– Miela, Agne, visuomenėje gaji nuomonė, kad lankytis pas korepetitorių reikia tik nepažangiems mokiniams, tiems, kuriems dėl įvairiausių priežasčių yra sunku mokytis. Kaip yra iš tiesų?
– Taip, iš tiesų korepetitoriavimas matomas kaip paslauga, skirta mokymosi sunkumų turintiems mokiniams. Be to, dar ir turi neigiamą atspalvį – lyg ieškoma kaltų, kodėl vaikas turi pradėti lankytis pas korepetitorių. Manau, kad toks požiūris yra neteisingas. Kodėl? Pavyzdys – pirmoje gimnazijos klasėje sėdi apie 30 mokinių. Jie susirinkę iš skirtingų mokyklų, kur turėjo skirtingus mokytojus, buvo mokomi pagal skirtingas metodikas, skirtingais metodais. Būtų naivu tikėtis, kad štai šioje naujoje klasėje visiems seksis gerai. Realybė ta, kad daliai mokinių tiks ir mokytojas, ir mokymosi stilius, dalis susidurs su mokymosi sunkumais, o kitai daliais bus nuobodu – per lengva. Štai čia sutinkame dvi grupes, kurioms reikės korepetitoriaus: mokiniai, kuriems mokytis sunku ir mokiniai, kuriems per lengva. Man atrodo, geriems mokymosi rezultatams labiausiai koją kiša du dalykai: kai nesupranti ir, kai supranti taip gerai, kad net nuobodu.
– Turime skirtingus gebėjimus: vieniems geriau sekasi vieni dalykai, kitiems – kiti. Nors nuo dešimtos klasės mokykloje taikoma profiliavimo sistema, iki to laiko turime mokytis įvairių dalykų, taip pat dvyliktoje klasėje turime laikyti standartizuotus egzaminus. Jūrate, kokių žmonių pas jus daugiau ateina: siekiančių ištaisyti savo spragas, ar tokių, kurie nori daugiau žinių negu gauna?
– Tarkime mokytis anglų kalbos daugiau ateina tokių, kurie žinias gilina. Kitų disciplinų – lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, chemijos – tie, kuriems reikia pagalbos vejantis bendraklasius. Abiturientai ateina ištaisyti spragų ir pasiruošti egzaminams.
– Klausėme žmonių, ar jiems svarbus korepetitoriavimas, tai 63 proc. sakė, kad svarbu, o 23 proc. – ne. Į klausimą, ar naudojatės šiomis paslaugomis, 47 proc. atsakė, kad naudojasi jų vaikas, o 11 proc. pasakė, kad naudojasi patys. Agne, kaip jums atrodo, kiek jaunuolių eina pas korepetitorius?
– Manau, kad daug. Tik dėl neigiamos išankstinės nuostatos ne visi drįsta atvirai pasakyti. Tėvai itin jaudinasi dėl dalykų, kurių egzaminus vaikas laikys, todėl skatina jiems ruoštis papildomai. Egzaminai – standartizuoti, visi yra vertinami pagal tą patį kriterijų.
– Atvedę vaikus pas korepetitorius tėvai sako, kad suprastėjus pažymiams, atsisako sporto, kitos užklasinės veiklos ir dabar dėmesį telks tik į mokslus. Visgi, vaikas jau ir taip mokosi mokykloje, ruošia namų darbus, jei iš jo atims visą laisvalaikį, sutriks normalaus gyvenimo balansas. Agne, kaip tokią situaciją spręsti?
– Balansas atsiras, kai keisis švietimo sistema. Tikėkimės, kad sulauksime dienos, kai bus vertinama kiekvieno žmogaus asmeninė pažanga, o ne kažkokie bendri gebėjimai, matuojami pagal vieną, standartizuotą kriterijų. Deja, kol taip nutiks tiesiog teks daugiau mokytis.
– Jūrate, kokia jūsų patirtis: ar pas korepetitorius vaikštantys žmonės atsisako laisvalaikio, ar geba derinti ir papildomą mokymąsi, ir laisvalaikį?
– Sprendimą, kad reikia eiti pas korepetitorių, dažniausiai priima tėvai, o vaikams tenka prisiderinti. Tikrai būna vaikų, kurie ir papildomai mokosi, ir lanko net kelis būrelius. Žinoma, jie pervargsta.
