Scenarijus, kurio daugelis bijojo, virto realybe: lapkričio 3-ioji praėjo, o vis dar nežinoma, kuris iš kandidatų – prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas ar jo varžovas demokratas Joe Bidenas – ateinančius ketverius metus šeimininkaus Baltuosiuose rūmuose.
Pateikiame svarbiausius jau žinomus faktus ir galimus tolesnius scenarijus.
Demokratų kandidatas Joe Bidenas užsitikrino pergalę svyruojančiose Mičigano ir Viskonsino valstijose, kuriose pergalę 2016 metais išplėšė Donaldas Trumpas, ir užsitikrino 264 rinkikų kolegijos balsus.
Demokratui J. Bidenui pakaktų nugalėti Nevadoje, kurioje šiuo metu jis pirmauja prieš D. Trumpą, kad gautų likusius pergalei pasiekti reikalingus šešis rinkikų kolegijos balsus.
Tačiau dar laukiama rezultatų iš Nevados, Džordžijos, Šiaurės Karolinos ir Pensilvanijos, kurioje kol kas pirmauja D. Trumpas. Šiemet rekordinis skaičius žmonių balsavo paštu, todėl balsavimas trunka ilgiau nei įprastai.
Mičigane – Vidurio Vakarų regiono valstijoje – 2016 metais D. Trumpas netikėtai laimėjo prieš tuometę varžovę Hillary Clinton mažesne kaip pusės procentinio punkto persvara.
Gavęs 16 Mičigano deleguojamų rinkikų balsų J. Bidenas dabar yra užsitikrinęs 264 rinkikų palaikymą. Kad laimėtų rinkimus, bet kuris iš kandidatų turi gauti bent 270 rinkikų kolegijos narių balsų.
Kaip pranešama, D. Trumpas jau laimėjo 23-ose valstijose: Floridos, Teksaso, Ohajo, Kentukio, Kanzaso, Luizianos, Indianos, Vajomingo, Vakarų Virdžinijos, Pietų Karolinos, Aidaho, Alabamos, Misisipės, Tenesio, Oklahomos, Arkanzaso, Jutos, Pietų Dakotos, Šiaurės Dakotos, Misūrio, Nebraskos, Ajovos ir Montanos.
Jo varžovas J. Bidenas nugalėjo Mičigano, Viskonsino, Meino, Arizonos, Havajų, Minesotos, Kolorado, Naujosios Meksikos, Kalifornijos, Naujojo Hampšyro, Oregono, Vermonto, Virdžinijos, Vašingtono, Rod Ailando, Niujorko, Naujojo Džersio, Masačusetso, Marilando, Ilinojaus, Delavero ir Konektikuto valstijose, taip pat Kolumbijos apygardoje.
Viską lemti gali trys valstijos
Pensilvanijos, Džordžijos ir, kiek netikėta, Nevados rinkėjai gali nuspręsti, kam atiteks šalies vairas. Jei D. Trumpas laimi šias tris valstijas, o Viskonsinas su Mičiganu atitenka J. Bidenui, tuomet rezultatas būtų itin artimas, tačiau pergalę rezultatu 274–264 švęstų D. Trumpas. Jei J. Bidenas laimi nors vieną iš šių trijų valstijų, pergalė atitenka jam.
Pensilvanijoje laukia itin atkakli kova, nes kol kas suskaičiuot tik 64 proc. balsų ir J. Bidenas atsilieka maždaug pusę milijono balsų skirtumu, tačiau rezultatai iš didmiesčių ir išankstinio balsavimo apylinkių gali situaciją smarkiai pakeisti. Pensilvanija yra viena iš nedaugelio valstijų, kuri neleidžia pradėti skaičiuoti išankstinio balsavimo rezultatų rinkimams dar nesibaigus. Džordžijoje kol kas nežymia persvara pirmauja D. Trumpas, tačiau liko suskaičiuoti maždaug 6 proc. iš mėlyniausių Atlantos rajonų, todėl 100 tūkst. balsų persvara taip pat gali sumažėti ar net išnykti.
Net jei D. Trumpui pavytų išlaikyti persvarą čia, labai svarbi taptų Nevados valstija. Jei J. Bidenas laimi ją, tokiu atveju jis taptų prezidentu vos 2 rinkikų kolegijos balsų persvara net ir be Pensilvanijos ir Džordžijos pagalbos. Nevadoje J. Bidenas kol kas priekyje 8 tūkst. balsų persvara, šiuo metu suskaičiuot 67 proc. balsų.
Taip pat vertėtų paminėti Šiaurės Karoliną – ji galėtų sujaukti kortas D. Trumpui, jei J. Bidenui pavyktų atsikovoti maždaug 77 tūkst. balsų deficitą, tačiau skaičiuoti liko vos 6 proc. balsų, todėl valstija greičiausiai atiteks D. Trumpui.
