Laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėtasi su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktore Rūta Vainiene ir Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidente Jolanta Mačiuliene. Pašnekovės pasakojo, kad verslai susiduria su sunkumais – dėl apsaugos priemonių išlaidos yra padidėjusios, tačiau lankytojai patys sąmoningai rečiau lankosi. Tad verslams išsilaikyti yra sunku.
Prekybininkai skilo į dvi dalis: vieni nukentėjo labiau
R. Vainienės teigimu, optimistinių nuotaikų dėl apyvartų nėra, nes apyvartos nedidėja. Ji patikslina, kad jos tiesiog nekrenta tiek, kiek nukristų, jei parduotuvės būtų visiškai uždarytos.
„Bet pirkėjų srautai sumažėję labai. Jie sumažėjo dar rugpjūčio mėnesį, kuomet sugrįžo privalomas kaukių dėvėjimas parduotuvėse. Matyt, pirkėjams tai nėra labai patogu ir jie arba perka nuotoliniu būdu arba rečiau lankosi. Tada, kai nuo spalio 26 dienos visa Lietuva buvo šviesoforo principu suskirstyta, tai apyvarta ir pirkėjų srautai dar kartą krito. Dabar lauksime, žiūrėsime informaciją, kelios dienos dar praeis, kaip atrodo nuo šeštadienio, kuomet paskelbtas karantinas. Greičiausiai bus dar kartą srautai sumažėję.
Natūralu, kad ne į maisto prekių parduotuves srautai sumažėjo žymiai labiau, nei kad į maisto. Bet kalbant apie maisto prekių parduotuves, tai srautai koregavosi dar pavasarį, karantino metu, kuomet jau tada prekybininkai įkalbėjo, pripratino vartotojus pirkti atsakingai, planuoti savo pirkinius, rečiau lankytis prekybos vietose. (…) Nuo kovo stebime – rečiau eina, didesnį maisto krepšelį perka, o į ne maisto parduotuves eina daug rečiau“, – teigė R. Vainienė.
Pasak jos, apie Kalėdų laikotarpį kalbėti dar anksti, nes situacija kasdien keičiasi. Tačiau prekybininkai svarsto variantus, kaip reikėtų užtikrinti sklandžią prekyba šiuo įtemptesniu metu. Kaip pavyzdį pateikia, kad galbūt pirkėjai galės įsigyti prekes internetu, o atvyktų atsiimti į paskirtą vietą, kadangi siuntų bendrovės irgi bus užversto darbais.
R. Vainienė pasakojo, kad prekybininkai, pagal patirtą žalą, skilo į dvi aiškias kategorijas – maisto prekybininkai ir ne maisto prekybininkai. Pastariesiems finansinė situacija daug sudėtingesnė.
„Jų pardavimai jokiu būdu nesugrįžo į praėjusių metų laikotarpį, yra kritę ir krenta su kiekviena savaite vis labiau. Dėl to turbūt labai aktualu tos valstybės paramos priemonės. Bet net kalbant ir apie maisto prekybininkus, viena iš pagrindinių tendencijų, kuomet žmogus eina rečiau į parduotuvę, planingai perka, tuomet jis mažiau perka tų impulsyvių pirkinių. Ta dalis niekaip neužsipildo ir pas maistininkus. Tai kalbėti, kad kalėdinis metas ar geri metai vieniems ar kitiems – tokių iliuzijų niekas neturi, nes dar ir kaštai labai susiję su saugos užtikrinimu“, – sakė R. Vainienė ir pridūrė, kad elektroninė prekyba negali atsverto to, kiek būdavo parduodama tuo pačiu laikotarpiu fizinėse parduotuvėse.
Srautai krito, bet abejoja, kad šešėlis padidės
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė J. Mačiulienė tvirtino, kad lietuviai atsakingai žiūri į tai, kas vyksta. Dėl to daugėja rezervacijų atšaukimų.
