Panika kilo dėl neteisingos diagnozės
„Pirmą ligos dieną buvo sunku pakilti iš lovos, pajutau pirmuosius simptomus. Tai - beprotiškas galvos, akiduobių skausmas, nugaros laužymas. Buvo sunku užmigti, viską skaudėjo, jaučiausi apdujusi, svaigo galva. Trečią ligos dieną praradau kvapo ir skonio pojūčius. Netrukus sužinojau, kad žmogui, su kuriuo turėjau kontaktą, nustatytas koronavirusas. Supratau, kad sergu ir aš“, - sako 23 metų Danielė, šiuo metu skaičiuojanti 6 ligos dieną. Ją vis dar kamuoja galvos skausmas, nugaros bei kojų skausmai. Labiausiai trikdo skonio ir kvapo pojūčių neturėjimas bei nuolatinis nuovargis.
„Kai pati susirgau, panikos nepajutau. Žinojau, kad turiu sulaukti skambučio iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir jo sulaukiau gana greitai. Panika buvo sukilusi tada, kai žmogus, su kuriuo turėjau kontaktą, iš pradžių gavo neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą, o po kelių dienų jam atnaujino rezultatus ir pakeitė į teigiamą. Pasirodo, klinika sumaišė jo tyrimus ir įrašė ne tą diagnozę. Žinojusi tiesą nuo pat pradžių, būčiau greičiau išsityrusi pati ir visi tie, kurie su manimi kontaktavo. Jau nekalbu apie žmogų, nuo kurio galimai užsikrėčiau. Tiek jis, tiek aš galėjome laiku izoliuotis, neužkrečiant daugiau žmonių“, - sako Danielė.
Abiejų ligų simptomai – labai panašūs
Koronavirusas dažnai lyginamas su gripu ne šiaip sau. Tiek gripo, tiek koronaviruso virusai plinta daugiausiai lašeliniu būdu. Abu susirgimai prasideda nuo peršalimo simptomų ir jų eiga gali būti vienodai sunki.
Tipiniai gripo simptomai yra šie: aukšta temperatūra, bendras silpnumas, sloga, kosulys, gerklės skausmas, prakaito pylimas, galvos ir galūnių skausmas.
Nors COVID-19 infekcija iš pradžių gali prasidėti visai nejuntamai, daugumai pacientų atsiranda tokie simptomai: aukšta temperatūra, kosulys, stiprus galvos ir galūnių skausmas, dusulys (pasunkėjęs kvėpavimas), kvapų ir skonio pojūčių praradimas. Taip pat gali atsirasti apetito praradimas, skrandžio ir žarnyno problemos, pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, kartais pasitaiko odos išbėrimų. Susirgus koronavirusu gali pasitaikyti ir artimų gripui simptomų, tai yra sloga, gerklės perštėjimas ar limfmazgių padidėjimas.
Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų gydytoja pulmonologė dr. S. Petraitienė sako, kad, remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, jog koronavirusu užsikrėtęs suaugęs žmogus serga sunkiau: „Tokie simptomai, kaip karščiavimas, bendra bloga savijauta, kosulys, dusulys, uoslės praradimas yra išreikšti stipriau“.
Jeigu žmogui, pasigavusiam koronaviruso infekciją, savijauta blogėja palaipsniui, t.y., per kelias dienas, tai gripo simptomai atsiranda staiga – užtenka kelių valandų, kad pakiltų aukšta temperatūra, pati savijauta taptų labai bloga.
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad koronaviruso infekcija pernešama lengviau nei gripo.
Gripas puola mažus vaikus, koronavirusas - vyresnius.
„Išanalizavus vienos didelės ligoninės priimamojo vaikų, atvykusius su gripo ir koronaviruso simptomais, savijautas, matome, kad ligų simptomai taip pat labai panašūs“, - sako gydytoja.
Pasak S. Petraitienės, koronavirusu dažniau serga vyresni vaikai, negu kūdikiai. Gripu serga mažesni vaikai. Gripu B - šiek tiek vyresni vaikai, sergamumas didėja artėjant link 12 metų amžiaus vaikų. Kadangi gripo B ir koronaviruso simptomai pagal jų intensyvumą yra labai panašūs, vien pagal simptomus, kuo susirgai – gripu ar koronavirusu, – pasakyti yra neįmanoma, kol nepadarai tyrimo. Vaikams, įtarus gripą, Santaros klinikose vienu metu atliekami du tyrimai dėl gripo ir dėl COVID-19 vieno tepinėlio (iš nosies) pagalba“.
Koronavirusu dažniau serga vaikai, turintys lėtines ligas
Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja gydytoja dr. I. Ivaškevičienė sako, kad suaugusieji tomis virusinėmis infekcijomis, kurios mums yra įprastos, serga gana lengvai, bet gana sunkiai gali užkrėsti savo vaikus. Sergant koronavirusu viskas yra priešingai ir niekas nežino kodėl: „Vaikai COVID-19 infekcija serga lengviau, tuo tarpu suaugusiųjų būklė būna daug sudėtingesnė. Tai yra fenomenas ir kodėl taip yra, neaišku. Tai atspindi mūsų visą mediciną, kad mes išties dar daug ko nežinome“.
Gydytoja S. Petraitienė pastebi, kad sunkia gripo forma suserga iš esmės sveiki vaikai, o koronavirusu sunkiau serga, turintys lėtines ligas: „Lietuvoje tiek daug vaikų, sergančių koronavirusu, neturėjome, bet vienoje iš Niujorko (JAV) ligoninių daryti tyrimai rodo, kad net apie 70 proc. vaikų, sergančių koronavirusu, turėjo lėtines ligas, tuo tarpu sergančių gripu ir turinčių lėtines ligas – tik 7-8 proc.“.
Susirgus abiem ligom vienu metu, situacija gali būti kritinė
Šias ligas sukelia skirtingi virusai. Gripą sukelia influenzavirusas, o koronavirusas SARS-COV-2 – Covid-19 infekciją.
Labiausiai šį sezoną gydytoja I. Ivaškevičienė baiminasi, kad vienu metu bus sergančių ir gripu, ir koronavirusu: „Infekcinės ligos gali labai pasunkinti viena kitos eigą. Jeigu susirgus gripu, mes turime gydymą - specifinį priešvirusinį vaistą, tai norėdami išgydyti koronavirusu susirgusį žmogų, tokio vaisto dar neturime. Šiuo metu atliekama daug mokslinių darbų, siekiama išsiaiškinti ligos kelią, kas vyksta organizme. Yra duomenų, kurie jau patvirtina, kad šių dviejų virusinių infekcijų kombinacija gali turėti labai blogas išeitis“.
Gripo galima išvengti pasiskiepijus. Nepasiskiepijus, gripą galima atpažinti greitojo testo pagalba. Laiku suteikus gydymą, jis gali duoti gerus rezultatus.
