Aleksejus Rakša daugiau nei šešerius metus dirbo federalinės statistikos agentūros („Rosstat“) demografinių prognozių specialistu, tačiau liepos mėnesį išėjo iš darbo kilus nesutarimams dėl viruso duomenų. Jis teigia, kad jo buvo paprašyta išeiti po to, kai sukritikavo „Rosstat“, nors agentūra sako esą specialistas išėjo savo noru.
Viešai skelbiamą kasdienę mirštamumo statistiką „reikia padauginti iš trijų“, interviu Maskvoje sakė 42 metų A. Rakša, šiuo metu individualiai užsiimantis demografinėms konsultacijoms. „Kyla rizika, kad Rusijos mirštamumas vienam gyventojui bus didžiausias Europoje“, – sakė jis.
Naujausi oficialūs duomenys rodo, kad nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio Rusijoje mirė beveik 46 000 žmonių, sirgusių koronavirusu, ir tai daugiau nei dvigubai viršija kasdienių atvejų skaičių. Pasak A. Rakšos, per šį laikotarpį tikrasis mirčių skaičius siekė apie 115 000, o tai proporcingai gyventojų skaičiui priartina Rusiją prie Ispanijos ir Jungtinės Karalystės – Europos šalių, kuriose mirusiųjų nuo „Covid“ skaičius didžiausias.
Kiti ekspertai, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją, taip pat suabejojo, kodėl egzistuoja toks didelis atotrūkis tarp bendro Rusijos mirčių skaičiaus ir oficialaus „Covid“ mirštamumo lygio. Problema iš dalies ta, kad duomenys apie bendrą mirčių skaičių paskelbiami su vieno mėnesio vėlavimu, nors A. Rakša teigia, kad jie galėtų būti prieinami kur kas greičiau.
Pasak demografo, duomenys apie bendrą mirčių skaičių kasdien renkami „Rosstat“, tačiau vėliau siunčiami vyriausybei kaip įslaptinta ataskaita. Kai statistika pagaliau būna paskelbta, ji paviešinama penktadienį vakare, kad kuo mažiau žmonių atkreiptų dėmesį.
„Rosstat“ atstovas teigė, kad agentūra neskelbia dienos skaičių, nes nenori skleisti painiavos paviešindama nepatvirtintus duomenis. Jis atsisakė komentuoti, ar ši statistika siunčiama vyriausybei. Vyriausybės atsako į koronavirusą tarnyba pabrėžė, kad kartais užgaištama su autopsijomis, esą todėl vėluojama pranešti apie bendrą mirčių skaičių.
Pasak A. Rakšos, pandemija vidutinę gyvenimo trukmę Rusijoje sutrumpins maždaug metais iki 72,3. Prezidento Vladimiro Putino tikslas iki 2030 m. padidinti numatomą gyvenimo trukmę iki 78 metų yra pakankamai toli, todėl jį vis dar būtų įmanoma pasiekti, pridūrė jis.
Anatolijus Višnevskis, demografijos profesorius ir Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos tyrėjas, sutiko, kad A. Rakša teisingai kritikuoja duomenų paskelbimo būdą, tačiau pridūrė, kad niekas negali būti 100 proc. tikras, kokie yra tikrieji skaičiai.
„Nemanau, kad duomenys, susiję su visuomenės sveikata ar mirusiųjų skaičiumi, turėtų būti slepiami, – sakė A. Rakša. – Tai primena blogiausias Sovietų Sąjungos praktikas.“
Pirmąkart per parą nustatyta per 16 tūkst. naujų COVID-19 atvejų
Rusijoje per praėjusią parą nustatyta 16 319 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų – daugiausiai nuo COVID-19 protrūkio šalyje pradžios, taip pat mirė 269 anksčiau užsikrėtę žmonės, rodo antradienį paskelbti šalies kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys.
Per parą nustatomų COVID-19 atvejų skaičius Rusijoje ėmė didėti nuo rugsėjo: per mėnesį jų pagausėjo nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst., per pirmąsias dvi spalio savaites išaugo iki 15 tūkst., o spalio 19-ąją priartėjo prie 16 tūkst. ribos.
Didžiausias sergamumas tebefiksuojamas Maskvoje: per praėjusią parą Rusijos sostinėje užregistruoti 4 999 užsikrėtimo atvejai, 49 pacientai mirė.
Nuo epidemijos pradžios visoje šalyje nustatyti iš viso 1 431 635 COVID-19 atvejai, 24 635 užsikrėtusieji mirė.
Iš gydymo įstaigų per praėjusią parą išrašyti 9 704 pacientai. Bendras ligoninėse gydytų ir pasveikusių žmonių skaičius padidėjo iki 1 085 608.
