Europos Komisija pranešė, kad 2021 m. euro zonos ekonomika augs silpniau, nei buvo tikėtasi – 4,2 proc. Šiais metais recesija buvo švelnesnė, nekalbant apie pastaruosius vyriausybių paskelbtus karantinus, dėl kurių kai kurios didžiausios regiono ekonomikos gali vėl į ją nusmukti.
„Europos atsigavimą sutrikdė nauja COVID-19 atvejų banga, – teigiama ES ekonomikos komisaro Paolo Gentiloni pranešime. – Dabartiniame itin aukšto neapibrėžtumo kontekste nacionalinės ekonomikos ir fiskalinės politikos privalo rodyti palaikymą.“
Vyriausybės, kurios kelis mėnesius priešinosi naujiems karantinams, pastarosiomis savaitėmis buvo priverstos imtis drastiškų veiksmų ir griežtai apriboti turizmą, mažmeninę prekybą ir keliones. Jos siūlo vis daugiau paramos, kad padėtų verslui įveikti sunkumus, tačiau rizika, kad viskas gali dar labiau pablogėti, išlieka aukšta.
Komisija perspėjo, kad pandemija gali palikti „gilesnius randus“, nei buvo prognozuota, „visų pirma dėl didesnio įmonių bankrotų skaičiaus ir histerezės poveikio darbo rinkoms“.
Ji taip pat perspėjo, kad valstybės narės gali pasukti „ganėtinai skirtingomis augimo trajektorijomis“, priklausomai nuo jų ekonominės struktūros. Prognozuojama, kad šiemet Ispanijos ekonomika susitrauks daugiau kaip 12 proc. – labiausiai visame bloke ir smarkiau nei buvo tikėtasi. Palyginimui, euro zonos vidurkis siekia 7,8 proc.
Komisija taip pat prognozuoja dviženklį Jungtinės Karalystės ekonomikos susitraukimą. Prognozėse pirmą kartą daroma prielaida, kad derybos dėl „Brexit“ prekybos susitarimo neatneš laukiamų rezultatų.
Darbo vietų praradimas euro zonoje iki šiol buvo kontroliuojamas įvairiomis vyriausybių nustatytomis priemonėmis, įskaitant subsidijų programas, tačiau komisija pranešė, kad kitais metais nedarbas greičiausiai išaugs iki 9,4 proc., mat skubi parama bus nutraukta.
Dėl precedento neturinčios fiskalinės paramos vyriausybės skola valiutų bloke šiemet šoktelės iki daugiau nei 100 proc. ekonominės produkcijos ir, remiantis prognozėmis, iki 2022 m. išliks aukščiau šios ribos. Graikijos skola išsipūs iki 207 proc.
Kol žala ekonomikai, verslui ir pragyvenimo šaltiniams tęsiasi, Europos centrinis bankas rengia naują stimulų paketą. Dar prieš paskutinį šuolį buvo prognozuojama, kad 2022 m. infliacija pakils iki 1,3 proc., t. y. gerokai žemiau ECB numatyto tikslo – šiek tiek mažiau nei 2 proc.
Gruodžio mėnesio susirinkime ECB paskelbs savo naujausias prognozes, tačiau viceprezidentas Luisas de Guindosas ketvirtadienį pažymėjo, kad jos vargu ar ypatingai skirsis nuo komisijos prognozių. Jis pridūrė, kad pandemijos evoliucija ir toliau išlieka neaiški.
Tuo tarpu diplomatai ir įstatymų leidėjai Briuselyje ir toliau ginčijasi dėl istorinio bendro fiskalinio atsako į giliausią kada nors užfiksuotą ES nuosmukį detalių.
ECB paragino pareigūnus kuo skubiau susitarti dėl plano. Jis pabrėžė, kad šiuo metu įvedus naujus karantinus valstybėms prireiks naujos fiskalinės paramos, kad būtų išsaugota paklausa ir suteikta pagalba tiems, kuriuos tiesiogiai paveikė uždarymai labiausiai paveiktuose verslo sektoriuose.
