Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – kurio vyriausybė stropiai vengė viešų diskusijų dėl nacionalinio karantino, pastaruoju metu smarkiai pašokus koronaviruso atvejų skaičiui, – penktadienį nusileido pripažindamas, kad šaliai gali tekti grįžti prie platesnio masto suvaržymų judėjimui.

Kaip ir kiti regiono lyderiai, E. Macronas pritrūko pasirinkimo galimybių. Pareigūnams iš įvairių regiono kraštų, nuo Dublino iki Prahos, grumiantis su atgyjančia pandemija, pastangos pažaboti viruso plitimą švelnesnėmis priemonėmis – nuo privalomo kaukių dėvėjimo iki dalinių komendanto valandų, – neveikia.

Italijos Giuseppe Conte ir Vokietijos Angelos Merkel politinė įtaka pastatyta ant kortos. Nors jie abu giriami už sėkmingą pirmosios viruso bangos suvaldymą, dabar kritika jų adresu pasigirsta vis dažniau. Žmonės pavargo, susiskaidymas tarp vietos bei nacionalinių vyriausybių stiprėja, ir jeigu ilgas karantinas taps vieninteliu atsaku, jiems bus suversta kaltė dėl ekonomikos žlugdymo.

Naujoji koronaviruso banga skiriasi nuo pirmosios. Atvejų skaičiai atrodo daug didesni, – Prancūzija sekmadienį pranešė apie rekordinį naujų užsikrėtimų skaičių, – tačiau išaugus testavimų apimtims nustatoma ir daugiau atvejų. Tuo tarpu mirštamumas – nors daug žemesnis nei pavasarį – jau auga, kaip ir ligonių, kuriems reikalinga hospitalizacija, srautas.

Sveikatos priežiūros paslaugų segmente palaipsniui kylant įtampai, viena tiesmuka priemonė išlieka: užverti ekonomiką ir liepti žmonėms likti namie.

„Politikams tenka priimti sunkius sprendimus, – interviu RTL radijui pirmadienį sakė Jeanas-Francois Delfraissy, vyriausiasis gydytojas, patariantis Prancūzijos vyriausybei pandemijos klausimais. – Ši antroji banga veikiausiai bus stipresnė nei pirmoji. Ji siaučia jau visoje Europoje.“

Daugelis europiečių, jau išgyvenę įvestą karantiną pavasarį, smarkiai priešinasi antrajam. Protestuotojai tokiuose miestuose kaip Londonas, Neapolis ir Berlynas savaitgalį surengė protesto eisenas prieš pandeminę „tironiją“. Italijoje kai kurie sporto klubai ir kino teatrai nepakluso nurodymams užverti duris lankytojams.

Situaciją apsunkina tai, kad net drastiškos priemonės nepalengvina situacijos akimirksniu. Nepaisant raginimų įvesti griežtą dviejų savaičių karantiną Jungtinėje Karalystėje, pavasario duomenys rodo: prireikė keturių savaičių, kad kovo 23 d. paskelbtas nurodymas „likti namie“ pradėtų duoti apčiuopiamų rezultatų.

Prancūzijoje hospitalizuotų pacientų skaičius augo beveik mėnesį po to, kai kovo 17 dieną buvo įvestas nacionalinis karantinas. Po to, jis ėmė iš lėto slūgti.

„Tai pavojingas metas daugeliui šiaurinio pusrutulio šalių, – sekmadienį per sveikatos konferenciją kalbėjo Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius. – Bet vėl ir vėl matome, kad sprendimas imtis skubių ir tinkamų veiksmų užtikrina, jog protrūkį įmanoma suvaldyti.“

Kai kurios vyriausybės yra pasiruošusios skelbti griežtesnes priemones. Belgija svarsto galimybę įvesti karantiną. Lenkija ir Čekija – smarkiausiai paveikta Europos šalis – perspėjo, kad artimiausiu metu gali tekti įvesti daugiau ribojimų. Airija užvėrė ekonomiką šešioms savaitėms.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri neseniai paragino imtis skubesnių kovos su pandemija priemonių, susitikimą su žemių lyderiais dėl tolesnių žingsnių atkėlė į trečiadienį, dviem dienomis anksčiau. Laikraštis „The Bild“ pranešė, kad šalis pereis prie „švelnaus karantino“ ribojimų, kurie bus taikomi restoranams, barams ir renginiams, tačiau dauguma mokyklų liks atidarytos.

