„Kaip ir numatėme, trečiąjį ketvirtį ekonominė padėtis, lyginant su antruoju ketvirčiu, pastebimai gerėjo – ekonomika augo 3,7 proc. Metinis trečiojo ketvirčio rezultatas taip pat atitinka 2020 metų ekonominės raidos scenarijų – prognozuojamą nuosaikų ekonomikos susitraukimą.
Stebint šiuo metu prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, tikėtina, kad ekonomikos aktyvumo didėjimas paskutinį šių metų ketvirtį išblės. Todėl šiuo metu labai svarbu kuo efektyviau įgyvendinti ekonomikos skatinimo priemones bei neprisiimti papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų“, – sako finansų ministras V. Šapoka.
Anot Finansų ministerijos, rugsėjį ekonomikos aktyvumui toliau augant, spalį jau pastebima nerimą keliančių ženklų, kurie iš esmės kyla dėl suaktyvėjusių COVID-19 protrūkių Lietuvoje ir ES.
Ypač sparčiai pradėjęs augti per dieną fiksuojamų susirgimų COVID-19 liga skaičius Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse ir pradėtos taikyti griežtesnės viruso plitimo suvaldymo priemonės, pasak ministerijos, indikuoja, kad ekonomikos aktyvumas ketvirtąjį šių metų ketvirtį mažės.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad spalio mėnesį gyventojų lūkesčiai dėl ketinamos išleisti pinigų sumos didesniems pirkiniams buvo blogesni nei rugsėjį, ir tai rodo, kad gyventojų vartojimo išlaidos artimiausiu metu, tikėtina, bus mažesnės. Pastebima, kad didėjant viruso atvejų skaičiui rugsėjo-spalio laikotarpiu gyventojų judėjimo aktyvumas ėmė nuosaikiai mažėti.
Trečiąjį metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 13,1 mlrd. eurų, skelbia Statistikos departamentas.
Palyginti su antruoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 3,7 proc.
Trečiąjį ketvirtį teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (1,9 proc.), pramonės (0,9 proc.), statybos (0,2 proc.) įmonių veiklos rezultatai.
Šių metų trijų ketvirčių BVP sudarė 35,9 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir siekė -1,4 proc.