Vyresniųjų klasių moksleiviai turi aiškų tikslą, jiems reikia tam tikru balu išlaikyti egzaminus, nes nori įstoti į vieną ar kitą aukštąją mokyklą. Supranta, kad nesutelkę dėmesio į mokslus, tikslo nepasieks.
– Būna, kad pas mus į mokyklą ateina jaunuolis, išmatuojame jo intelektus ir pamatome, kad jis turi aukštą loginį intelektą, tačiau jo matematikos pažymys yra prastas. Jis sako, kad matematika tiesiog ne jam. Agne, kaip galite pakomentuoti?
– Ne kiekvienas mokytojas tinka kiekvienam mokiniui. Kartais tiesiog sudėtinga rasti kontaktą. Būna, jog užtenka pakeisti mokytoją ir mokinys supranta, kad yra tam tikrai disciplinai gabus, kad ji yra įdomi.
– Kaip tokius mokinius išgelbėti? Žmogus gali baigti mokyklą ir toliau galvoti, kad jis vienam ar kitam dalykui yra negabus.
– Nežinau, kaip šitos problemos yra sprendžiamos kitose mokyklose, bet savojoje stengiamės skirti kuo daugiau dėmesio kiekvienam mokiniui ir aiškintis, kokios yra priežastys, kad jam nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko.
– Jūrate, pas jus ateina ir gabūs jaunuoliai, kurie turi tam tikrų spragų, ir tie, kuriems tikrai nesiseka mokytis. Egzaminą laikyti reikės visiems. Kaip sprendžiate tokią problemą?
– Reikia atskirti moksleivius, kurie yra, kaip mes vadiname – gabūs tinginiai – jiems pagalbos reikia tik tam tikrą laikotarpį. Naudojame tokią „spragų užlopymo“ strategiją, kuomet taikome intensyvų 3–6 mėnesių kursą, po kurio vaikas gali pats sėkmingai mokytis.
Jei moksleiviui sekasi gerai, galima pereiti prie kitos metodikos, papildomo mokymo. Tuomet keliami aukštesni tikslai, daugiau ir sudėtingesni uždaviniai.
– Išskyrėte du terminus: korepetitoriavimas ir papildomas mokymas. Kuo jie skiriasi?
– Vienu atveju reikia vaikui padėti pasivyti bendraklasius. Turime moksleivių, kurie lankosi 1–2 metus, nes matyt nepakanka laiko įsisavinti informacijos klasėje. Kiti, kurie mokosi papildomai, arba jau turi aukštų tikslų, arba jiems yra nuobodu. Šiems vaikams reikia daugiau iššūkių, daugiau žinių.
– Iš tiesų, miela, Agne, kai kalbame apie pasiskirstymą klasėje – net ir gabių vaikų klasėje 10 proc. bus ypatingai gabių. Ką daryti su pačiais gabiausiais – jiems per lengva, nuobodu?
– Patiems gabiausiems reikalingi iššūkiai. Negalima leisti jiems nuobodžiauti. Geras būdas – suburti grupelę pačių gabiausių, skirti atitinkamas užduotis ir taip leisti pajusti, kad jiems reikės papildomų pastangų, nepavyks taip lengvai išspręsti užduočių. Labai svarbu atplėšti juos nuo įprastos klasės aplinkos, kur jiems nereikia dėti pastangų, kad gautų gerą pažymį.
– Kas yra vertesnis, ar tas, kuris turi gerą pažymį beveik nesistengdamas, ar tas, kuris iš tiesų sunkiai dirba, kad tą gerą pažymį užsidirbtų? Iš vienos pusės gabus žmogus turi didelį potencialą, gali daug pasiekti, bet, jeigu jis negauna iššūkių, tuomet savo potencialo nerealizuoja. Kai, Jūrate, pas jus tvarkomasi su gabiais tinginiais?
– Pavyzdžiui, formuojame anglų kalbos grupes, kurioje moksleiviai nepildo spragų, bet tobulina žinias, mokykloje mokosi pagal stipresnes programas. Buvimas tarp daug žinančių, skatina pasitempti. Jeigu mokome individualiai, dėmesį telkiame į tam tikro tikslo siekimą: olimpiada, konkursas, egzaminas.
