Trečdalis gyvena su tėvais
„Luminor“ bankas Baltijos šalyse atliko jaunimo nuo 20 iki 30 metų apklausą apie būsto įsigijimą. Nors apklausa atlikta trijose valstybėse, pasak apklausą pristačiusio „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovo Andriaus Kvakšio, duomenų analizės metu buvo daugiau nagrinėjami rezultatai Lietuvoje.
„Apklausos metu norėjome patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad šiuolaikinis jaunimas yra visiškai kitoks nei anksčiau. Pasitikrinti, ar tikrai jis toks mobilus, nepriklausomas, neprisirišęs prie vietos, daiktų ir mažiau vertinantis nuosavą būstą“, – apklausos tikslą pristato ekspertas.
Apklausoje pirmiausia jaunų žmonių buvo klausiama, kur jie gyvena dabar. Žvelgiant į atsakymus, pasak A. Kvakšio, galima įžvelgti tris tendencijas: trečdalis apklaustųjų gyvena nuomojamame bute, kitas trečdalis jau gyvena savame būste – patiems arba partneriams priklausančiame bute, ir dar vienas trečdalis vis dar gyvena pas tėvus. Toliau tęsdamas apklausą, bankas daugiausiai orientavosi į tuos jaunus žmones, kurie gyvena pas tėvus.
„Trijose šalyse situacija ir panaši, bet ir šiek tiek skiriasi. Apie 70 proc. apklaustųjų atsakė, kad su tėvais negyvena, gyvena kažkur kitur, o apie 30 proc. vis dar gyvena su tėvais. Tuomet šią imtį paskaidėme: kokie žmonės vis dar gyvena pas tėvus. Įdomu pastebėti, kad skaidant šį segmentą pagal lytį, tai pas tėvus gyvena 20 proc. moterų ir daugiau nei 30 proc. vyrų. Kodėl taip yra, paaiškinti negaliu“, – sako būsto kredito ekspertas.
Nagrinėdami apklausos duomenis, specialistai pastebėjo, kad kuo aukštesnis apklaustųjų išsilavinimas, tuo mažiau žmonės gyvena pas tėvus, jie tampa savarankiškesni ir keliasi į savo būstus.
„Jeigu kalbėsime apie pajamas, aiški koreliacija taip pat matoma. Kuo didesnės pajamos, tuo žmonės mažiau renkasi gyventi pas tėvus. Taip pat yra gana įdomus pasiskirstymas pagal miestus. Didžiuosiuose miestuose jaunimo, gyvenančio pas tėvus, yra mažiau, kai regionuose tas skaičius siekia kai kuriais atvejais ir 50 proc. Čia jau reikėtų paieškoti priežasčių, kodėl taip yra“, – sako A. Kvakšys.
Pašnekovas aiškina, kad galima būti prielaidai, jog mažesniuose miestuose jauni žmonės labiau linkę gyventi su tėvais, nes pastarieji turi nuosavus namus. Tokiu atveju jaunas žmogus turi savo atskirą erdvę, nėra trinties tarp tėvų ir vaikų. Kita situacija yra didmiesčiuose: čia didžioji dauguma gyventojų gyvena daugiabučiuose, todėl savarankiškam jaunuoliui ir jo tėvams bute tiesiog per mažai vietos.
„Taip pat reikia pastebėti, kad didieji miestai pritraukia daug žmonių ir regionų, ir tai atskiria jaunimą nuo tėvų“, – priduria ekspertas.
Pašnekovas tęsia, kad tyrimo metu respondentai buvo paklausti, kokius teiginius jie patvirtintų, o kokius paneigtų. Dominuojantis teiginys apklausoje buvo, kad NT, visų pirma, yra investicija. Taip pat tikimasi, kad jo kaina kils.
Ir, nepaisant įvairių turbulencijų, krizių, kai būsto kainos krenta ir nenumaldomą kainų augimą pastaraisiais metais, dabar karantiną, lūkestis išlieka tas pats, kad NT – investicija. Kitas dalykas, kuris ir dominuoja – geriau aš mokėsiu bankui nei mokėsiu nuomą. Nuomos kainos nėra mažos, jos dažnai yra didesnės nei būsto paskolos įmoka, todėl jaunimas sako, kad šiuo metu būsto paskola yra pigiau, ir tai yra investicija“, – komentuoja A. Kvakšys.
Daugiau nei pusė apklaustųjų planuoja įsigyti būstą
Pasak A. Kvakšio, apklausos metu paaiškėjo, kad tik 4 proc. apklaustųjų mieliau liktų nuomojamame būste be įsigytų savo. Anot pašnekovo, tai rodo, kad lietuviai skiriasi nuo Vakarų Europos piliečių, kuriems nuomotis būstą yra įprasta bei patrauklu ir vyresniame amžiuje.
„Nuoma Vakarų Europos gyventojams šiaip yra gana įprastas dalykas ir ne tik jaunimui, nes būstas renkamas taip, kad būtų netoli iki darbo. O mūsų žmonės prioritetą teigia patogumui, kur jis jaustųsi saugiai ir namuose. Mūsų jaunimui būstas yra namai, o ne vieta, kur jis grįžta tik miegoti“, – sako ekspertas.
Jis tęsia, kad, kalbant apie Lietuvos jaunimo ateities planus, apklausos rezultatai rodo, jog per ateinančius 5 metus jaunimas planuoja įsigyti nuosavą būstą. Tokių respondentų buvo daugiau nei pusę.
