Visgi prasidėjus ir teritorijos prie Bendruomenių rūmų rekonstrukcijai, ponams su vėžiu veikiausiai irgi teks kraustytis.
Projekto vadovo Mariaus Garbausko teigimu, šiuo metu atliekami darbai po žeme: kasamas viršutinis gruntas, ruošiamas pagrindas naujai infrastruktūrai kloti.
Netrukus darbininkams gali kliudyti iš Panevėžio kilusio šiauliečio dizainerio Viliaus Purono 2014-aisiais miestui dovanota kompozicija „Panevėžio vėžys“. Beveik dvi tonas sveriantis skardinis gyvis ir ne ką menkesni jo ponai ant plataus akmenimis grįsto grindinio gali tapti rimta problema statybininkams šioje vietoje atliekant projekto užduotis.
„Ši skulptūra kol kas niekur nekeliauja. Autorius nepataria jos judinti – perkėlimas gali pakenkti kūriniui. Dabar kaip tik derinamas šitas klausimas“, – aiškino M. Garbauskas.
Vertina nevienareikšmiškai
V. Puronas meninę kompoziciją Aukštaitijos sostinei dovanojo 511-ojo gimtadienio proga. Dizaineris teigė, kad tai tarsi vyresnio miesto, Šiaulių, dovana jaunesniam broliui Panevėžiui.
Įgyvendinti šią idėją autoriui padėjo Šiaulių verslininkai ir to paties miesto tardymo izoliatoriaus kaliniai, kruopščiai pagaminę smulkias detales, suvirinę konstrukcijas.
V. Puronas jau seniai garsėja savo skulptūromis, kurios laviruoja ant meno ir šiuolaikinių technologijų ribos. Menininkas įsitikinę, kad skulptūra nėra tik plikas meno kūrinys, tai, anot jo, ir miesto įvaizdžio elementas, patraukiantis praeivių ir turistų žvilgsnius.
Šį dizainerį garsina ir Šiaulių simboliu tapusi geležinės lapės skulptūra prie Talšos ežero. Vis dėlto šis jo kūrinys iki šiol vertinamas kontraversiškai: vieniems jis labai patinka, kitiems – kičo apraiška.
Taip pat skirtingai panevėžiečiai žvelgia ir į V. Purono „Panevėžio vėžį“ greta Bendruomenių rūmų. Socialiniuose tinkluose pasklidus žiniai, kad „skardiniai ponai“ gali palikti Nevėžio pakrantę, vieni internautai linkėjo Panevėžio legendos personažams grįžti po rekonstrukcijos darbų, kiti džiaugėsi, kad skulptūros bent laikinai nebegąsdins praeivių.
Palieka Senvagę
O į atnaujintą Senvagę sugrįš dalis iš joje buvusių 25 skulptūrų. Pasak M. Garbausko, kol kas statybvietėje menui – ne vieta.
„Penkiolika remonto darbams trukdančių skulptūrų jau išvežtos iš Senvagės ir sandėliuojamos įmonėje „Panevėžio gatvės“. Pasibaigus projektui, dalis jų bus grąžintos į Senvagę, kai kurios ras vietą kitose miesto erdvėse“, – teigė M. Garbauskas.
Kur ir kurios skulptūros vėliau bus perkeltos, projekto vadovas pripažįsta, kad kol kas nėra sutarta
Klausimai dėl Senvagę puošusių meno darbų transportavimo, sandėliavimo ir tolesnio likimo, anot M. Garbausko, nuolat derinami su jų autoriais.
Anksčiau buvo minėta, kad Senvagėje numatyta palikti pagrindines skulptūras: Aloyzo Smilingio „Besimaudanti (torsas)“, Juozo Genevičiaus „Dainius“, Romano Kazlausko „Šaulys“, Alfrido Pajuodžio „Vėžys“ ir kelias kitas.
Aikštėje mažiau meno
Veikiausiai tik viena iš šešių skulptūrų grįš į naują Laisvės aikštę. Po rekonstrukcijos į vietą grąžinti žadama nebent pačią naujausią, stovėjusią ant fontano krašto – 2019-aisiais Algirdo Varžinsko sukurtą „Gyvenimo žuvį“. Visgi, pasak Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Vitos Bubliauskaitės, dėl šio darbo irgi dar nėra nuspręsta – pagrindinė Panevėžio aikštė gali likti be vizualaus meno.
Kitas penkias Laisvės aikštėje stovėjusias skulptūras – dvi Alfrido Pajuodžio, po vieną Algimanto Vytėno, Vytauto Tallat-Kelpšos ir Audriaus Tamošaičio, sukurtas per 1999 metais organizuotą skulptorių simpoziumą, planuojama perkelti į naujas erdves. Joms numatyta vieta rengiant kitą projektą – naujame parke, kuris turėtų atsirasti vietoj dabartinės autobusų stoties prieigų.
Kol kas visos iš miesto centro iškeltos skulptūros saugomos Savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės“ teritorijoje.
Perkraustymas nepakenks
Garsus skulptorius, Panevėžio dailės mokyklos direktorius Vytautas Tallat-Kelpša teigė vis dar nieko nežinantis, kur atsidurs jo ir kolegų darbai.
„Su mumis dar niekas nieko nederino, kur bus pastatytos skulptūros, girdėjau, kad tą spręs suburta meno taryba. Aš pats, kaip menininkas, nieko blogo nematau šiuose pokyčiuose – manau, architektai ir kiti specialistai gerai padarys savo darbą ir pasibaigus projektams menas ras sau tinkamą vietą“, – svarsto menininkas.
Menui, anot jo, nauja vieta žalos neturėtų padaryti. V. Tallat-Kelpša teigia jau dabar girdintis panevėžiečių nuogąstavimus dėl Senvagės.
„Žmonės pamėgo Senvagės skulptūrų parką, mielai apžiūrėdavo menininkų darbus. Jei jų ten nesugrąžins, to gali trūkti“, – spėja skulptorius.
Jis nesibaimina dėl skulptūrų perkėlimo, tik norėtų, kad kadaise paties organizuotų penkių tarptautinių simpoziumų darbai nebūtų išdraskyti. Pasak V. Tallat-Kelpšos, tokie kūriniai, išmėtyti pavieniui, iš dalies prarastų savo prasmę ir žavesį.