– Klausėme tėvelių, kokiu tikslu jūsų vaikas ar jūs pats užsiėmėte korepetitoriavimu? 30 proc. siekė geresnio pažymio, dar 3 proc. lankėsi, nes juos spaudė tėvai, o 27 proc. kaip pagrindinę priežastį nurodė stojimą į universitetą. Agne, tuos 27 proc., kurie mokėsi, kad patektų į norimą universitetą, kokiai grupei priskirtumėte. Ar tai yra tie, kurie motyvuoti, ar tie, kuriems ne viskas sekasi?
– Manau, kad tai yra motyvuoti žmonės, žinantys savo poreikius ir tikslus.
– Ar su jais dirbti lengviau, ar sunkiau?
– Kartais sunkiau, kartais – lengviau. Kartais jie turi išskirtinių poreikių, ambicijų, netgi pretenzijų.
– Jeigu paskutinėse klasėse jaunuolis suvokia, kad nori mokytis tam tikros specialybės ir jam reikės aukštų tam tikrų disciplinų pažymių. O spragų jis turi, ir nemažai. Agne, kaip jas užpildyti?
– Esu susidūrusi su ne vienu atveju, kai turėdamas labai aukštą motyvaciją, tiksliai žinodamas, kodėl jam reikia vieno ar kito dalyko, mokinys pasiekė neįtikėtinai aukštų rezultatų. Tokiais atvejais mokymas vyksta labai kryptingai, nuosekliai, susidaromas aiškus planas ir daug dirbama tiek su mokytoju, tiek savarankiškai.
– Kartą viena moksleivė papasakojo, kad savarankiškai išmoko vengrų kalbos. Akivaizdu, jeigu žmogus nori, gali pasiekti labai daug. Visgi, Jūrate, būna, kad žmones išsikelia ir neadekvačių tikslų?
– Situacijų būna tikrai labai įvairių, kartais ne pats moksleivis, o už nugaros stovintys tėvai, žino, ko vaikui reikia, ką jis turi pasiekti. Čia mes stabtelime ir specialių metodikų pagalba patikriname jo gebėjimus, prigimtis, intelektus. Jai suprantame, kad tikslai neprasilenkia su realybe, sudarome programą, parenkame metodikas ir mokome.
– Daug kalbėjome apie gerai besimokančius, tačiau yra moksleivių, kurie mokosi vidutiniškai ar netgi prastai. Kartais jų prigimtiniai gebėjimai gali būti aukšti, bet rezultatas – ne toks. Klausėme žmonių, kiek svarbus korepetitoriavimas gabiems vaikams. Tai 59 proc. sakė, kad svarbus, o paklausus, kiek tai svarbu prastai besimokantiems, šį būdą laikė vos 21 proc. Kokia, Agne, jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Manau, kad besimokantys prastai, korepetitoriavimą gali vertinti neigiamai vien todėl, kad yra kritusi jų vidinė motyvacija ir pasitikėjimas savimi. Jiems gali atrodyti, kad niekas negali padėti.
– Jūrate, ar pas jus yra prastai besimokančių jaunuolių, kurios atvedė tėvai, o patys jie motyvacijos mokytis neturi?
– Būna tokių jaunuolių ir tai yra iššūkis specialistams, nes reikia rasti būdų kaip parodyti, kad mokytis įdomu, kad išmokti ir suprasti yra įmanoma.
– Miela, Agne, ko palinkėtumėte jauniems žmonėms, kurie svarsto apie korepetitoriavimą ar mokytis papildomai?
– Palinkėčiau drąsos, nebijoti klausti, ieškoti, nes korepetitoriavimo, papildomo mokymosi galimybių šiandien yra labai daug. Linkiu jas visas išnaudoti.
– Jūrate, ko palinkėtumėte jūs?
– Tiek papildomas mokymasis, tiek spragų savo žiniose suradimas, gali tapti būdu pamilti, atrasti kažkokią discipliną. Kartą mokytis anglų kalbos mama atvedė penktoką. Šis dalykas jam tikrai nesisekė, tačiau po trijų savaičių jam pasidarė įdomu, ėmė patikti, jis užsidegė noru mokytis ir jam ėmė puikiai sektis.
Laidas „1toks unikalus“ su edukacinių bendrovių „Kalba“ ir „EgoPerfectus“ kūrėju, karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu žiūrėkite per „Delfi TV“ kiekvieną ketvirtadienį.
Ieškote žinių, reikia pagalbos dėl karjeros – užduokite klausimą profesionaliam karjeros konsultantui Ryčiui Jurkėnui!
