentą. Jie renka rinkikus nuo kiekvienos valstijos, o po to rinkikai balsuoja už vieną ar antrą kandidatą. Nors dažniausiai jie balsuoja pagal juos išrinkusių rinkėjų valią, didžiojoje dalyje valstijų jie turi laisvą mandatą atiduoti balsą savo nuožiūra. Pavyzdžiui, nei Pensilvanijoje, nei Viskonsine, kur kandidatus skiria mažiau nė vienas procentas balsų, nėra įstatymo, įpareigojančio rinkikus.
J. Bideno stovykla ir jis pats per anksti pradėjo skelbti savo pergalę. Ir jie, ir didžioji žiniasklaidos dalis iš džiaugsmo pamiršo, kad už oponentą balsus atidavė beveik 73 mln. piliečių. Pažadai sutelkti tautą yra tušti žodžiai, kai pradedi nuo paniekos pralaiminčiai pusei ir reikalauji besąlygiško pasidavimo.
Niekur tie milijonai žmonių nesidės. Jie liks su savo įtarimais, nepasitikėjimu, nusivylimu ir pykčiu. Jų kandidatas nėra dovanėlė, jo pasipūtimas ir storžieviškumas erzina kiekvieną išsilavinusį žmogų, bet jis atstovauja didžiulę dalį JAV, kuri niekur nedings ir teks su ja gyventi. Kalba eina apie tų žmonių pasitikėjimą prezidento rinkimų sistema. Sugriovus tą pasitikėjimą, nieko gero šalyje nelauk, o santarvę gali pamiršti.
Narcizui – tik įstatymais įrėmintas kelias
Iki gruodžio 8 d. truks JAV prezidento rinkimų etapas, kada valstijų lygmenyje turi būti sprendžiami visi ginčai, skundai, neaiškumai. D. Trumpas naudojasi numatyta procedūra, ir jį kritikuoti galima tik dėl to, kad objektyviai jam yra mažai vilčių pakeisti rezultatą.
Tačiau Narcizui pralaimėti yra katastrofa, lygi pasaulio pabaigai, ir jis pagal savo psichotipą negali to pripažinti. Būtent todėl jis skelbia apie pavogtus rinkimus, apie masinį sukčiavimą. Tada neva ne jis pralaimėjo, o įvyko sąmokslas.
Savo laiku D. Trumpas net J. McCainą buvo pavadinęs nevykėliu „looser‘iu“, nes šis numušus jo lėktuvą buvo patekęs į Vietnamo komunistų nelaisvę. Pats Narcizas D. Trumpas tiesiog niekada negali pralaimėti, kaip koks pusdievis. Jis ginasi nuo vidinės tragedijos, plačiai sėdamas įtarimą kitais.
Svarbiausia šioje situacijoje tai, kad didelė dalis jo palaikytojų tiki tokiais kaltinimais sukčiavimu. Šaipymusis iš keliamų bylų ar skundų, ar reikalavimų perskaičiuoti jie suvokiamia kaip dar vienas įrodymą, kad demokratų partija nori paslėpti nešvarius galus.
Labai įžvalgiai pasielgė JAV generalinis prokuroras Williamas Barras, pasiuntęs federalinius tyrėjus ištirti atvejus, kurie galėjo nulemti rinkimų baigtį. Peržiūrėti visus pavienius nusižengimus nėra nei prasmės, nei laiko. Tyrėjams radus esminių nusižengimų, valstijų teisėjai spręs dėl balsų perskaičiavimo. Pagal rinkimų įstatymą, skundus galima teikti iki gruodžio 8 d., o ginčai teismuose turi baigtis gruodžio 14 d.
Neuždrausi vilčiai mirti paskutinei
Kiekviena valstija turi savo įstatymus dėl balsų perskaičiavimo. Džordžijoje, kur kandidatus skiria 0,29 proc., perskaičiavimas jau pradėtas. Biuleteniais skirtumas yra 14 000 balsų. Mažiausias skirtumas yra Arizonoje – 10 000 balsų (0,31 proc.). Džordžija duoda 16 rinkikų, Arizona – 11.
Wisconsino (10 rinkikų) įstatymai sako, kad perskaičiuoti galima, jei skirtumas mažesnis nei vienas procentas. Jei skirtumas neviršija 0,25 proc., perskaičiuojama nemokamai. Dabar jis yra 0,7 proc., arba 20 000 balsų, todėl D. Trumpui teks susimokėti. Jis jau yra kreipęsis su prašymu perskaičiuoti.