Kada paaiškės visi rezultatai?
Daugelio minėtų valstijų pareigūnai nurodė, kiek laiko truks balsų skaičiavimas, turint galvoje, kad šįmet padėtį gerokai komplikavo koronaviruso pandemija, dėl kurios rekordiškai daug žmonių balsavo paštu.
Džordžija, Mičiganas ir Viskonsinas nurodė, kad galutinis vaizdas turėtų paaiškėti trečiadienį. Pensilvanija pranešė, kad balsų skaičiavimas gali trukti iki lapkričio 6-osios. O Šiaurės Karolinoje rinkimų dieną paštu išsiųsti balsalapiai bus priimami iki lapkričio 12 dienos.
Visgi iš tiesų viskas tebėra labai neaišku. Atvirame laiške rinkėjams Filadelfijos meras Jimas Kenney paprašė didžiausio Pensilvanijos miesto gyventojų būti kantriems.
Kas toliau?
J. Bidenui pareiškus, kad jis tiki savo šansais laimėti rinkimus, D. Trumpas žengė dar toliau ir pasiskelbė laimėtoju bei pažadėjo kreiptis į JAV Aukščiausiąjį Teismą, kad apgintų savo pergalę.
Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas sakė: „Norime, kad visas balsavimas liautųsi.“
Prezidentas veikiausiai turėjo omenyje, kad nori sustabdyti paštu išsiųstų balsalapių skaičiavimą. Valstijų rinkimų komisijos teisiškai gali priimti šiuos balsalapius ir praėjus rinkimų dienai.
Manoma, kad demokratai daug aktyviau nei D. Trumpo šalininkai balsavo paštu. Respublikonai jau anksčiau pareiškė, jog visais būdais sieks, kad Pensilvanijoje po rinkimų dienos atėję balsalapiai būtų atmesti.
Valstijos gubernatorius demokratas Tomas Wolfas trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ jiems atkirto, kad liko suskaičiuoti dar milijoną balsų.
„Pažadėjau pensilvaniečiams, kad suskaičiuosime kiekvieną balsą. Būtent tai ir darysime“, – pabrėžė jis.
Valstijos aukščiausios instancijos teismas leido skaičiuoti paštu atsiųstus balsalapius, gautus laikotarpiu iki trijų dienų po lapkričio 3-iosios. JAV Aukščiausiasis Teismas atsisakė blokuoti šį sprendimą, tačiau nurodė, jog gali grįžti prie šio klausimo po rinkimų. Naujos konservatyvių pažiūrų teisėjos Amy Coney Barrett paskyrimas į Aukščiausiąjį Teismą gali būti lemiamas sprendžiant tą klausimą.
Daugelis rinkėjų nerimavo dėl galimų pilietinių neramumų rinkimų dieną, tačiau jų buvo išvengta.
Įtempta kova
Labiausiai poliarizuojančių JAV rinkimų per kelis dešimtmečius pirminiai rezultatai antradienį rodo, kad prognozės, jog prezidentas D. Trumpas bus nušluotas demokratų „mėlynosios bangos“, neišsipildė, bet jo varžovas J. Bidenas irgi iškovojo svarbių laimėjimų. Naujausiais duomenimis, jis laimėjo rinkimus Arizonos valstijoje, kuri ilgai buvo laikoma saugiu respublikonų bastionu. Apie tai skelbia agentūra AP. J. Bidenas šioje valstijoje užsitikrino 11 rinkikų balsų.
„Svyruojančia“ valstija vadinamame Viskonsine (10 rinkikų) rezultatas pasikeitė. Suskaičiavus 95 proc. balsų nedideliu rezultatu 49,4 proc. prieš 49,1 proc. dabar pirmauja J. Bidenas.
Tęsiantis COVID-19 pandemijai, Jungtinėse Valstijose, nusinešusiai daugiau kaip 230 tūkst. žmonių gyvybių, greitas J. Bideno triumfas, apie kokį svajojo kai kurie demokratai, atrodo mažai tikėtinas, nes kai kuriose valstijose rezultatai kol kas neleidžia tvirtai prognozuoti laimėtojo.
D. Trumpas įgijo mažytę, bet gyvybiškai svarbią persvarą Floridoje, kur, daugelio ekspertų nuomone, prezidentas privalo laimėti, kad užsitikrintų antrąją kadenciją. D. Trumpas laimėjo ir „rūdžių juostos“ valstijoje Ohajuje, kur įnirtingai varžėsi su demokratu.
Ši valstija, kurioje D. Trumpas taip pat netikėtai laimėjo 2016 metais, laikoma viena iš svarbiausių, respublikonui stengiantis išsilaikyti Baltuosiuose rūmuose.
