Šie kailiniai žvėreliai, pasirodo, yra gajūs koronaviruso platintojai ir gali apsunkinti pastangas sukontroliuoti pandemiją, kuri jau nusinešė per milijoną žmonių gyvybių. Praėjusią savaitę Danija pranešė nustačiusi viruso formą, kuri, kaip baiminasi pareigūnai, gali būti labai pražūtinga. Vyriausybė iškart nurodė numarinti visą šalies audinių populiaciją – 17 mln. gyvūnų.
Vyriausybės vadovė Mette Frederiksen pripažino, kad visos audinių populiacjos išnaikinimas šalyje reikštų, kad pramonė gali nebeatsigauti Danijoje, kuri yra viena iš didžiausių kailio gamintojų pasaulyje.
Vis garsiau kalbant apie tai, kad audinių auginimas gali niekais paversti pastangas įveikti koronaviruso pandemiją, Europos kailių pramonės ateitis atrodo kaip niekad neapibrėžta. Už Danijos ribų kitos audines auginančios valstybės atidžiai stebi situaciją ir svarsto savo tolesnius galimus veiksmus.
Švedijos valdžia tvirtina, kad jų šalyje viruso plitimas audinių populiacijoje kontroliuojamas. Bet maždaug ketvirtyje Švedijos audinių ūkių buvo užfiksuoti protrūkiai, ir pramonė supranta negalinti ignoruoti rizikų. „Swedish Mink“ vadovas Jorgenas Martinsonas savo feisbuko paskyroje rašė, kad „mes neturime slėptis nuo sunkių klausimų“.
Prabangos pramonė
Realių pokyčių galima sulaukti iš pačios prabangos prekių pramonės. Diana Verde Nieto, viena iš įmonės „Positive Luxury“, vertinančios aukščiausios klasės firminių prekių poveikį socialinei sričiai ir aplinkai, įkūrėjų, sako, kad „viruso plitimas Danijos audinių populiacijoje greičiausiai yra dar vienas perspėjimas“.
LVMH pernai sukūrė tiekimo įstatus, kuriais siekiama apsaugoti biologinę įvairovę. Nors didžiausias pasaulyje prabangos prekių konglomeratas leidžia savo prekių ženklams patiems nuspręsti naudoti kailį ar jo nenaudoti, vienas iš jo naujosios politikos tikslų yra turėti galimybę atsekti kailių ryšį su kailinius žvėrelius auginančiais ūkiais.
Dar iki tol, kai audinės tapo siejamos su koronaviruso mutacijomis, pramonės ateitis jau buvo miglota. Pasaulinės audinių kailių gamybos apimtys smuko iki maždaug 45 mln. kailių, beveik perpus, palyginti su 2014 metais fiksuotu visų laikų rekordu, 87 milijonais, rodo „Fur Europe“, lobistinės pramonės grupės, įsikūrusios Briuselyje, duomenys.
Tikra audra
Organizacija gina pramonę, sakydama, kad kailių prekyba neatlieka „svarbaus vaidmens“ ligos plitimo procese ir kad audinių ūkininkai nuo pat pavasarį kilusios pandemijos pradžios sustiprino kontrolę. Ji tvirtina, kad „kailiui pasaulyje vis dar yra erdvės“.
„Pagrindinė natūralaus kailio paklausa yra stipri“, – praėjusią savaitę savo pareiškime teigė grupė „Fur Europe“. Jos teigimu, svarbiausia dabar yra perdirbimui tinkantys produktai nei „šiandieninė „pirk- išmesk“ kultūra“.
Kailių pramonė gerai išmano, kaip kovoti su neigiamomis kampanijomis ir ruošiasi dar vienai kovai. Bet ignoruoti mokslą gali būti sunku.
Kaip interviu „Politiken“ laikraščiui yra sakęs Danijos valstybės epidemiologas Kare Molbakas, „audinės labai lengvai užsikrečia koronavirusu, o jau tada šis virusas išplinta šviesos greičiu. „Mes matėme, kaip jis vėliau perduodamas ir žmonėms. Ir dėl to suvaldyti šį plitimą pandemijos metu faktiškai neįmanoma. Tai tikra audra“, sakė jis.
