Portalo Delfi vizito Klaipėdos LEZ metu į kamštelių gamyklą svetingai įsileidžia įmonės direktorė Viktorija Grižienė. Apsilankymo metu ji ne tik parodo, kaip gimsta įvairiaspalviai kamšteliai didiesiems pasaulio gėrimų gamintojams, bet ir prisėda papasakoti, su kokiais iššūkiais šiomis dienomis gyvena plastiko gamintojai.
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2018 m. plastiko gamybos sektorius sudarė net 1,2 proc. viso šalies BVP. Šių metų pradžioje šiame sektoriuje dirbo 9,5 tūkst. darbuotojų, kas sudarė 1 proc. visos šalies darbo jėgos. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje plastiko gaminius gamina net 345 įmonės.
Džiaugiasi nauja laboratorija
„Retal Baltic Films“ vadovė V. Grižienė pasakoja, kad be įprastinės gamybos daug dėmesio skiriama inovacijoms. Dalis jų – paskatintos Europos Sąjungos reikalavimų plastiko pramonei. Įmonė gali pasidžiaugti ir ką tik baigta įrengti nauja laboratorijoje, kurioje bus galima imituoti visą gamybos procesą, tikrinti produkto savybes ir modeliuoti pakeitimus.
„Džiugu, kad esame tapę savo įmonių grupės žinių, bandymu centru, kur naujoje laboratorijoje galime imituoti visą industrinį procesą. Nors kamšteliai gali atrodyti esantys paprastu gaminiu, tačiau yra labai daug savybių, kurias reikia tikrinti, reikalingas tikslumas“, – kalbėjo vadovė.
Pasakodama apie plastiko buteliams skirtus kamštelius, V. Grižienė pastebėjo, kad jau kuris laikas rinkoje jaučiama tendencija mažinti kamštelio svorį, kad būtų mažiau sunaudojama žaliavos. Tai tampa ir konkurenciniu, ir tvarumo aspektu. Visgi mažinant plastiko kiekį, iš kurio gaminamas kamštelis, vis daugiau dėmesio tenka atiduoti funkcionalumui.
„Daug lengviau pagaminti sunkesnį kamštelį, kuris yra tvirtas ir tikrai nieko nepraleidžia. O kuo kamšteliai lengvėja, tuo daugiau atsiranda niuansų, o dizainas tampa labi svarbus“, – teigė pašnekovė.
Šiuo metu daug pastangų mesta į kūrybinę dalį. Nuo 2024 m. Europos Sąjungoje įsigalios įpareigojimas, kad atsukus kamštelį jis turės likti ant butelio. Todėl dabar visi kamštelių gamintojai dirba prie sprendimų, kaip tai padaryti. Ne išimtis ir „Retal Baltic Films“. Įmonėje jau sukurti trys galimi variantai, kaip galėtų atrodyti butelių kamšteliai, kai įsigalios reikalavimas.
„Šiuo metu kaip tik yra dirbama prie to, kad kamšteliai būtų patogūs vartoti, bet kartu laikytųsi juos atsukus. Laiko dar yra, bet rinka iki reikalavimo įsigaliojimo turi prieiti prie vienodo standarto. Greičiausiai jį apspręs didieji gėrimų gamintojai, pasirinkę vieną iš siūlomų variantų“, – pasakojo įmonės vadovė.
Jaučia antrinės žaliavos trūkumą
Dar vienas pokytis, prie kurio turės prisitaikyti vienas iš plastikinių gaminių gamintojų Lietuvoje, – vis didesnis antrinės, perdirbto plastiko žaliavos naudojimas produktuose. Kol dėl sąlyčio su maistu kamšteliuose antrinė žaliava nenaudojama, gaminant plėvelę vidiniai jos sluoksniai jau gaminami iš perdirbto plastiko.
„Plėvelės gamyboje antrinę žaliavą jau naudojame seniai. Taigi, rinka čia jau buvo. Vis didesnė surinkta plastiko dalis keliauja į buteliukų gamybą ir mes galime pritrūkti žaliavų. Jaučiame, kad antrinė rinka yra išsibalansavusi: pirminė žaliava daug pigesnė nei antrinė, o tai iškreipia rinką, nes galutiniai vartotojai vis dar renkasi pigesnį variantą“, – pastebėjo pašnekovė.
Kartu V. Grižienė pridėjo, kad pokyčiai atkeliauja ne tik iš vartotojų elgesio, bet toną užduoda ir patys gamintojai.
„Pastebime, kad didieji žaidėjai jau ima nebežiūrėti į ekonominį aspektą kaip pagrindinį. Jie turi deklaruoti savo žalumą ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, net ir didesnių kaštų sąskaitą. Tai pastebime plėvelės gamyboje – žinoma, jei klientas nori galime gaminti ir vien iš pirminės, pigesnės žaliavos“, – tendencijas sektoriuje apžvelgė gamybinės įmonės vadovė.
Skirtingi klientų poreikiai verčia įmonę mąstyti, kaip likti lankstiems: dažniausiai gamybinė įranga yra paruošiama gaminti tam tikros sudėties ar kompozitų produktams, o skirtingi klientų poreikiai dėl pirminės ir antrinės žaliavos naudojimo vertė rasti sprendimus, kaip su turima įranga ir patirtimi, papildomomis investicijomis išlikti konkurencingiems.