„Tai sietina su šeimos kūrimu ir su saugumo jausmu ir savarankiškumu. Kita vertus, apie 30 proc. žmonių atsakė, kad neturi tokių planų, arba kitokių planų. Tai įdomi tendencija, kad jaunimas vis dėlto yra pakankamai mobilus, jis ieško savęs. Kita vertus, tokiai amžiaus grupei turbūt tai yra normalu“, – svarsto A. Kvakšys.
Tęsdamas apklausos rezultatų apžvalgą, ekspertas pamini ir kitą faktą: net 12 proc. respondentų Lietuvoje atsakė, kad savo būstą planuoja įsigyti jau kitais metais: „Tai nuteikia optimistiškai, nes būsto įsigijimas yra investicija, reikia turėti savo pradinį įnašą, jeigu planuojama tai daryti iš savo pinigų, tai reikia turėti pinigų tam būstui įsirengti. Mus džiugina, kad Lietuvos jaunimas yra pakankamai įsiliejęs į darbo rinką.“
Perka butus trumpesniam laikotarpiui
Apklausos metu buvo tiriama ir kaip jaunimas renkasi NT, koks NT jam patrauklus. Nagrinėjant rezultatus, pasak A. Kvakšio, matyti, kad yra aiški lietuviška tendencija: norime gyventi savo namuose, turėti savo pievelę ir pan.
„Mes turbūt dar nesame tokie miestiečiai, mums smagiau matyti žalią pievą savo kieme. Nors tai buvo taikoma daugiau vyresnei kartai, tačiau, panašu, kad tai galioja ir jaunimui. Nemaža dalis iš tų jaunų žmonių, kurie įsigyja butą, per 3-7 metus nusprendžia vis dėlto kraustytis į užmiestį ir statytis ar nusipirkti namą. Apie namą, pavyzdžiui, Vilniaus centrinėje dalyje mąstoma retai, nes kainos tikrai aukštos. Ir tam tikra dalis respondentų sako, kad sunku pasakyti, kokį būstą norėtų įsigyti“, – sako pašnekovas.
Prioritetas – nuosavam būstui, tačiau pirkti neskuba
Būsto kultą Lietuvoje tyrinėja ir mokslininkai. Jie aiškinasi, kas lemia lietuvių troškimą turėti nuosavus namus. Kodėl mums, skirtingai nei anglams, vokiečiams, taip svarbu turėti savo būstą. Vieni tai sieja su lietuvių sėslia prigimtimi, praeitimi, kai buvome tremiami ir buvome toli nuo savo namų. Mums reikia jaukaus, savo kampelio, kuriame jaučiamės saugūs ir atskirti nuo pasaulio negandų.
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto doc. dr. Rūta Brazienė, tyrinėjanti būsto kultą Lietuvoje, yra sakiusi, kad moksliniai tyrimai rodo, jog Lietuvos jaunimas prioritetą iš tiesų teikia nuosavam būstui. Tą, pasak jos, lemia daugybė priežasčių.
„Viena iš jų, kad Lietuvoje didžioji dalis visuomenės dar yra būsto savininkai. Tai, kad nuosavo būsto idėją palaiko labai didelė dalis jaunų asmenų, iš dalies lemia ir istoriškai susiklosčiusios tradicijos, kuomet didžioji dalis asmenų gyvenimo nuosavuose būstuose. Be to, nors tarp šalių egzistuoja gana dideli skirtumai, privati būsto nuosavybė vis dar yra dominuojanti būsto valdos forma. Būsto politikos reforma Lietuvoje buvo panaši kaip ir daugelyje kitų pokomunistinių šalių, kuomet dėl šių reformų pokomunistinėse šalyse privatus būstas sudaro daugiau nei 80 proc.“, – įžvalgomis dalinosi mokslininkė.
Doc. dr. R. Brazienė tęsė, kad Lietuvoje minėtas rodiklis yra vienas aukščiausių – 88,6 proc. Panašūs rodikliai yra ir kitose pokomunistinėse šalyse: Bulgarijoje – 81,7 proc., Kroatijoje – 89,4 proc., Estijoje – 82 proc. o Vengrijoje – net 92 proc. Palyginimui – kitose Europos šalyse šis rodiklis yra gerokai mažesnis, pavyzdžiui, privatus būstas Austrijoje sudaro 51,6 proc., Suomijoje – 67 proc., Danijoje – 51 proc., Olandijoje – 60 proc., o Vokietijoje – 45,4 proc.
R. Brazienė daro prielaidą, kad dar viena svarbi priežastis yra ta, jog Lietuvoje vis dar labai stipri būsto kaip socialinio statuso reikšmė. Būstas – tai gyvenimo būdo ar asmenybės išraiškos aspektas.
Tačiau čia pat doc. dr. R. Brazienė paneigia teiginį, kad lietuviai po jau daug lanksčiau žiūri ir į būsto nuomą arba kitaip, jau linksta neskubėti pirkti savo nuosavo būsto, ilgiau nuomotis ir išsiaiškinti, ko iš tiesų nori profesiniame bei asmeniniame gyvenime.
„Istoriškai tikrai taip, dėl ilgai trukusios okupacijos, mentaliteto ir t.t. Bet šiuo metu, matome, kad jaunoji karta ieškodama geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų taip pat gana lengvai keičia gyvenamąją vietą“, – aiškina mokslininkė ir priduria, kad dar viena kliūtis jaunam žmogui įsigyti būstą – lėšų trūkumas.
Taigi, jaunas žmogus išties nori turėti savo nuosavą būstą, tačiau jo pirkti neskuba, kol neįsitikina, kad yra finansiškai ir emociškai subrendęs tokiam svarbiam pirkiniui.