J. Bidenas savo ruožtu džiaugėsi ankstyva sėkme Arizonoje, kur prieš ketverius metus triumfavo D. Trumpas.
Kaip ir tikėtasi, J. Bidenui atiteko pagrindinis rinkimų nakties prizas – pergalė tvirtai demokratus remiančioje Kalifornijoje, daugiausia gyventojų turinčioje valstijoje.
Florida buvo pirmoji svyruojanti valstija, pradėjusi skelbti rinkimų rezultatus. Iš pradžių vyko permaininga kova, tačiau paryčiais tapo aišku, kad D. Trumpui greičiausiai pavyks išlaikyti Floridos valstiją ir tęsti būtinų 270 rinkikų kolegijos balsų medžioklę.
Dar viena būtina valstija D. Trumpo pergalei pasiekti – Ohajus, kurį praėjusiais rinkimais D. Trumpas laimėjo užtikrintai. Joks respublikonų prezidentas nėra laimėjęs rinkimų be Ohajo valstijos paramos. Iš pradžių J. Bidenas išlaikė gana nemažą persvarą prieš oponentą, tačiau D. Trumpui pavyko pasivyti ir galiausiai pralenkti demokratą. Abi šios valstijos greičiausiai atiteks D. Trumpui, o tai prognozuoja itin atkaklią kovą kitose valstijose.
Pasirodžius rezultatams iš „rūdžių juostos“ D. Trumpas kol kas džiaugiasi persvara svyruojančiose Pensilvanijos, Mičigano ir Viskonsino valstijose. Nuo to, ar D. Trumpui pavyks išlaikyti savo persvarą šiose valstijose, gali priklausyti visų rinkimų rezultatai.
JAV spauda praneša, kad rinkimų eigą prezidentas D. Trumpas stebės Baltuosiuose rūmuose, jie dėl rinkimų yra apjuosti gynybiniu barjeru. Tikintis galimų neramumų Vašingtonas ėmėsi išskirtinių atsargumo priemonių, nemažai parduotuvių uždaryta.
102 milijonai rinkėjų jau atidavė savo balsą išankstiniu būdu. Vis prastėjanti koronaviruso pandemijos situacija šalyje skatina žmones taip atiduoti balsą ir išvengti ilgų eilių. Dėl šios priežasties sunku pasakyti, ką šie skaičiai reiškia rinkėjų aktyvumo klausimu, tačiau kai kuriose valstijose, pavyzdžiui, Teksase, paštu iki rinkimų dienos jau balsavo daugiau žmonių nei per visus 2016 metus. Panaši situacija ir Floridoje, kur balsą iš anksto atidavė 9 milijonai rinkėjų, o tai beveik prilygsta visam 2016 metų aktyvumui.
Amerikiečiai atidavė paskutinius balsus
Florida bus itin svarbi valstija sprendžiant rinkimų laimėtoją. Ji žinoma kaip svyruojanti valstija, kurioje kova tarp respublikonų ir demokratų paprastai vyksta itin atkakliai, o 29 rinkikų kolegijos balsai iš šios valstijos dažnai būna kertiniai sprendžiant laimėtoją. Nuo 1928 metų Florida tik du kartus balsavo už kitą kandidatą, nei tą, kuris laimėjo rinkimus. Verta paminėti, kad Floridoje, kitaip nei daugelyje kitų valstijų, leidžiama anksčiau pradėti skaičiuoti balsus, atiduotus išankstinio balsavimo metu, todėl rezultatų iš čia galima tikėtis kiek anksčiau nei iš kitų svyruojančių valstijų. „Delfi“ primena, kad 2016 metais D. Trumpas laimėjo Floridos valstiją 113 tūkst. balsų persvara, o 2000 metų rinkimuose rezultatas buvo toks artimas, kad prireikė netgi teisinių priemonių nuspręsti rinkimų laimėtoją, o sprendimas juo paskelbti George'ą W. Bushą lėmė, kad prezidento postas atiteko būtent jam.
Paskutinės rinkėjų apklausos prieš rinkimus žada atkaklią kovą. Dar prieš keletą savaičių J. Bidenas džiaugėsi 4 proc. persvara prieš varžovą, tačiau paskutinėmis dienomis atotrūkis sumažėjo iki statistinių lygiųjų (J. Bidenas +0,9 proc.), rodo apklausų vidurkius sumuojanti svetainė realclearpolitics.com. Florida gali anksti parodyti rinkimų nugalėtoją: jei J. Bidenas laimi valstiją aiškia persvara, D. Trumpas beveik neturi realių šansų surinkti 270 rinkikų kolegijos balsų kitur. Jei Florida krenta į J. Bideno kišenę, labai tikėtina, kad jis ir taps rinkimų nugalėtoju, o D. Trumpo kelias į perrinkimą neišvengiamai veda per saulėtąją valstiją. Jei Florida lieka ištikima D. Trumpui, tuomet kova bus itin atkakli, nors J. Bidenas turi daugiau kelių į pergalę kitose valstijose.
