Klaidos slaugymo darbe neleistinos
Žvelgiant istoriškai, slaugymas yra viena seniausių veiklų pasaulyje, apibūdinama kaip altruistinė globa bei priežiūra, taip reikalinga žmonėms. Visgi slauga kaip mokslas yra vienas jauniausių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, žengiantis sparčius žingsnius tiek rengiant profesionalius slaugytojus, tiek slaugos tyrinėtojus, tiek slaugos mokslininkus. Kaip pabrėžia NVI Slaugos administravimo skyriaus vedėja (vyriausioji slaugos administratorė) Nijolė Zadoreckaitė, augantis dėmesys sveikatai ir senstanti visuomenė diktuoja pokyčius slaugos sektoriuje.
„Slaugytojas prieš porą dešimtmečių ir šiandienos specialistas – nesulyginami dalykai. Slaugytojai užima unikalią padėtį, kadangi slaugytojai bei akušeriai daugelyje valstybių sudaro iki 80 proc. kvalifikuotų sveikatos apsaugos darbuotojų ir atstovauja galingai jėgai, darysiančiai neišvengiamus pakeitimus, kad būtų patenkinami visų sveikatos poreikiai. Slaugytojų indėlis į medicininį aptarnavimą apima visą sveikatos apsaugos spektrą, nes slaugytojai sudaro daugelio sveikatos apsaugos komandų pagrindą“, – kalbėjo N. Zadoreckaitė.
Šiuo metu, tęsė ji, į slaugą diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga. Jai valdyti būtinas informacinių technologijų išmanymas, tad ir šiuolaikiniai slaugos specialistai jau kitokie: valdantys medijų įrankius, mokantys juos pritaikyti įvairiose srityse. Visgi nepaisant laikmečio išlieka pagrindinė vertybė – pagalba žmogui: viskam – ir kiekvienam pašnekesiui apie sveikatą, ir parodyti ligoniui dėmesį ar suteikti rimtą pagalbą – reikalingi slaugytojai.
„Nacionaliniame vėžio institute dirba virš 300 įvairių specializacijų slaugytojų. Slaugos specialistai dirbantys NVI yra ne tik savo sritį puikiai išmanantys specialistai, bet ir atsidavę, ilgamečiai, lojalūs įstaigai darbuotojai, kuriais mes džiaugiamės ir didžiuojamės. Džiugina tai, kad slaugytojos yra aktyvios, įsilieja į veiklą po darbo dienos, dalyvauja rengiant konferencijas, skaito pranešimus, rašo straipsnius, rengia profesinio tobulinimo programas, nuolat siekia mokytis, tobulėti, užsiima praktiniu slaugos mokymu (mentoryste)“, – vardijo pašnekovė.
Svarbu pabrėžti, kad onkologijos srityje dirbantys slaugos specialistai yra kiek kitokie. Jie kupini empatijos jausmo, įsiklausymo, atjautos savo slaugomam pacientui, pasižymi itin tvirta psichologine būsena, kuri leidžia nepalūžti net ir kritiniais momentais. Būtina sugebėti pajusti tą skausmą ir sielvartą, kurį jaučia ligonis, bei trokšti jam padėti. Reikia gerumo ir didelės kantrybės. Pasak N. Zadoreckaitės, turi pajėgti įveikti įtampą, nes klaidos slaugymo darbe neleistinos. Privalai lengvai prisitaikyti, kad tą patį darbą atliktum nė kiek ne prasčiau ir tuomet, kai trūksta darbuotojų. Privalai visada norėti kuo daugiau sužinoti apie slaugą bei gydymą.
„Slaugytojo darbas onkologijos srityje – specifinis, reikalaujantis atidumo. Tai darbas, kuriam ypač karjeros pradžioje tenka skirti nemažai laiko, norint įsisavinti pakankamai žinių ir technikų. Slaugos specialistai pastebi, kad pacientai būna vis sudėtingesni, slaugytojams tenka išmokti vis naujų procedūrų, daugėja administracinio darbo. Mūsų įstaigos slaugos kolektyvas turi didelę ir visapusišką patirtį, o, svarbiausia, yra bendruomeniškas, todėl noriai dalinasi sukaupta patirtimi bei atskleidžia visas savo darbo subtilybes jauniesiems kolegoms, siekdami ugdyti profesionalią jaunų specialistų kartą“, – dėstė NVI Slaugos administravimo skyriaus vedėja.
Taigi, įsitikinusi N. Zadoreckaitė, slaugytojo specialybė yra patraukli, darbo vietas įvairiuose sveikatos priežiūros įstaigų padaliniuose garantuojanti specialybė, o slaugos profesionalų poreikis darbo rinkoje tik auga – sergančiam žmogui labiausiai reikia profesionalios ir užjaučiančios slaugytojos: „Tad laukiame jaunų, motyvuotų specialistų iš visų aukštųjų mokyklų ir kviečiame įsilieti į Nacionalinio vėžio instituto bendruomenę“.
