„Yra labai aiškiai įvardintos indikacijos hospitalizacijai – į priėmimo skyrių pacientų atvyksta daugiau, bet hospitalizuojami tik tie, kas atitinka kriterijus. Kai yra didesnis kiekis sergančių, atitinkamai jų daugiau atvažiuoja į priėmimą, daugiau ir atsifiltruoja tokių, kurie atitinka kriterijus.
Paskutines dienas mes turime vis naujų ligonių – ir penkis, ir aštuonis per dieną. Tuos, kam atliekami diagnostiniai testai rodo, kad jie galėtų gydytis namuose, nes neturi kvėpavimo nepakankamumo arba labai išreikštos pneumonijos, arba turi pneumoniją, bet neturi rizikos veiksnių, tai juos išleidžiame gydytis į namus, vien dėl to, kad neužsikimštų stacionaras, nes po to gali būti problemų su hospitalizacijos vietomis“, – aiškino L. Jančorienė.
Pasak Infekcinių ligų centro vadovės, dabar aktualiausia jiems problema, kad jau ima trūkti personalo.
„Lovų tai rastume, bet žmonių trūksta. Jeigu dar pirmos bangos metu per karantiną nebuvo teikiamos planinės paslaugos, atsipalaidavo kažkiek medikų nuo kitų darbų, ir galėjo ateiti dirbti, tai dabar kol kas planinės paslaugos nėra apribotos, ir dėl to nėra iš kur paimti žmonių. Juo labiau, kad pačių infektologų tikrai yra nedaug.
Prieš porą dienų girdėjau kažkokį ministro interviu, kur sakė: „negalvokite, kad mes čia tuos daktarus dėžutėje sudėję laikome, ir dabar ištrauksime ir duosime, kai prireiks“. Suprantu, kad problema yra žinoma“, – kalbėjo L. Jančorienė.
Paaiškino planavimo principą
Norint suprasti, ką konkrečiai reiškia personalo trūkumas, svarbu suprasti, kaip yra planuojamas darbas ligoninių skyriuose. Centro vadovė paaiškino, kad paprastai skaičiuojama, kad vienas gydytojas turėtų aptarnauti nuo aštuonių iki dvylikos lovų.
„Imkime vidurkį – dešimt lovų. Tai reiškia, kad su kiekvienu papildomu dešimt lovų turėtų būti vienas papildomas gydytojas. Dirbant su covidiniais ligoniais, dirbama pagal Nacionalinio sveikatos centro nurodytą tvarką, tai yra pamainomis. Visa pamaina turi keistis. Apskritai ir fiziškai yra neįmanoma su tomis aprangomis dirbti ilgiau – ir ta viena aštuonių valandų pamaina yra pakankamai ilgas laikas“, – aiškino L. Jančorienė.
Centro vadovė yra įsitikinusi, kad problemą dėl žmogiškųjų resursų supranta visi – nuo eilinio darbuotojo iki gydymo įstaigos administracijos ir ministerijos.
„Bet aš nežinau, kaip yra ruošiamasi. Slaugytojų rezervą galbūt galima turėti, nes, nors ir nėra karantino, žmonės laikosi saugumo reikalavimų, ženkliai mažiau serga vaikai. Tai galbūt tą rezervą galima susikurti iš paslaugų, kurios yra teikiamos vaikams, jeigu jų apimtys kažkiek sumažėja. Slaugytojos darbas yra panašus. Gydytoją gi sunkiau paimti iš pediatrinio profilio, nes jie mokėsi kitaip. Ir tai per pirmąją bangą įvairių specialybių gydytojų teko prisikviesti, kad galėtų dirbti bent jau budėjimais“, – pasakojo L. Jančorienė.
Pacientai vis vyksta ir vyksta
Centro vadovė sakė, kad pas juos pacientai atvyksta įvairiai – dalį nukreipia šeimos gydytojai, kiti atvyksta patys arba išsikvietę greitosios pagalbos automobilį.