„Žmonių srautai be abejo dėl to tikrai sumažėję, gan stipriai. (….) Sumažėjo žmonių, nuomos nepasikeitė, dirbti leido, o gyvenimas stoja. Ir stoja gan stipriai. Procentaliai 30–40 proc., kai kur rašė žmonės, kad ir daugiau proc. yra sumažėjęs klientų srautas. Ką daryti nežinau. Tikiuosi, kad mūsų Vyriausybė pagalvos gerai, kaip čia mums iš tos situacijos išeiti, nes tikrai dabar daug yra įdomių pastebėjimų. Neleido dirbti, tarkim, masažistams grožio salonuose ir nelabai susiprato, kaip čia bus, kodėl jiems negalima dirbti, nors kontaktas yra toks pat tiek kirpėjo su klientu“, – kalbėjo J. Mačiulienė ir svarstė, kad galbūt būs papildytas nutarimas ir leista teikti šią paslaugą grožio salonuose.
Anot jos, asociacijos nariai tikrai nesiruošia patraukti į šešėlį. Pašnekovė taip pat abejoja, ar patys klientai jaustųsi saugesni eidami pas ką nors į namus, o ne į saloną.
„Mes pasidarėme savo asociacijos narių apklausą. Paprašiau, kad visi žmonės, kurie priklauso kirpėjų ir grožio specialistų asociacijai parašytų savo pastebėjimus, kas vyksta ir kaip jie dirba. Tikrai į šešėlį niekas neišėjo, niekas nesiruošia eiti. Nei pirmo karantino metu, nei šiuo metu niekas nesitrauks. Džiaugiamės, kad galime dirbti. Darbų krūvis sumažėjęs, bet stengiamės klientų vizitus kiek įmanoma labiau derinti jiems patogiu metu, o į namus, abejoju, ar atsiras tokių drąsuolių, kurie neis į salonus ir kirpyklas, kur saugumas šimtaprocentinis. Dezinfekacijos procedūra, daug priemonių esame susipirkę, suinvestavę, išmokę kaip abėcėlę. Tikrai nemanau, kad namuose kažkur pas kirpėją nelegaliai dirbančią būtų saugiau. Manau, kad mūsų klientai yra labai sąmoningi, labai atsakingi ir abejoju, ar šešėlis šiuo metu gali suveikti labai stipriai“, – teigė J. Mačiulienė.
Pašnekovė taip pat pridūrė, kad dėl šių priemonių išaugo kaštai.
„Jei tokia situacija bus toliau, tai žinokit, nebereikės eiti į darbą, nes nebebus ką veikti. Žmonės natūraliai atmes savo vizitus – kas saviizoliacijoje, kas abejoja savo sveikata. Gal pandemijos pikas praeis ir visi sugrįš pilna jėga, bet šiuo metu tikrai turime ne pačią geriausią situaciją“, – sakė J. Mačiulienė.
Paramos tikisi ir prekybininkai, ir grožio specialistai
Nors dirbti gali, bet dėl kritusių lankytojų srautų valstybės pagalbos tikisi ir prekybininkai, ir grožio specialistai. Kol kas nėra sudarytas naujas įmonių sąrašas, kas gaus paramą, tačiau aiškėja kriterija.
R. Vainienė tikisi, kad bus atsižvelgta į netolygumus mažmeninės prekyboje.
„Sektoriaus įmonių apyvarta turi 40 proc. kristi ir to konkretaus pareiškėjo apyvarta 30 proc. turi būti kritusi. Čia labai priklauso nuo to, kas bus laikoma sektoriumi. Jeigu sektoriumi pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių bus laikoma visa ta didžioji kategorija, pavyzdžiui mažmeninė prekyba, tai žinoma, tada sumetus į bendrą katilą maistą, ne maistą, e–prekybą, kuri augo, sunku įsivaizduoti, kokie rezultatai, bet greičiausiai nebūtų tų 40 proc. kritimo.
