Damasko provincijos sunitų muftijus Adnanas al Afiyuni buvo laikomas žmogumi, artimu prezidentui Basharui al Assadui, priklausančiam šiizmo alavitų srovei.
Karą Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė, kad 66 metų dvasininkas atliko svarbų vaidmenį per devynerius karo šalyje metus siekiant susitaikymo susitarimų su sukilėlių kovotojais sostinės pakraščiuose.
A. al Afiyuni žuvo „dėl sprogstamojo užtaiso, padėto jo automobilyje“, Kudsajos mieste į šiaurės vakarus nuo sostinės, nurodė Šalpos ministerija, kurią citavo SANA.
2016 metų rugsėjį A. al Afiyuni vadovavo maldai, kai B. al Assadas per vieną retų viešų pasirodymų šventė musulmonų šventę Id al Adhą netoli Damasko esančioje Darajoje, iš kurios mėnesiu anksčiau pagal pasidavimo susitarimą pasitraukė paskutiniai sukilėliai.
Šis musulmonų dvasininkas ilga žila barzda Darają vadino pavyzdžiu Sirijai. Pasak jo, Daraja yra „gyvas įrodymas visiems sirams, kad vienintelė galimybė yra susitaikyti ir atsisakyti kautynių“.
Sostinėje ir aplink ją sprogimai yra palyginti reti nuo to laiko, kai vyriausybinės pajėgos 2018 metais išstūmė paskutinius sukilėlius ir džihadistus iš Damasko apylinkių.
Po virtinės karinių pergalių, pasiektų padedant svarbiai sąjungininkei Rusijai, vyriausybė atgavo maždaug 70 proc. šalies teritorijos kontrolę, nurodo SOHR.
Pasak organizacijos, per 2011-aisiais nuo antivyriausybinių protestų slopinimo prasidėjusį Sirijos karą jau žuvo daugiau kaip 380 tūkst. žmonių, o milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.