Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai beveik pusė (apie 48 proc.) Lietuvos gyventojų pirko internetu, o apie 16 proc. (beveik 480 tūkst.) prekes siuntėsi iš trečiųjų šalių. Gyventojų dalis, kuri perka internetu, nuo 2012 m. tendencingai auga beveik 4 proc. per metus, rašoma viešosios politikos analizės ir konsultacijų bendrovės ESTEP tyrime.
Kovo mėnesį Lietuvoje paskelbus karantiną, fizinės prekių parduotuvės, išskyrus maisto prekių, neveikė, todėl tai gyventojus dar labiau paskatino pirkti internetu.
Tiesa, lyginant 2019 ir 2020 metus, Lietuvos paštas (LP) kol kas siuntų kiekio augimo nepastebi. LP duomenimis, bendras metinis siuntų, gaunamų iš trečiųjų šalių, skaičius yra apie 10 mln. vnt. Apie 70 proc. iš jų yra gaunama iš Kinijos. Dažniausiai į Lietuvą iš Kinijos atkeliauja smulkios, mažos vertės siuntos. Lietuviai siunčiasi viską – nuo elektronikos iki kempinių ir batų raištelių.
Remiantis ESTEP gyventojų apklausa, vidutinis prekių iš trečiųjų šalių krepšelis pernai sudarė apie 68 Eur, o vidutinės asmens išlaidos per metus – 297 Eur.
Pernai prekybos sektorius negavo 142 mln., biudžetas – 32 mln. Eur
Bendrai visos Lietuvos gyventojų išlaidos e. prekybai iš trečiųjų šalių sudarė – 142,4 mln. Eur, t. y. apie 37 proc. visų išlaidų internetu. Remiantis ekspertų prognozėmis, šiemet šios išlaidos išaugs iki 225 mln. Eur. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad šios prognozės atliktos, nevertinant COVID-19 aplinkos, kuri, tikėtina, dar labiau paspartino e. prekybos augimą.
Šie skaičiai parodo, kad pernai dėl elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius negavo 142 mln. Eur pajamų, iš jų apie 18 mln. Eur sudarė mažos vertės siuntos. Tai sudaro maždaug 1 proc. visos Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartos. Palyginimui – 2018 m. Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta buvo 11,7 mlrd. Eur per metus.
Visos prekės, išskyrus knygas (9 proc.), importuojamos iš trečiųjų šalių, kurios kainuoja daugiau nei 22 eurus, šiuo metu privalo būti apmokestintos 21 proc. PVM tarifu, o jei vertė didesnė nei 150 eurų – dar ir muitu. Tai – valstybės pajamos į biudžetą, tokius pat mokesčius turi sumokėti vietos verslininkai, prieš parduodami prekes.
Europos Komisija nustatė, kad dėl mokestinių lengvatų bei neteisingo deklaravimo į valstybių narių biudžetus nesurenkama apie 7 mlrd. eurų per metus. Remiantis ESTEP tyrimu, pernai valstybės biudžeto netekimai Lietuvoje dėl nepakankamai gerai veikiančios siuntų apmokestinimo sistemos siekė 31,6 mln. Eur. Papildomai dėl galiojančių lengvatų – 8,3 mln. Eur.
Prognozuojama, kad valstybės biudžeto netekimai, nevertinant COVID-19 aplinkos, šiemet išaugs iki 50 mln. Eur.
Kaip Delfi informavo Lietuvos paštas, importo mokesčiais, t. y. muitais ir (arba) PVM, apmokestinama apie 0,5 proc. visų iš ne ES šalių per Lietuvos paštą gaunamų siuntų. Anot tyrimo, tik 3 siuntos iš 1000 yra apmokestinamos Lietuvos muitinės, ir ši dalis pastaraisiais metais esą mažėja.
„Esamos lengvatos mažina valstybės biudžeto pajamas ir sukuria nevienodas konkurencines sąlygas tarp šalyse įsikūrusių ir neįsikūrusių verslų, nes importuojamos prekės (kitaip nei perkamos iš vietinių verslų) nėra apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu, t. y. vien dėl to kaina skiriasi bent 21 proc.
Internetinė prekyba skatina konkurenciją ir yra vertinama teigiamai, tačiau dabartinė administravimo sistema lemia nevienodas mokestines sąlygas, kurios iškraipo konkurenciją ir natūralią rinkos pusiausvyrą“, – rašoma tyrimo medžiagoje.
