Kai kurios įmonės bando gelbėtis įdarbindamos užsieniečius – kelių tiesimo įmonėse dirbančios baltarusių ar ukrainiečių brigados jau nieko nebestebina.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdančiojo direktoriaus Rimvydo Gradausko teigimu, laikinai situaciją kiek stabilizavo į kelininkų gretas įsilieję lietuviai emigrantai, kurie dėl COVID-19 pandemijos pavasarį į namus laikinai grįžo iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Airijos ir kitų šalių. Tačiau garantijos, kad šie darbininkai vėl nepakels sparnų atgalios, nėra, rašoma pranešime spaudai.
Dar didesnį nerimą įmonių vadovams kelią aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų trūkumas. Anksčiau Lietuvos universitetai ir kolegijos per metus paruošdavo apie du šimtus inžinierių kelininkų, tačiau šiemet studijuoti kelių inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) panoro tik devyni jaunuoliai, o Kauno technikos kolegijoje tokias studijas pradėjo tik 17 pirmakursių.
Kelininko studijas renkasi vis mažiau jaunimo
Šiemet savo įkūrimo šimtmetį paminėjusios Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas sako, kad šios aukštosios mokyklos įkūrimą dėl tuomet atsiradusio didelio kelių tiesimo specialistų poreikio 1920 metais inicijavo Lietuvos Susisiekimo ministerija.
Tarpukario Lietuvoje KTK ruošė ne tik kelių tiesimo, bet ir statybos, mechanikos, jūreivystės specialistus. Šiuo metu KTK mokomasi aštuoniose inžinerijos krypties studijų programose.
„Tradiciškai didelį dėmesį skiriame kelių tiesimo specialistų paruošimui. Tačiau pastaruoju metu vis mažiau jaunimo linkę rinktis kelininko studijas. Jei mes prieš penkerius metus į kelių inžinerijos studijas priimdavome 60-80 pirmakursių, tai šiemet jų tėra 17.
Pagal oficialiai skelbiamą statistiką - kitose aukštosiose mokyklose padėtis dar prastesnė. Kelių tiesimo specialistus ruošdavo ir Panevėžio kolegija bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Abi šios kolegijos kelių inžinerijos studijų programų nevykdys, nes šiemet nesulaukė minimalaus skaičiaus pirmakursių.
Pasak ekspertų, sudėtinga padėtis ir VGTU – jei anksčiau čia studijuoti kelių inžineriją kasmet įstodavo 50-60 norinčių, tai šiemet į pirmą kursą buvo priimti tik 9 studentai.
Norinčių studijuoti inžineriją sumažėjo 3,5 karto
Pasak KTK vadovo, inžinerinį išsilavinimą turinčių specialistų stygiumi skundžiasi ne tik kelininkai.
Studijuoti inžineriją renkasi vis mažiau žmonių. Jei prieš penkerius metus Lietuvos universitetai ir kolegijos studijuoti inžineriją priimdavo šešis su puse tūkstančio pirmakursių, tai šiemet jų priimta tik apie du tūkstančius. Tai reiškia, kad besirenkančių inžinerijos studijas per penkerius metus Lietuvoje sumažėjo net trimis su puse karto.
Kodėl taip nutiko? N. Varno nuomone, jaunimas linkęs eiti lengvesniu keliu – renkasi socialinių mokslų, vadybos ar teisės studijas, kurios yra santykinai lengvesnės, nes joms nereikia tiksliųjų mokslų žinių.
Bendrojo lavinimo spragos bado akis
„Tačiau blėstantis jaunimo dėmesys inžinerijos studijoms turi ir giluminių priežasčių. O jų reikėtų ieškoti ne kur kitur, o abiturientus išleidžiančiose bendrojo lavinimo mokyklose. Bendrajam ugdymui reikia didelių pokyčių, nes šiandien brandos atestatas duodamas praktiškai už dyką – už išlaikytą darbų egzaminą“, - teigė N. Varnas.
