Nors daugelis vaikų atšalus orui prie kompiuterio leidžia kur kas ilgesnes valandas nei įprastai, Vaiko psichologinės pagalbos centro psichologė Violeta Pilipuitienė pastebi, kad tai dar nereiškia, jog vaikams gamta ir laikas gryname ore tapo neįdomus. Priešingai – mažieji yra smalsūs, todėl išvysti varlę, vabalą, voverę ar stirną jiems prilygsta stebuklui, rašoma pranešime spaudai.
„Viso pasaulio vaikai su malonumu klausosi pasakų, o žvėrys dažnai yra pagrindiniai jų herojai. Tai rodo, kad vaikai iš prigimties domisi aplinka, tačiau dažnai jų entuziazmą slopina tėvų baimės dėl erkių, peršalimo ar purvo, taip pat netinkamai pasirinkti prioritetai ar rodomas pavyzdys. Jei kasdieniuose šeimos sprendimuose gamta pralaimi televizoriui, vaikai jai taip pat bus abejingi“, – įsitikinusi specialistė.
Keturias atžalas auginantis gamtos fotografas Marius Čepulis įsitikinęs, kad neužmezgę glaudaus santykio su gamta, vaikai bus jai abejingi. Dėl to jiems ateityje gali kilti problemų sprendžiant ir aplinkosaugos problemas – manydami, kad yra gamtos šeimininkai, žmonės daro jai nepataisomą žalą.
„Dažnai vaikai mokomi meilės gamtai, bet tai meilė su išskaičiavimu – žavimės tuo, kas miela ir gražu. Todėl verčiau ugdyti ne meilę, o pagarbą visoms gyvybės formoms. Tai supratimas, kad gamta gali kuo puikiausiai susitvarkyti be žmogaus įsikišimo, o nuo jos išlikimo priklauso ir kiekvieno mūsų ateitis“, – įsitikinęs jis.
Nebūtina pažinti kiekvieną gėlę ar paukštį
Pasibaigus mokslo metams, gryname ore vaikai praleidžia kur kas daugiau laiko, tačiau po šiltojo metų sezono pažintis su gamtos paslaptimis nebūtinai turi nutrūkti. Kartu su pažangių mokymosi priemonių kūrėja „Šviesa“ gamtos pažinimo leidinį „Gamtos mokslų užduotys 5-8 klasėms“ išleidęs M. Čepulis sako, kad įtraukiantis ir interaktyvus pasakojimas apie gamtą žadina kiekvieno susidomėjimą.
„Pradžioje svarsčiau, kad knygą galėtų sudaryti užduotys, kurias vaikai atliktų gamtoje. Tačiau norint jas suprantamai pateikti, reikia paaiškinti daugybę papildomų dalykų – taip tekstas po teksto knyga virto mokomąja priemone. Šalia įprastų iliustracijų, tekstų, kartojimo klausimų ir įdomiausių faktų pateikiau vaizdo įrašų nuorodas – kad vaikai suprastų, jog technologijos nėra gamtos priešas, bet, priešingai, padeda dar geriau ją pažinti“, – pasakoja fotografas.
Psichologė V. Pilipuitienė priduria, kad vaiko santykį su gamta formuoja ne tik vadovėliai, bet ir šalia esantys žmonės.
„Visai nesvarbu, ar pagarbą aplinkai skiepys tėvai, ar pedagogai – svarbiausia, kad kalbėtojas pats tikėtų tuo, ką sako, ir demonstruotų atitinkamą pavyzdį. Vaikai labai atidūs – jie išsyk jaučia, jei apie gamtą su patosu kalbantis mokytojas iš tiesų ja nesidomi ir iki galo nesupranta, ką aiškina“, – pabrėžia ji.
Tiesa, M. Čepulis skuba nuraminti tėvus – norint formuoti tinkamą vaikų santykį su gamta, nebūtina pažinti kiekvieną žolelę ar atskirti paukščių giesmes. Svarbiausia ugdyti pagarbų santykį su aplinka.
„Norint mylėti gamtą, reikia žinoti, ką ir kodėl myli. Todėl vaikai turi suprasti, kad svarbi tiek voro, tiek vabalo, tiek paukščio, tiek bet kurio kito padaro gyvybė. Viskas prasideda nuo filmukų apie gamtą ir pasivaikščiojimų miške, tėvams pasakojant apie supančią aplinką – taip formuojasi atsakomybė už savo veiksmus, nuo kurių gali priklausyti visos planetos ateitis“, – kalba fotografas.
Ugdo geriausias asmenines vaikų savybes
M. Čepulio šeimos pavyzdys rodo, kad vaikai savo elgseną perima iš tėvų – fotografas ramus, nes jo atžalos niekada nenumes miške šiukšlės ir nenuskriaus gyvūno. Šias vertybes savo pavyzdžiu jis skiepijo nuo mažumės, o ir šiandien kartu su vaikais daugybę laiko praleidžia gamtoje. Net artėjant žiemai joje netrūksta stebėtinų dalykų.
„Artėjant žiemai įsirenginėjame lesyklėlę, o kai oras tampa dar „aikštingesnis“ iš arti stebime paukščiukus bei mokomės apie juos. Šiandien miške dar galima ir pagrybauti, ir uogų rasti, pasivaikščioti pažintiniais takais. Kai iškrenta sniegas, labai smagu vaikščioti po mišką ir bandyti perskaityti pėdsakų knygą“, – pasakoja fotografas.
Buvimas gamtoje ugdo ne tik atsakomybės jausmą, bet ir daugybę kitų svarbių asmenybės savybių, o kartu turi teigiamos įtakos ir emocinei savijautai. V. Pilipuitienė įsitikinusi – gamtoje praleistas laikas gali sustiprinti vaikų ir tėvų santykius.
„Laisvas, nestruktūruotas laikas gamtoje ugdo svarbias šiuolaikiško žmogaus savybes – kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Kurį laiką pabuvus gryname ore ir fiziškai pavargus, pailsima emociškai. Kita vertus, tėvai būdami gamtoje su vaikais „čia ir dabar“, gali geriau pažinti mažųjų poreikius ir sustiprinti šeimos bendruomeniškumo jausmą“, – įsitikinusi specialistė.
