Išskyrus vieną dalyką: jie abu nerimauja dėl artėjančių prezidento rinkimų teisėtumo ir baiminasi, kad jei rezultatai pasirodys esantys neskaidrūs, tai turės įtakos ir taip nualintai tautos dvasiai ir, ko gero, sustiprins smurto apraiškas gatvėse.
Taip mąsto ne jie vieni. Nauja apklausa rodo, kad, iki rinkimų likus nebedaug laiko, daugybę amerikiečių kankina smarkios abejonės dėl jų rezultatų. Jie nerimauja dėl galimų pasekmių ir veiksmų, kurių žmonės gali imtis, rašo usatoday.com.
1999 registruotus rinkėjus apėmusi „YouGov“ apklausa parodė, kad beveik pusė – 47 proc. – nesutinka su mintimi, jog rinkimai „veikiausiai bus skaidrūs ir sąžiningi“. O kiek daugiau nei pusė – 51 proc. – „iš esmės nesutiks dėl teisėto Jungtinių Valstijų prezidento išrinkimo“. Internetinė apklausa buvo atlikta spalio 1–2 dienomis, jos paklaida yra plius minus 2,56 procentinio punkto.
Be to, „YouGov“ apklausa, kurioje dalyvavo 1505 rinkėjai, parodė, kad 56 proc. jų mano, jog „rinkimų atomazga gali pasižymėti išaugusiu smurtu“. Šio klausimo atveju paklaida yra 4,2 procentinio punkto.
B. Fry‘ui ir daugeliui D. Trumpo rėmėjų nerimas dėl rinkimų teisėtumo siejasi su iš esmės neįrodytais D. Trumpo iškeltais teiginiais dėl galimo klastojimo, susijusio su milijonais visoje šalyje paštu siunčiamų rinkimų biuletenių.
include("/www/htdocs/delfi/media/jav-rinkimai/block.php"); ?>
„Būtų kvailystė nesutikti bent jau dėl to, kad toks variantas realus, taip kartais nutinka. Aš paprasčiausiai nerimauju, kad šiemet tokie dalykai bus gerokai dažnesni. Tą patį galvoja ir daugelis mano draugų“, – aiškina karinio jūrų laivyno veteranas, Ohajo valstijoje, Blančesteryje, esančios odontologinės priežiūros kompanijos savininkas.
M. Edelmanui ir kitiems J. Bideno šalininkams ramybės neduoda tai, kad nesiliaujanti D. Trumpo kritika dėl balsavimo paštu biuletenių ir jo atsisakymas sutikti su taikiu valdžios perdavimu D. Trumpo nesėkmės rinkimuose atveju įrodo, jog jis padarys viską tam, kad paneigtų savo pralaimėjimą. D. Edelmanas būsimu D. Trumpo pralaimėjimu neabejoja – jis remiasi apklausomis, rodančiomis, kad valstybės mastu J. Bidenas smarkiai pirmauja.
„D. Trumpas jau dabar išreiškia abejonę dėl balsavimo paštu teisėtumo, o tai, mano manymu, reiškia, kad jis gali mėginti ginčyti rinkimų rezultatą teisinėmis priemonėmis, išleisdamas dekretą ar pasitelkdamas dar nežinia kokias priemones“, – būgštauja D. Edelmanas, vietos mokykloje dirbantis mokytojo padėjėju. JAV demokratų partijos pirminiuose prezidento rinkimuose jis palaikė senatorių Bernie Sandersą. „D. Trumpas yra melagis. Jis kurstys niekuo neparemtas sąmokslo teorijas, jei tik jaus, kad iš to galima išpešti politinės naudos“, – neabejoja D. Edelmanas.
Tiek B. Fry‘us, tiek D. Edelmanas yra „Braver Angels“ nariai – ši organizacija skatina pilietiškumą ir „raudonųjų ir mėlynųjų“ tarpusavio sutarimą bei nuolatos rengia dirbtuves, kurių dalyviai gali vieni kitiems išsakyti priešingą požiūrį. Ši organizacija, anksčiau besivadinusi „Better Angels“, savo veiklą pradėjo 2017 m., kai pusei šalies buvo sunku susitaikyti su D. Trumpo pergale prezidento rinkimuose, o likusioji pusė piktinosi, kad ne visi džiaugsmingai priima naująjį prezidentą.
„YouGov“ apklausą užsakiusi „Braver Angels“ taip pat pradėjo nacionalinę kampaniją „Letter from America“, kuria piliečius ir pilietines bei religines organizacijas ragina pasižadėti bet kokiu atveju vengti smurto ir gerbti balsavusius kitaip nei jie.
„Jeigu netolimoje ateityje susidursime su konstitucine krize, kai mūsų institucijos nepajėgs pasiekti susitarimo dėl to, kas yra teisėtai išrinktas prezidentas, tokiu atveju mes pasiryšime darbuotis drauge, kad įveiktume šią bedugnę, ir remsimės Konstitucijoje įtvirtintais sprendimais, vadovausimės mūsų demokratinėmis ir nesmurtinėmis tradicijomis ir bendros ateities suvokimu“, – teigia kampanijos atstovai.
Rinkimai įvyks už mažiau nei keturių savaičių, o šalį jau ne vieną mėnesį purto virtinė krizių, atskleidžiančių gilią nesantaiką: pandemija, nusinešusi daugiau nei 210 tūkst. amerikiečių gyvybes, ekonominės problemos, dėl kurių neliko milijonų darbo vietų, gatvių protestai dėl policijos smurto, tarp kurių buvo ir riaušių atvejų, triukšminga kova dėl rinkimų sprendimus galinčio priimti Aukščiausiojo teismo teisėjų paskyrimo ir pastarasis atvejis, kai COVID-19 infekcija buvo diagnozuota prezidentui, jo artimiausiems patarėjams ir kai kuriems senatoriams.
Masačusetso Amhersto universiteto politikos mokslų docentas Alexis Theodoridis analizuoja šalyje didėjančią perskyrą tarp skirtingų partijų šalininkų. Egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad rinkimų rezultatas priklausys nuo kelių valstijų, o teisiniai iššūkiai gali reikšti užsitęsusius mūšius teisme. Visa tai abiejose pusėse esantiems rinkėjams suteiktų daugiau priemonių suabejoti rinkimų skaidrumu ir imtis veiksmų, teigia ekspertas.
„Ginčytini rinkimai ir menku skirtumu pasižymintis jų rezultatas mūsų itin poliarizuotoje politinėje aplinkoje gali paskatinti atskirus partiniu palaikymu paremtus smurto atvejus. Tiek mano tyrimas, tiek kitų darbai rodo, kad dauguma partijų rėmėjų siekia metaforiškai dehumanizuoti remiančius kitą partiją. Toks elgesys prognozuoja, jog didės partine parama grįsto smurto toleravimas“, – aiškina A. Theodoridis.