Pensilvanijoje (20 rinkikų) būtinai perskaičiuojama, jei skirtumas mažesnis nė 0,5 proc., o jei daugiau ir kandidato prašymu – kandidatas ir moka. Dabar skirtumas yra 0,97 proc. (66 000 balsų).
D. Trumpui reikėtų, kad perskaičiavus jis laimėtų bent trijose valstijose. Istorija rodo, kad tokių didelių skirtumų, kokiais jis atsilieka, per antrą skaičiavimą nerandama. Pavyzdžiui, Wisconsine per 2016 m. prezidento rinkimus perskaičiavus 3 mln. biuletenių, rezultatas pasikeitė 131 balsu. Kalba gali eiti apie šimtus, blogiausiu atveju – apie kelis tūkstančius balsų, bet ne apie dešimtis tūkstančių. Nežiūrint to, perskaičiavimai padidins pralaimėjusios visuomenės dalies pasitikėjimą rinkimais net tuo atveju, jei rezultatas nepasikeis.
Kelios bylos Pensilvanijos valstijoje iliustruoja, dėl ko kreipiamasi į teismus. Filadelfijoje neva dėl COVID-19 buvo nustatytas 20 pėdų (6 m) atstumas stebėtojams iki rinkimų komisijos. Respublikonai užginčijo, ir teismas nurodė sumažinti atstumą iki 6 pėdų (1,8 m). Rinkimų organizatoriai teismo sprendimo nevykdė, ir dėl to iškelta byla, nes stebėtojai negalėjo deramai atlikti savo darbo.
Kita byla yra dėl valstijos sprendimo skaičiuoti biuletenius, paštu išsiųstus ne iš anksto, o tiesioginio balsavimo dieną. Jie buvo gauti po trijų dienų. Tokių yra apie 10 000. Net laimėjus bylą, rezultatas nepasikeis dėl per didelio atotrūkio.
Kada balsuos dėl JAV prezidento?
Baigus šias procedūras, gruodžio 14 d. balsuos Rinkikų kolegija. Laimėtojui reikia surinkti mažiausiai 270 jų balsų. Formaliai J. Bidenas dabar turi 290 balsų, bet, kaip minėjau, nereiškia, kad visus juos gaus. 2016 m. nerašytai taisyklei išreikšti rinkėjų valią nepakluso 10 rinkikų. Iš jų 7 balsai buvo pripažinti teisėtais. D. Trumpas gavo papildomus 5 balsus, o H. Clinton – 2 balsus.
2021 m. sausio 6 d. 13:00 susirinkusi jungtinė abiejų Kongreso rūmų sesija tvirtins Rinkikų kolegijos balsavimo rezultatus. Dėl kiekvieno rinkiko balso vyksta nagrinėjimas tą pačią dieną, jei abejonių kyla bent dviems: vienam Atstovų rūmų nariui ir vienam Senato nariui. Neradus sutarimo, tie balsai atmetami.
Jei neišspręstų atvejų susidarytų tiek, kad nė vienam kandidatui nelieka 270 balsų, iki sausio 20 d. po vieną Atstovų rūmų narį nuo kiekvienos valstijos balsuotų dėl prezidento, o dėl vizeprezidento balsuotų senatas. Prezidentu taptų kandidatas, gavęs virš 25 kongresmenų balsų. Šiuo metu didžiojoje dalyje valstijų tarp kongresmenų ir senatorių vyrauja respublikonai.
2021 m. sausio 20 d., trečiadienį, yra numatyta išrinktojo JAV prezidento inauguracija. Valtybei būtų geriausia, jei ji vyktų maksimaliai sumažinus įtarimus ir atsakius į svarbiausius keliamus klausimus, kad ir kaip beviltiškai jie skambėtų. Dabar tiek D. Trumpo šūkčiojimai apie pavogtus rinkimus, tiek J. Bideno stovyklos raginimai pripažinti pralaimėjimą, tuo pačiu atsisakant leidžiamų teisinių procedūrų, tik pilsto alyvos į pykčio ugnį, kuria dega abu aršiausi abiejų stovyklų sparnai.
Psichologai yra nustatę glaudų ryšį tarp bejėgiškumo ir sąmokslo teorijų. Pralaimėjusiųjų niekinimas ir ignoravimas gali sukelti ilgalaikę pasitikėjimo savo valstybe krizę. Net demokratijos tvirtove save skelbiančioms Jungtinėms Valstijoms būtų sunku, pakliuvus į tokią situaciją. Bet jos per savo neilgą 200 metų gyvenimą yra matę daug didesnių krizių visuomenėje, todėl reikia tikėtis, ir šitą karštinę įveiks.