N. Varno teigimu, bendrojo lavinimo mokyklose nepagrįstai nuvertinti tikslieji mokslai. To paseka – šiemet kas trečias abiturientas neišlaikė matematikos egzamino, o fizikos egzaminą laikyti šiemet rinkosi tik nepilni trys tūkstančiai abiturientų. Tai reiškia, kad inžinerijos studijoms paruoštų žmonių praktiškai nėra.
„Mes galime užsakinėti inžinerijos studijų reklamas visose televizijose ar kituose medijose, bet jos nieko neduos, jei nėra stojančiųjų. Jei fizikos egzaminą laikė tik arti trijų tūkstančių abiturientų, tai ir yra beveik visas inžinerijos studijų Lietuvoje potencialas, žaliava, kuria dalinasi VGTU, KTU, mes ir kitos aukštosios mokyklos“, – sako N. Varnas.
Įmonės moka konkurencingus atlyginimus
Rinkos ekonomikoje paklausa gimdo pasiūlą. Gal inžinieriaus, ar konkrečiai kelių statybos inžinieriaus profesija nėra paklausi?
„Anaiptol. Matome, kad įmonėms tenka atsivežti specialistų iš užsienio ir jais užpildyti spragas“, - teigia R. Gradauskas. - Specialistų reikia. Pastaraisiais metais Lietuvoje kelių tiesimui skiriami šimtai milijonų eurų, darbų apimtys ženkliai didėja, kur nevažiuosi – visur vyksta kelio darbai. Kelių statybos inžinierių reikia ir jų reikia daug“.
Dalinai šią problemą bandoma spręsti perkvalifikuojant kitų sričių specialistus, tačiau tokios dalinės priemonės šios problemos neišspręs. Rinktis kelių inžinerijos studijas jaunus žmones turėtų skatinti ne tik tokios profesijos paklausa, bet ir geras atlygis bei karjeros galimybės.
„Didžiosios kelių tiesimo įmonės moka labai konkurencingus atlyginimus: nuo tūkstančio eurų „į rankas“ jaunam, tačiau motyvuotam studijas baigusiam specialistui. O patirties įgiję ir reikiamus atestatus išsilaikę inžinieriai gauna ir pusantro, du ar daugiau tūstančių eurų siekiantį atlyginimą. Bendrai – inžinerija yra ta sritis, kur atlyginimai išties nėra maži“, – minėjo N. Varnas.
Ieškos lėšų stipendijoms
Pasak KTK direktoriaus, inžinerinį išsilavinimą turinčių specialistų rengimo problemą reikia spręsti kompleksiškai.
„Pirmiausia reikia pokyčių bendrojo lavinimo mokyklose. Reikia keisti brandos atestatų išdavimo bei mokykloje pasirenkamų programų sistemą. Jaunimas privalo turėti alternatyvų. Pagal dabar galiojančią gan keistą tvarką ne tuos dalykus pasirinkę jaunuoliai, vėliau jau nebegali nieko pakeisti, nebegali laikyti tiksliųjų mokslų egzaminų ir rinktis inžinerijos studijų.
Manau, kad dar per mažai kalbama apie inžinerinio išsilavinimo privalumus bei galimybes, kurios jaunam žmogui atsiveria gavus inžinierinį išsilavinimą. Viešoje erdvėje suformuota nuomonė, kad daugiausia perspektyvų jaunam žmogui teikia informacinių technologijų studijos, tačiau neretai inžinieriai kitose srityse uždirba daugiau už IT specialistus.
Manau verta pamąstyti ir apie inžinerijos studijas pasirinkusių studentų skatinimą. Vertėtų kartu su asociacija „Lietuvos keliai“ ar Lietuvos automobilių kelių direkcija svarstyti apie stipendijų fondo įsteigimą. Manau, kad kas mėnesį kelių inžinerijos studentams mokama 200-300 eurų stipendija šias studijas padarytų patrauklesnėmis“, – sako N. Varnas.