Dėl perdirbamo plastiko trūkumo, įmonei tenka ją įsivežti iš užsienio. Dar ir dėl to, kad didžioji dalis Lietuvoje surenkamo plastiko iškeliauja į kitas ES šalis.
„Sistema susibalansuotų, jei visoje Europoje būtų didinamas antrinės žaliavos surinkimas, bet vis dar yra šalių, kurios išvis neturi depozito sistemos, arba taros surinkimas nėra toks aukštas“, – svarstė V. Grižienė.
Didžiausia grėsmė jausta iš Omano
Nors plastikinių kamštelių ir plėvelės gamintojai nepavyksta stovėti vietoje dėl besikeičiančių aplinkosauginių tendencijų, bent jau, gamybos įmonės vadovės teigimu, netenka per daug jaudintis dėl konkurencijos iš Kinijos ar kitų pigia gamyba žinomų šalių.
„Klientų reikalavimai kokybei yra nemaži, tačiau dar didesni reikalavimai lankstumui ir logistikos trukmei. Sakyčiau, kad konkuruojame tik ES rinkoje tarpusavyje. Visi bando susitrumpinti tiekimo laiką, sumažinti tiekimo grandinę, nes kitaip tai reiškia įšaldytus poreikius“, – komentavo pašnekovė.
„Retal Baltic Films“ vadovė taip pat tiki, kad kamštelių gamyba – labai sudėtingas procesas, todėl čia tik pigiausios kainos neieškoma: „Atvirkščiai – sėkmingai pardavinėjame Afrikoje, nors atrodytų, kad ir gamyba ten turėtų būti pigesnė. Didiesiems gamintojams reikia stabilumo: jiems prastova dėl nekokybės, ne laiku patiekto produkto dažnai kainuoja daug daugiau nei sutaupytų pirkdami pigesnius kamštelius“.
Pasak jos, vienu metu rinkoje Europoje buvo jausta grėsmė, kuri būtų galėjusi atkeliauti iš Omano. Didžiulė plastiko gaminių gamykla čia buvo pasiruošusi užkariauti rinką, galėjo pasiūlyti gerą kainą, atstumas ne toks ir didelis, bet jiems, pasak pašnekovės, pritrūko lankstumo.
„Klientas užsako ir viskas, nieko jau pakeisti nebegali. Žinoma, jie daro savo nišą, bet rinka ir toliau augo, todėl grėsmės nebesijautė“, – pridėjo V. Grižienė.
Nemato sprendimo, kad greitu metu būtų pakeistas plastikas
Nors plastiko gaminių poveikis aplinkai aptarinėjamas jau ne vienerius metus Klaipėdos LEZ įsikūrusios gamyklos vadovė nemato greitos ateities, kai plastiko bus išvis atsisakyta.
„Bandymų yra, pavyzdžiui, keisti plastiką popieriumi, bet vis atsiranda tyrimų, kurie rodo, kad popierinį maišelį reikėtų naudoti daugiau nei vieną kartą, kad jis būtų ekologiškesnis. O čia jau ir atsiranda fizikinių pakuotės savybių klausimas“, – argumentavo ji.
Pašnekovės nuomone, net ir atsirandančios tradiciniam plastikui alternatyvos iš cukranendrių ar kukurūzų ne visada yra geriausias pasirinkimas.
„Tai vis vien yra plastikas ir tada nesprendžiame atliekų grąžinimo į ciklą problemas. Ko mes siekiame, uždaras ratas, kur pagaminti plastiko gaminiai perdirbami ir sugrįžta į gamybą. Tikriausiai perversmą atneš cheminis perdirbimas, kuris leis skaidyti gaminius į atskirus komponentus“, – savo požiūriu dalijosi pašnekovė.
Be to, ir į tradicinį plastiką nereikėtų žiūrėti kaip į vieną produktą. Pasak V. Grižienės, PET tara yra vienas iš sėkmingesnių produktų, kuriuos nesunku atskirti, o kai kurios kitos plastikinės pakuotės yra gaminamos ir skirtingų plastiko rūšių.
„Taip, pavienių problemos sprendimų atsiranda, bet nėra tų, kas juos sujungtų į pavienę sistemą. Tai ir yra didžiausias iššūkis“, – pažymėjo V. Grižienė.
Kita vertus, bet koks sprendimas nėra vien verslo rankose. Norintys darnesnės aplinkos prie to ir turi prisidėti ir patys vartotojai.
„Produktus vis vien turime pakuoti. Vargu, ar grįšime prie to, kad vartotojai visada nešiotųsi gertuvę ar gaiviuosius gėrimus piltųsi į savo puodelį. Kartu norime ir produktus išlaikyti ilgiau, norime braškių žiemą, o tai galime turėti su tinkama pakuote. Kad būtų sumažinta pakuočių, vartotojai turėtų grįžti prie lokalaus ir sezoninio vartojimo, bet, vargu, ar pirkėjai yra pasiryžę tą daryti“, – pastebėjo įmonės direktorė.
