Koronaviruso mitai: žmonių čipavimas, 5G ir koronaviruso ryšys
Visuotinis žmonių čipavimas – vienas iš internete sklandančių mitų apie koronavirusą. Imunologė Aurelija Žvirblienė sako, kad su vakcinomis siejami mitai egzistavo ir iki pandemijos, todėl nestebina. Vis dėlto, specialistės nuomone, tai, kad vakcina dar nesukurta, o mitai jau skrajoja, yra keista.
„Mitas, kad žmonės bus čipuojami, neturi logikos, nes jeigu būtų noras čipuoti, tai kodėl reikėtų laukti koronaviruso vakcinos? Būtų galima visus čipuoti jau dabar. Kartais tie mitai neturi paprasčiausios logikos“, – sako specialistė.
Kad koronavirusas buvo sukurtas Kinijos laboratorijoje, įtikėjęs buvo ne tik JAV prezidentas Donaldas Trumpas – toks viruso kilmės aiškinimas iki šiol populiarus socialiniuose tinkluose. Imunologė prielaidą vadina mitu ir pabrėžia, kad virusas nebuvo dirbtinai sukurtas, tačiau galėjo pasklisti dėl neatsargaus elgesio.
„Teiginyje yra lašas tiesos, nes buvo paskelbti tam tikri rimti analitiniai straipsniai, kurie nagrinėjo hipotezę, jog virusas pasklido atliekant eksperimentus su šikšnosparnių ląstelėmis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad virusas buvo sukurtas dirbtinai laboratorijoje. Vis dėlto Uhano mieste yra laboratorija, kuri dirbo su šikšnosparnių audiniais ir virusas galbūt galėjo pasklisti ne iš turgaus kaip buvo manoma, o iš tos laboratorijos. Tai yra didelis skirtumas tarp teiginio, kad virusas buvo dirbtinai sukurtas ir tvirtinimo, kad jis pasklido, pavyzdžiui, per neatsargumą“, – samprotauja A. Žvirblienė.
Melagingų naujienų sklaida skirstoma į tris grupes
Aiškindamas melagienų sklaidą, Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikas Tomas Čeponis siūlo jas suskirstyti į tris grupes: geopolitines, finansines ir technologines. Geopolitinės melagienos pavyzdys – mitas, kad virusas buvo sukurtas JAV, nes valstijos siekia dominavimo ir Kinijos įtakos susilpninimo.
„Antra kategorija yra finansinė. Čia bandoma įtikinti, jog virusas buvo sukurtas dėl tam tikros finansinės naudos. Pavyzdžiui, egzistuoja mitas, teigiantis, kad farmacijos kompanijos sukūrė virusą, jog galėtų parduoti daugybę produkcijos gydant virusą ir taip užsidirbti“, – pasakoja pašnekovas.
Trečiasis sektorius, pabrėžia specialistas, yra technologijos. Technologijos, jo įsitikinimu, yra tai, ką sudėtinga paaiškinti, ko žmonės dažnai nesupranta, tad sudėtingus dalykus paverčia paprastesniais. Vienas tokių pavyzdžių – mitas apie koronaviruso ir 5G ryšio sąsajas.
„Čia susijungia du, atrodytų, skirtingi mitai. Mitas apie 5G žalą atsirado daug anksčiau negu koronaviruso situacija, tačiau matome, kaip vėliau jie susijungė. Teigiama, kad per tą 5G ryšį yra platinamas virusas, o ryšys silpnina imuninę sistemą, todėl lengviau susergama virusu. Tikima, pasinaudojus šia situacija žmonėms skiepyti, bus įleisti mikročipai, kuriais vėliau per 5G ryšį bus valdomas žmonių mąstymas. Šį pavyzdį, ko gero, jau galima priskirti sąmokslo teorijoms“, – aiškina T. Čeponis.
Mokytis atpažinti melagienas ragina jau nuo mokyklos suolo
Viešojoje erdvėje plintant vis naujoms sąmokslo teorijoms, melagienoms ir mitams kyla klausimas, kaip jas atpažinti ir atskirti, kur teisinga ir patikima informacija, o kur – melagiena?
Specialistas paaiškina, kad vieno atsakymo nėra, tai – kompleksinių priemonių visuma. Jo nuomone, svarbu sukurti žmonių bendruomenę, kurie suvokia, kas vyksta informacinėje erdvėje ir kaip informacija gali būti išnaudojama blogiems tikslams.
„Ta bendruomenė neturėtų būti sudaryta tik iš valstybės pareigūnų. Tai turėtų būti visa visuomenė, nes mes gyvename demokratinėje valstybėje ir prie to svarbu prisidėti. Tai turi būti tiek valstybės pareigūnai, tiek žiniasklaida, verslas“, – teigia pašnekovas.
Kaip priemonę kovai su melaginga informacija, T. Čeponis įvardija edukacinę sistemą. Informacinio ir kibernetinio raštingumo, kritinio mąstymo, loginių ir mąstymo klaidų, XXI amžiaus žiniasklaidos pažinimo turėtų būti mokoma jau mokyklos suole, aiškina jis.
„Be to, skirtingos žiniasklaidos priemonės turi ne vieną rubriką ar apie tai rašantį žurnalistą. Manau, kad rengdami straipsnius, darydami laidas, mes prisidedame prie edukacijos“, – sako specialistas.
Šalies gyventojams specialistas pataria neskubėti patikėti ir dalintis ką tik perskaityta ar išgirsta naujiena. Svarbu rasti naujienos pirminį šaltinį, o radus – juo pasidomėti: „Reikia atkreipti dėmesį, kad naujiena, kuri sukėlė kažkokius jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, gali būti propaganda, nes būtent tokios naujienos, kuriose pristatoma dezinformacija, veikia jausmus, o ne loginį ir kritinį mąstymą. Taip pat svarbu atsakyti į klausimus: ar tai patikima informacija, ar tai yra nežinoma žiniasklaidos priemonė, pristatoma anonimo su išgalvotu vardu teorija.“
Savo ruožtu A. Žvirblienė patikimos informacijos, susijusios su koronavirusu, siūlo ieškoti oficialių institucijų puslapiuose, sekti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informaciją.
„Aišku, sveikas protas visada turi būti įjungtas. Manau, žurnalistika pandemijos fone elgiasi gana atsakingai ir man nėra tekę matyti tokių skandalingų laidų, kur būtų pučiamas kažkoks melagienų burbulas. Žurnalistai pakankamai gerai atliko savo misiją pandemijos sąlygomis“, – kalba specialistė.