Žurnale „Cardiovascular Research“ paskelbtame straipsnyje remiamasi Makso Planko chemijos instituto, Harvardo universiteto visuomenės sveikatos fakulteto bei Kipro instituto klimato ir atmosferos tyrimų centro užterštumo bei pandemijos duomenimis.
Mokslininkai teigia, kad su koronavirusu ir oro užterštumu susijusių mirčių skaičius parodo, kiek mirties atvejų buvo galima išvengti, kiek jų buvo „perteklinių“.
Oro tarša gali pabloginti „gretutinių ligų situaciją, kurios gali sukelti mirtiną virusinės infekcijos poveikį sveikatai“.
„Jei žmogus jau serga širdies ligomis, užterštumas ir COVID-19 gali sukelti širdies smūgį, širdies nepakankamumą bei insultą“, – teigė tyrimo bendraautoris Thomas Muenzelis iš Vokietijos Johano Gutenbergo universiteto.
Daugiau nei ketvirtadalis COVID-19 mirčių Azijoje gali būti siejamos su oro užterštumu, nustatė mokslininkai. Europoje šis rodiklis atitinka 19 proc., o Šiaurės Amerikoje – 17 proc.
Remiantis oficialiais duomenimis, COVID-19 liga visame pasaulyje jau nusinešė daugiau nei 1,1 mln. gyvybių.