Ispanijoje centrinė valdžia paskelbė apie planus suteikti šalies regionams plačius įgaliojimus skelbti karantinus, ribojimus judėjimui ir komendanto valandas. Šiuo žingsniu ketinama perkelti kai kurias nepopuliarias priemones vietos valdžiai ir išvengti spaudimo nacionaliniams įsakymams, kaip kad nutiko kiek anksčiau šiais metais.

Imtis ryžtingesnių vietos priemonių protrūkiams pažaboti šiuo etapu – gera mintis, teigia Azeemas Majeedas, pirminės slaugos ir visuomenės sveikatos profesorius iš „Imperial College“ Londone.

„Vyriausybė nėra linkusi atlaisvinti biudžeto išteklius vietos mastu, – sakė A. Majeedas. – Jiems veikiau priimtinas labiau centralizuotas modelis, kuris, deja, neveikia taip gerai.“

Ligoninės, regis, silpniau pasirengusios įveikti iššūkius, iš dalies dėl to, kad operacijos, kurios buvo atidėtos prieš septynis mėnesius, nebegali vėl būti atidedamos, ir iš dalies dėl to, kad dabar Europoje suserga daugiau gydytojų bei slaugytojų nei pavasarį.



Neišvengiamos priemonės

Angelos Merkel administracijos personalo vadovas pirmadienį pranešė, kad 85 proc. Vokietijos atvejų infekcijos šaltinis nebegali būti atsektas, ir tai reiškia, kad gydytojai praranda pėdsaką užsikrėtimų grandinėje.

Vokietijos kanclerė, kuriai sunkiai sekasi sustyguoti žemių lyderių pozicijas, savo partijos narių susirinkime pareiškė, kad naujos priemonės yra neišvengiamos, sakė vienas šaltinis, artimai susipažinęs su vykusiomis diskusijomis. Didžiausia Europos ekonomika buvo viena iš labiausiai atsparių šalių per pirmąją koronaviruso protrūkio bangą, tačiau per pastarąją savaitę dienos atvejų vidurkis jau gerokai viršijo pavasarį fiksuotą piką.

Atvejų skaičius visoje Europoje auga, nes oro temperatūra nukrito ir žemyne vis labiau įsigali ruduo. SARS-CoV-2 virusas ilgiau išgyvena šaltesnėje temperatūroje, tuo didindamas užkrato riziką. Galimas dalykas, kad nuovargis dėl socialinio atsiribojimo taip pat turėjo įtakos.

„Mus stebina pastarųjų dešimties, penkiolikos dienų situacijos drastiškumas“, – sakė prancūzas vyriausiasis gydytojas J. F. Delfraissy.

Lenkijoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, pareigūnams pavyko suvaldyti pavasario bangą, įvedus visišką karantiną, ir tai paskatino vyriausybę pradėti švelninti ribojimus.

Aukšto rango pareigūnai paskelbė, kad virusas „jau nebekelia grėsmės“, ir tai padėjo jiems sutelkti apie save vyresniojo amžiaus rinkėjus per prezidento rinkimus vasarą, kuriuos tuometinis prezidentas laimėjo nedidele persvara.

„Ėmus augti užsikrėtusių lenkų skaičiui, žmonės vis dar tikėjo, kad situacija kontroliuojama, – sakė Olgierdas Annusewiczius, Varšuvos universiteto politologas. – Tai buvo metas, kai reikėjo statyti laikinas ligonines, todėl į antrąją bangą įžengėme nepasiruošę.“