Profesija tobulėja dviem kryptimis
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė prof. dr. Natalja Fatkulina tęsė, kad seniau slaugytojas išties buvo tik gydytojo asistentas, padėjėjas, dažniausiai procedūrų atlikėjas, bet realiai ant slaugytojų pečių laikėsi ir laikosi visa sveikatos priežiūros sistema. Profesinę evoliuciją gerai iliustruoja studijų pokyčiai – pagal technologijų mokslų vystymo greitį, įstojusieji šiais metais, trečiame kurse turės visiškai atnaujinti savo žinias.
„Slaugos studentai mokosi tiek esminių pagrindinių slaugos dalykų, grįstų slaugos filosofija, slaugos teorija, slaugos istorija, tiek inovatyvių sprendimų priėmimo, atsakomybės, sveikatos ugdymo, inovatyvių procedūrų. Siekiant maksimalaus pacientų saugumo, būsimieji slaugytojai praktikuojasi simuliacinėse aplinkose, tik vėliau eina prie paciento lovos. Šiais metais visos paskaitos medicinos fakultete vyksta nuotoliniu būdu, tik pratybos ir praktika gali vykti kontakto būdu. COVID–19 situacija pakoregavo studijų ir praktikos organizavimą“, – pasakojo prof. dr. Natalja Fatkulina.
Paklausta, ar studentų lūkesčiai būna pateisinami, pašnekovė atsakė teigiamai – kadangi į slaugą ir mediciną studentai suka „iš pašaukimo“, tai jau praktikos metu jie būna laimingi ligoninėse, pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, kitose institucijose. Jiems belieka tik pasirinkti, kurioje srityje ir su kokiais pacientais nori dirbti.
„Profesija, iš esmės, tobulėja dviem kryptimis: pirma, pačios slaugytojo profesijos tobulėjimas ir plėtra: atsirado išplėstinės praktikos slaugytojas, kuris specializuojasi tam tikrose srityse: Pirminė sveikatos priežiūra, anestezija ir intensyvioji terapija, skubioji medicinos pagalba, planuojami geriatrijos, insulto slaugytojai, širdies kraujagyslių ligų slaugytojai su ypatingomis kompetencijomis ir žiniomis. Taip pat planuojama rengti slaugytojus–echoskopuotojus. Kita kryptis – profesijos transformacija, kai reikia papildomų kompetencijų: daugiakalbystės ir multikultūros, sisteminio mąstymo, meninio kūrybiškumo, IT sprendimų programavimo, darbo su dirbtiniu intelektu, projekto valdymo ir kt. Atsiranda naujos kartos specialistai: IT slaugytojas, slaugytojas rinkodaros specialistas, slaugytojas SP kokybės koordinatorius ir kt.“, – vardijo Sveikatos mokslų instituto direktorė.
Aukšta savivertė – nauda visiems
Apie slaugytojo savivertę konferencijoje kalbėjusi NVI onkopsichologė Sandra Birbilaitė taip pat akcentavo, kad slaugytojų darbas yra kupinas iššūkių ir tuo pačiu metu – be galo svarbus ir ypatingas.
„Tai žmonės, kurie labai arti paciento, kartais žino daugiau nei gydytojas. Visgi neretai slaugytojų krūvis būna itin didelis, sunki ir emocinė našta bendraujant su pacientais, jų artimaisiais, visa medicinos komanda. Todėl labai svarbu, kad slaugytojos savivertė būtų aukšta, kad jos būtų išgirstos, vertinamos“, – kalbėjo S. Birbilaitė.
Nuo savivertės priklauso tiek emocinė slaugytojos būklė, tiek jos darbo kokybė, tiek aplinkinių gerbūvis.
„Gydytojai, paklausti, kas būtų, jei staiga komandoje neliktų slaugytojos, atvirai dėstė, kad darbas pirmą dieną tiesiog visiškai sustotų, gydytojai nežinotų daugybės dalykų. Todėl labai svarbu laiku identifikuoti, kai slaugytojos yra pervargusios, nusivylusios darbu ar jaučiasi nelygiavertėmis komandos narėmis“, – pabrėžė NVI onkopsichologė.
Tuo metu aukštos savivertės slaugytoja aiškiai žino savo poreikius, gali apsiginti, drąsiai reiškia nuomonę svarbiais klausimais, geba išjausti sunkius jausmus, taip pat lengviau įveikia iššūkius ir nesėkmes, nepasimeta stresinėse situacijose ir ryžtingai imasi veiksmų.