Vainienė: visa sistema prisitaikiusi prie lengvatos
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė sako, kad konkurencinė aplinka daugiausiai iškreipiama dėl nelegalių būdų pasinaudoti lengvatomis, – siuntimo metu deklaruojant mažesnę prekės vertę, nei ji yra iš tikrųjų.
„Visa sistema yra prisitaikiusi prie lengvatos. Sakoma, kad iki 22 eurų prekei nereikia mokėti PVM, o iki 150 Eur – muitų. Jeigu žmogus perka už 200 eurų, tai siuntėjas ant siuntimo pakuotės nurodo 20 eurų, žinodamas, kad yra toks reguliavimas ir jo galima išvengti.
Muitinė patikrina 3 iš 1000 siuntų, pasitiki, kokia vertė nurodyta ant siuntinio, ir netikrina. Tuomet čia – visiškai pilka zona. Žinoma, yra kas ir legaliai pasinaudoja lengvata – jei perka už 20 eurų, tuomet neprivaloma mokėti (PVM – Delfi). (...) Tačiau absoliuti dauguma ne tiek dėl lengvatos, bet žymiai daugiau dėl to, kad deklaruojamos ne tokios vertės prekės (iškreipia konkurenciją – Delfi)“, – teigia R. Vainienė.
Maža to, tyrime taip pat rašoma, kad jeigu visa el. prekybos apyvarta iš trečiųjų šalių 2019 m. būtų perkelta į Lietuvą, Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius būtų papildomai įdarbinęs apie 1574 darbuotojus.
„Prekyba susijusi su darbo sąnaudomis. (...) Jeigu kalbama apie 142 mln. ar 225 mln. Eur papildomos apyvartos, natūralu, kad turi įdarbinti darbuotojų“, – aiškina LPĮA vadovė.
Ekspertai prognozuoja, kad išsprendus administravimo sistemos trūkumus ir panaikinus mokestines lengvatas į Lietuvą grįžtų bent pusė el. prekybos iš trečiųjų šalių apyvartos, o tai leistų sukurti bent 750 papildomų darbo vietų. Darant prielaidą, kad pavyktų susigrąžinti ne pusę, o 90 proc. apyvartos, tai leistų sukurti apie 1400 vietų.
Konkurenciją kuria ir prekeiviai su kiniškomis prekėmis
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė mano, kad Lietuvos prekybininkams konkurencija yra pakankamai didelė, tačiau ją sukuria ne vien tik e. prekyba iš Kinijos, bet ir didieji prekybos centrai.
„Smulkus ir vidutinis verslas, ypač verslininkai, kurie dirba pagal verslo liudijimą arba individualią veiklą, turi kelis labai didelius konkurentus. Pirmiausiai – didieji prekybos centrai, kurių Lietuvoje yra per daug. Kita konkurentė – pigios prekės iš Kinijos, kurias per el. prekybą įsiveža mūsų vadinamieji prekeiviai. Tiesa, nežinau, kaip jie sumoka tuos mokesčius, bet, manau, kad konkurencija tikrai didelė“, – sako D. Matukienė.
Anot jos, dėl šių priežasčių kasmet daug pajamų netenka Lietuvos gamintojai ir lietuviškų prekių pardavėjai bei prekiaujantys kitomis formomis nei el. prekyba.
„Konkurencija – geras ir sveikas dalykas, tik kyla klausimas dėl mokesčių – vieni juos susimoka, kiti ne. Čia yra kolizija, yra atitinkamos tarnybos, kurios stebi, kas yra siunčiama, kiek yra parduodama ir ar tie mokesčiai sumokami“, – pažymi ji.
Pandemija dar labiau išryškino problemą
Per pandemiją esą dar labiau išryškėjo el. prekybos iš trečiųjų šalių ir iškreiptos konkurencijos problema. Kaip pavyzdį ji pateikia medicinines kaukes.
„Mane glumina kokybė, kurią siūlo kiniškų prekių pardavėjai. Matėme, kas darėsi su kaukėmis ir kitais dalykais. Mūsų įmonės galėjo puikiai pasiūlyti kaukių ir žymiai mažesne kaina, bet kodėl buvo pasirinkta Kinija, niekas į šį klausimą neatsakė.