O kitos svyruojančios valstijos, nors ir nedidele persvara, visgi linksta J. Bideno kryptimi. Mičiganas ir Viskonsinas atrodo gana patogiai demokratų kandidatui. Apklausų vidurkiai Mičigane rodo, kad J. Bidenas pirmauja 4,2 proc. persvara, o Viskonsine džiaugiasi net 6,7 proc. persvara. Abi šios valstijos kartu nugalėtojui atiduos 26 rinkikų balsus. Praėjusį kartą D. Trumpas laimėjo Viskonsiną milijono balsų persvara, o Mičiganas nusidažė raudonai vos 10 tūkst. balsų persvara.
Itin įdomi situacija susiklosčiusi Pensilvanijoje, kur J. Bidenas pirmauja vidutiniškai 1,2 proc. persvara, o prieš ketverius metus D. Trumpas čia šventė pergalę 44 tūkst. balsų skirtumu. Pensilvanija nugalėtoją apdovanoja 20 rinkikų balsų ir, kitaip nei Florida, išankstinio balsavimo biuletenių neskaičiuoja iki balsavimo pabaigos, todėl čia itin realus „raudonojo miražo“ scenarijus, kai suskaičiavus rezultatus iš mažųjų apygardų skaičiai rodys D. Trumpo pranašumą, tačiau pamažu gavus balsus iš Filadelfijos, Pitsburgo ir išankstinio balsavimo apylinkių valstija gali pakrypti J. Bideno naudai. Labai realu, kad galutinių rezultatų iš Pensilvanijos gali tekti palaukti net keletą dienų.
Kitose svyruojančiose valstijose situacija lieka nenuspėjama, tiek Arizonoje, tiek Šiaurės Karolinoje J. Bideno persvara nesiekė vieno procento.
Rezultatų iš pirmųjų valstijų tikimasi po vidurnakčio Vidurio Europos laiku. Tačiau kada paaiškės rinkimų nugalėtojas, sunku pasakyti. Dėl koronaviruso pandemijos šį kartą rekordinis skaičius rinkėjų savo balsą atidavė paštu, todėl balsų skaičiavimas gali užtrukti. Gresia dienas ar net savaites truksiantis rinkimų detektyvas, į kurį gali būti įtraukti ir teismai.
Dar prieš pat rinkimus D. Trumpas ir J. Bidenas negailėjo aštrių žodžių vienas kitam. D. Trumpas pavadino J. Bideną „korumpuotu politiku“, kuris šalies ekonomiką įstums į „gilią depresiją“. J. Bidenas savo ruožtu kaltino prezidentą visiškai nesusidorojus su pandemija. D. Trumpas skaldo šalį ir kiršina amerikiečius, kalbėjo demokratas pirmadienį, D. Trumpas esą yra „korumpuočiausias“ ir „labiausiai rasistiškas“ JAV prezidentas istorijoje.
Antradienį amerikiečiai renka ne tik prezidentą, bet ir 435 Atstovų Rūmų narius bei trečdalį Senato. Be to, daugelyje valstijų vyksta ir vietiniai balsavimai.
Dar prieš rinkimų dieną beveik 100 mln. JAV piliečių savo balsą prezidento rinkimuose atidavė paštu arba asmeniškai rinkimų apylinkėse, rodo „JAV rinkimų projekto“ duomenys. Tai atitinka apie 70 proc. per rinkimus 2016 metais atiduotų balsų.
D. Trumpas rinkimuose siekia antrosios kadencijos, o buvęs viceprezidentas Joe Bidenas tikisi jį pakeisti. Viena pagrindinių temų kampanijos renginiuose pirmadienį buvo pandemija ir reakcija į ją. D. Trumpas kaltino J. Bideną, kad šis, įvedęs ribojimų, pavers šalį „valstybe kalėjimu“. „Balsas už J. Bideną yra balsas už karantiną, atleidimus ir vargą“, – sakė D. Trumpas savo šalininkams Masačusetse.
J. Bidenas nekalba apie naują karantiną, tačiau savo pergalės atveju kovoje su pandemija žada įsiklausyti į mokslininkų rekomendacijas. „Jei tapsiu prezidentu, mes suvaldysime COVID-19“, – žadėjo jis savo šalininkams Pensilvanijoje. „Atėjo metas Donaldui Trumpui krautis lagaminus ir keliauti namo“, – pridūrė demokratas.
JAV prezidentas renkamas netiesiogiai. Rinkimų nugalėtojas valstijoje čia laimi rinkikų balsus. Tada šie gruodį išrenka prezidentą. Kad laimėtų rinkimus, kandidatas turi užsitikrinti mažiausiai 270 rinkikų balsų.