„Scenarijai nepasikeitė. Priėmimo skyriuje jie irgi praleidžia nemažai – kartais aštuonias, kartais dvylika valandų. Jeigu dar nebuvo darytas COVID-19 testas, tai jis atliekamas. Apie aštuonias valandas užtrunka gauti atsakymą. Plius jam dar atliekami radiologiniai ir kiti tyrimai. Būklė yra gerai įvertinama, ir tik tada nusprendžiama, ar pacientui reikia hospitalizacijos, ar vis tik situacija yra kontroliuojama, ir jis gali gydytis namuose su šeimos gydytojo priežiūra“, – aiškino L. Jančorienė.
Pasak profesorės, priėmimo skyrius yra dar viena vieta, kur labai reikėtų daugiau papildomų darbo rankų.
„Pacientai važiuoja nuolatos, tai yra procesas, kuris nesustoja. Apsukos yra pakankamai didelės ir didėjančios. Priėmimo skyrius yra dar viena vieta, kur labai trūksta žmonių. Žinoma, ten pasitelkiame medicinos gydytojus, rezidentus. Pirmos bangos metu, kai buvo sustabdytos planinės paslaugos, tai mes tiesiog rašėme atskirą prašymą, kad daugumą rezidentų perkeltų dirbti į mūsų centrą, ir jie galėtų dirbti tuose taškuose, kur ypatingai reikia daug personalo“, – sakė L. Jančorienė.
Centro vadovė sakė, kad dabar jau negalėtų išskirti, kokio amžiaus pacientų pas juos pakliūna daugiausiai.
„Jeigu anksčiau protrūkiai pasireikšdavo tai ligoninių reanimacijose, tai slaugos namuose, tai ir pakliūdavo daugiausiai tie žmonės, kurie ten būdavo. Slaugos namuose – vyresni žmonės, ligoninių reanimacijose – irgi daugiau vyresnių žmonių su įvairiomis lydinčiomis ligomis. Dabar gi aiškiai matome, kad protrūkių stacionaruose nėra, o daugiau yra susirgimai visokiose sporto, laisvalaikio veiklose, tai pacientų amžius yra labai įvairus“, – sakė L. Jančorienė.
Kalbėdama apie gydymą, profesorė sakė, kad Centre išbandyti visi įmanomi COVID-19 gydymo būdai, kurie buvo siūlomi ekspertų pasaulyje. Tačiau pasaulyje nedaug pasistūmėta, kalbant apie specifinį būtent šios infekcijos gydymą.
Pasak profesorės, kalbant apie registruotus antivirusinius vaistus, kol kas tik „Remdisivirui“ patvirtinta tam tikra siaura indikacija, kada jis tinka. Visos penkios pagrindinės ligoninės yra gavusios šio vaisto keletui pacientų. Sveikatos apsaugos ministerija ketina jo nupirkti daugiau.
„Visa kita – arba tyrimų stadijoje, arba tai yra bazinis gydymas. Yra daug vaistų, kurie nėra specifiniai tai infekcijai, bet jie labai reikalingi, kada žmogus serga pneumonija, kada jis turi kvėpavimo nepakankamumą. Tai yra deguonies teikimas, kai kuriais atvejais antimikrobiniai, krešumą reguliuojantys vaistai arba vaistai prieš uždegimą. Visa tai labai svarbu, ir tas įeina į bendrą kontekstą.
Po tarptautinio tyrimo buvo publikacija, kad „Dexamethasone'as“ pagerina išgyvenamumą. Tas preparatas irgi turi labai aiškias savo indikacijas. Remdamiesi šaltiniais, visa tai taikome pacientams, bet negali sakyti, kad tai būtų specifinis gydymas konkrečiai tai infekcijai“, – sakė L. Jančorienė.
Turi žinutę strategams ir gyventojams
Profesorė sveikatos politikos strategams norėtų perduoti žinutę, kad pagalbos teikimo kokybė priklausys nuo žmogiškųjų išteklių – kaip pavyks išspręsti tą klausimą.
„Jeigu sergančiųjų skaičius bus panašus arba didės, kas galėtų būti, nebent būtų pritaikytos griežtos karantino sąlygos – tas garantuotai mažintų sergamumą – bet, jeigu tų priemonių netaikys, tada turi spręsti žmogiškųjų išteklių klausimą. Tai reiškia, kad turi galvoti apie rezervus, kažkokių kitų ligoninių uždarymą ir atpalaidavimą darbuotojų, jų perkėlimą ten, kur koncentruojami tie ligoniai“, – sakė L. Jančorienė.
