Šis pasakojimas – emigrantės, gyvenančios Olandijoje, Jūratės Prins. Daugiau įdomių įžvalgų ir nuotaikingų gyvenimo svetur istorijų rasite jos knygoje „Olandiško sūrio skonis“.
Ką jau ką, bet nebandykite to iš šios tautos atimti. Atostogos – šventas dalykas gyvenime, ne mažiau reikalingas už duoną ir vandenį. Todėl tuo metu, kai virusas peržengė jau ir Europos sienas, didelė dalis Olandijos piliečių apsikabinę slides perpildytuose autobusuose traukė Austrijos link, ant Italijos sniego. Grįžę namo dar nepamiršo sudalyvauti Nyderlandų regione Brabante vykstančiame kasmetiniame karnavale, kuris taip pat olandams yra itin svarbus.
Perpildytose gatvėse, pasidabinę įvairiaspalviais kostiumais, liaudis švenčia karnavalą penkias dienas – nuo ryto iki vakaro. Visiems linksma ir gera. Tokiomis dienomis jokia korona nebaisi. Ji iki Olandijos, kaip pranašavo autoritetai, neturėjo ateiti. T. y., niekas jos čia nelaukė.
Tačiau švenčių pagirios pasirodė labai liūdnos. Per kelias savaites užsikrėtusių virusu skaičius peršoko visas ribas, ir vietų perpildytose ligoninėse neradusieji kritiniai ligoniai malūnsparniais buvo skraidinami į Vokietijos ligonines. Atėjo laikas, kad ir labai nenoriai, bet pripažinti, jog šalis visiškai nepasiruošė pandemijai. Dabar bus imtasi griežčiausių priemonių jai pažaboti.
Visai Europai įvedus karantiną, Nyderlandai sumąstė įvesti „inteligentišką karantiną“. T. y., nekovoti prieš virusą, bet leisti juo persirgti gyventojų grupėms ir taip patiems pasigaminti antikūnius, kurie apsaugos visus. Pažeidžiamos grupės buvo izoliuojamos senelių prieglaudose. Personalas plikomis rankomis privalėjo užremti duris ne tik prieš lankytojus, bet ir prieš virusą.
Autoritetai beveik „laiku“ supratę viruso grėsmę ėmėsi griežčiausių priemonių jam pažaboti. Ypač griežtai buvo baudžiamas jaunimas. Juk tai jie suvežė virusą ant slidžių ir išbarstė karnavalo metu. Bet jaunimas dar ne visiškai atšilęs po žiemos sporto ir toliau ieškojo pramogų grupėse. Didelės baudos už saugaus atstumo nesilaikymą (iki 390 eurų), prasižengusiųjų įtraukimas į nusikalstamumo įskaitą šiek tiek lyg ir atšaldė norą švęsti.
Visa šalis turėjo imtis griežčiausių priemonių. Apie tai buvo dienų dienomis kalbama per televizija ir kitą mediją. Nusikamavę policininkai pavargę nuo paauglių gaudymo ir baudimo ėmė skųstis, kad nebeturi galimybių vykdyti savo tiesioginio pašaukimo. Jie jau taip pavargo nuo katės-pelės žaidimo.
Viena žinutė vietiniame laikraštyje – kad ministro vestuvėse nei jis pats, nei svečiai nesilaikė viruso protokolo – sukėlė tokį perversmą viruso politikoje, jog valdžia buvo priversta sumažinti baudos dydį iki 90 eurų ir visus potencialius „visuomenės nusikaltėlius“ išbraukti iš juodojo sąrašo. Policijos pareigūnams už skausmingą seklių darbą buvo pasiūlyta vienkartinė piniginė išmoka.
Tačiau atostogos yra ir liks visų olandų šventovė ir jų atsisakyti bent jau laikinai buvo didžiausias iššūkis visai karalystei. Kaip tik tuo metu kai visa šalis griauždama nagus dėl neįvykusio poilsio stebėjo per televiziją premjero pranešimą apie budrumą ir solidarumą, Olandijos didenybė karalius kartu su visa šeima patyliukais susidėjo savo lagaminus ir pasiskolinęs vyriausybinį lėktuvą išskrido į Graikijos salą, kuriame jis ant okeano kranto už mokesčių mokėtojų guldenus turi pasistatęs „nedidelę“ pirkią.
Premjerui „pamiršus“ apie tai pranešti namie sėdintiems olandams, ko gero, niekas apie tai ir nebūtų sužinojęs. Jei ne ilganosiai žurnalistai. Jų sukeltas pasipiktinimas buvo toks didelis, kad karalius su karaliene turėjo nutraukti savo atostogas ir skristi atgal į namus. Užsidėjęs jau šiek tiek apglamžytą karūną, karalius atsiprašė karalystės gyventojų dar primindamas, kad jų šeimai atostogos yra šventas dalykas. Ir labai sorry už tai, kad jis net nepagalvojo apie taisykles.
Dabar, norėdami atsipirkti už tokį liapsusą, vadovai tvirtai kimba virusui į nagus. Kas mūsų laukia toliau? Pamatysim.