Per pirmąją bangą lietuvių gamintojai galėjo pagaminti kaukių, ir valstybei būtų reikėję daug mažiau įlieti pinigų į ekonomiką, vietoj to, kad iš kitur pirko nekokybiškų ir per brangiai“, – svarsto D. Matukienė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekviena šalis turėtų ginti savo gamintoją ir vartoti savo prekę, ypač kalbant apie maisto produktus ir įvairius dirbinius.
„Kai vartojami savų gamintojų produktai, tik tada pradeda suktis ekonomika. Jeigu tik pardavinėsime, nusipirkę pigiai ir parduodami brangiau, mažas ratas toliau suksis. Bet jeigu vartotojų ratas išsiplečia, tuomet prekės tampa pigesnės. Jei jos būtų pagamintos čia, Lietuvoje, darbo užmokestis būtų šios šalies žmonėms, į biudžetą būtų surenkami pinigai iš šios šalies sukurtos pridėtinės vertės“, – pabrėžia Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Seime skinasi kelia siūlymas naikinti PVM lengvatą
Seime kelią skinasi siūlymas nuo kitų metų panaikinti PVM lengvatą smulkioms, iki 22 eurų vertės siuntoms iš trečiųjų šalių. Seimas praėjusią savaitę po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms PVM įstatymo pataisoms. Pakeitimai turėtų įsigalioti 2021 metų sausį, tačiau Europos Komisija yra pasiūliusi jų įgyvendinimą atidėti pusei metų – iki 2021-ųjų liepos 1 dienos.
Anot Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento atstovės Gintarės Kitovės, kol kas sunku prognozuoti, kaip pokyčiai paveiks pirkėjų elgseną, mat nei ES, nei Lietuvoje nėra tokių prognozių. Tačiau, tikėtina, kad prekių srautai iš trečiųjų šalių sumažės.
„Kaip žinia, ES viduje su išimtimis iki kitų metų liepos dar galioja lengvata, kai prekės iš trečiųjų šalių, kurių vertė yra iki 22 Eur, nėra apmokestinamos PVM ar muitais. O tai yra didžioji šiuo metu iš trečiųjų šalių gaunamo srauto dalis. Tikėtina, kad ši situacija ateinančiais metais keisis.
(...) Pasikeitimų yra daug ir ne visi jie dar yra iki galo aiškūs: siuntų deklaravimo galimybės, išankstinis mokesčių sumokėjimas perkant prekes, deklaravimo mokesčiai ir t. t., todėl kol kas sunku prognozuoti, kaip pokyčiai paveiks pirkėjų elgseną“, – pažymi ji.
Lietuvos paštas: situacija žymiai sudėtingesnė nei pernai
Kol kas, lyginant 2019 ir 2020 metus, LP siuntų kiekio augimo nepastebi. Didelės įtakos tam esą turėjo pirmas ir antras šių metų ketvirčiai, kada dėl pasaulinės pandemijos buvo fiksuoti dideli tarptautinio transporto grandinių sutrikimai, buvo atšaukta daugiau nei 80 proc. skrydžių. Tuo metu į Lietuvą ir visą Europą, siuntos iš Kinijos keliavo naudojant žemės transportą – traukinius.
„Nors vasarą situacija buvo geresnė, tačiau ji negrįžo į lygį, kuris buvo prieš pandemiją. Šiuo metu sutrikimai transporto grandinėse vėl yra dideli, situacija žymiai sudėtingesnė nei praeitais metais. Geriausiai tą galima įvertinti, lyginant, kiek reguliarių oro skrydžių yra vykdoma šiuo metu ir kiek jų buvo praeitais metais.
Tikėtina, kad artimiausiu metu situacija su tarptautiniu transportu tik sudėtingės ne tik dėl augančio pandemijos masto, griežtėjančių apribojimų šalyse, bet ir dėl artėjančio metų galo, kai pastebimas žymus siuntų kiekio augimas – dėl didžiųjų išpardavimų, taip pat atėjus kalėdiniam laikotarpiui“, – sako G. Kitovė.
Liepą siuntos iš Kinijos į Lietuvą keliavo apie 47 dienas, rugpjūtį – 35. LP prognozuoja, kad rugsėjo duomenys bus panašūs kaip ir rugpjūtį.