Centro vadovės įsitikinimu, taip pat reikia spręsti medikų, dirbančių su šia infekcija, finansinio motyvavimo klausimą.
„Buvo skirti priedai, žmonės dirba ypatingos rizikos sąlygomis. Visi priedai nuo birželio 15 dienos panaikinti, o žmonės dirba tomis pačiomis sąlygomis. Kai kurios ligoninės kartais net turi daugiau ligonių negu turėjo per pirmą bangą. Šitas irgi labai užgauna, žeidžia medikus. Jeigu tas klausimas visai nebus sprendžiamas, tai irgi turės neigiamą poveikį darbo organizavimui“, – sakė L. Jančorienė.
O žmonėms profesorė svarbiausia patarė nepamiršti laikytis asmens apsaugos priemonių: rankų plovimo, socialinės distancijos.
„Jeigu įmanoma, reikėtų gyventi taip, kaip gyvenome per karantiną: jeigu įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, taip ir daryti. Man atrodo, kad palaipsniui vis tiek viskas eis prie to, kad gresia ir nuotolinis mokymasis – galbūt ir mokykloms, ne tik aukštosioms mokykloms, galbūt ir kažkokios kitos žmonių kontaktus apribojančios priemonės. Vargu, ar pavyks suvaldyti sergamumą tik apribojant kažkokius siaurus židinius“, – sakė L. Jančorienė.
Delfi su profesore L. Jančoriene kalbėjosi penktadienį. Pirmadienį po pietų premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad bus mokami priedai tiesiogiai su koronavirusu sergančiais pacientais dirbantiems medikams.
„Medikai ir epidemiologai išlieka svarbiausi žmonės mūsų kovoje su COVID-19. Turime tausoti juos, sudaryti jiems geriausias sąlygas ir gerbti jų darbą. Todėl šiandien priėmėme sprendimą mokėti priedus 5-ų tiesiogiai su virusu dirbančių ligoniniu medikams ir skirti papildomų išteklių sustiprinti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir motyvuoti jo darbuotojus“, - feisbuke rašė S. Skvernelis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutiko su prof. L. Jančorienės teiginiais, kad tuo metu, kai buvo sustabdytas planinių paslaugų teikimas, buvo iš kur paimti papildomų lovų ir pasitelkti daugiau medikų.
„Dabar, kai per pirmąją bangą dalis planinių paslaugų buvo atidėtos, ir jų susikaupė tikrai nemažai, visą vasarą kalbėjome apie paslaugų atnaujinimą, ir apie tai, kad žmonės turi gauti ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas, ir dabar nėra taip paprasta ne tik infekcinių ligų pacientams, bet ir karščiavimo klinikoms arba mobiliems punktams rasti specialistų. Beveik visi yra užimti vienokiais arba kitokiais darbais“, – kalbėjo A. Veryga.
Ministro vertinimu, kol kas sistema su iššūkiais susitvarko, tačiau situacija yra nuolat stebima.
„Čia ir yra iššūkiai mūsų sistemai. Kol kas ji su tais iššūkiais susitvarko, tačiau stebime situaciją labai atidžiai, ir žiūrime, kur yra tas taškas, kada bus sudėtinga teikti paslaugas, ir turėsime galvoti apie griežtesnes priemones“, – sakė A. Veryga.
Pasak ministro, su organizuojančiomis įstaigomis svarstoma apie tai, kur bus galima guldyti pacientus, jei didžiosios įstaigos pripildys savo infekcinių ligų skyrius, ir tų pacientų būklė bus nesudėtinga.
„Žiūrima, kaip perorganizuoti paslaugų teikimą. Sistema reaguoja, bet, kada mes pasieksime kažkokį kritinį tašką, kada nebespėsime, yra labai sudėtinga spėlioti. Viskas priklausys ir nuo visuomenės elgsenos. Jeigu žmonės saugosis – jeigu dėvės kaukes, vengs susibūrimų, galbūt ir neperkrausime sistemos, galbūt nebus apie ką nuogąstauti, bet ruoštis, žinoma, kad turime“, – sakė A. Veryga.