Bet jei būtų, kaip žadama, išskaidyta detaliau, jei maisto tai maisto, jei knygynai tai knygynai, jei drabužiai tai drabužiai, jei juvelyrika tai juvelyrika, tada tikrai būtų paramos gavėjai. Nes tą 30 proc. kritimą per pusmetį registruoja. Ir net didesnį. Pavyzdžiui oro uostuose veikia parduotuvės, yra keleivių sumažėjimas. Ir neatsistatanti prekyba ten, apie minus 60 proc.
Jei norima pasakyti, kad ta parama turi būti taikli, tai mes irgi to norim. Niekas nesiekia, kad tą paramą gautų tie sektoriai, kurie dirbo karantino metu ir dirbo su tomis pačiomis apyvartomis kaip anksčiau“, – kalbėjo R. Vainienė ir pridūrė, kad prekybos sektorius yra reikšmingas ir įdarbina apie 110 tūkst. gyventojų.
Anot jos, nebūtų teisinga paramą skirstyti pagal prekybinių įmonių dydį.
„Pandemijos metu skirstyti įmones pagal jų dydį neprotinga, neišmintinga ir neturi jokios argumentacijos. Prieš pandemiją yra visi lygūs. Kai uždaro, tai uždaro visus. Kai į darbą neina darbuotojai, tai ar jis smulkiam ar dideliam, jis neina į darbą. Kai žmonės neperka, tai nei dideliame, nei mažame. Šioje vietoje aiškiai matome, kaip ta liga visus vienodai išrikiavo. Dėl to, jeigu būtų kažkaip diskriminuojamos įmonės pagal jų dydį, tai reikia suprasti – jei didelei neduosi paramos, tai ir pasekmės ekonomikai, kai ta įmonė pradės imtis kažkokių veiksmų iš savo negalėjimo veikti, irgi bus didelės“, – teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė.
J. Mačiulienės teigimu, grožio specialistų sektorius po pirmojo karantino dar nebuvo spėjęs atsigauti. Kai kurie ėmė dirbti, kas antrą dieną.
„Bankrotų, manau, įmanoma, kad jų įvyks, nes vis tik tai nedirbti žmogui, kuris yra suinvestavęs pinigus į salono ruošimą, žmonių išlaikymą, algų mokėjimą. Nenoriu būti blogas pranašas, bet ir šiuo metu yra labai daug nusiskundimų, kad vis tik tai šita grožio paslaugų sfera tikrai dar neatsigavusi ir tikrai neaišku, kaip atsigaus“, – teigė ji ir pridūrė, kad neaišku ar Vyriausybė nesugalvos visiškai šios veiklos uždrausti, kokia parama bus taikoma.
J. Mačiulienė pastebėjo, kad pirmojo karantino metu išmokos vėlavo. Ir anot jos, nors džiugu, kad leista dirbti, bet gali būti problemų, kai žmogus ateis į darbą, tačiau nesulauks nei vieno kliento. Tuomet pajamų jis negaus ir bus reikalinga valstybės išmoka.
„Žinot, labai įdomus sprendimas, kuo mes esame kitokie. Dabar nusprendė, kad palikti grožio sektorių dirbantį, viskas puiku, bet galbūt nereikėjo taip drastiškai spręsti išmokų klausimo. Paskaičiau, kad tiems, kuriems nesustabdyta veikla, tai vadinasi grožio sektoriui, kirpykloms, ko gero išmokos šį kartą nepriklausys.
Norėtumėme, kad vis tiek atsižvelgtų į mus ir pagalvotų apie tai, kad jei per dieną neuždirbu nei kiek, kad irgi injekcija būtų. Į gatvę neišeisi ir žmogaus už rankos neatsivesi į saloną. Taip nepaliktų nuošalėje, kad jei leidžiama dirbti, tai darykit ką norit, nes prasidės tada masiniai rašymai, kad mes neuždirbame, nesusimokame nei už patentus, nei nuomos, nei „Sodros“, – sakė J. Mačiulienė.
