Įsivaizduokite, kiek daug keliautojams gali pasiūlyti Turkija, kuri už Lietuvą yra didesnė visus 12 kartų! O mano svajonė buvo pamatyti Marmarį, tad ta proga nusprendėme patyrinėti pietvakarinę Turkijos pakrantę nuo Kemero iki Marmario.

Sakoma: „Kai moki – netrunki“: maudynės 2 jūrose, aplankyti 3 miestai ir 7 lankytinos vietos, kelyje įveikti 900 kilometrų ir 4 naktys – mums dviem atsiėjo 300 eurų! Todėl šiandien kviečiu Jus pasidaryti skanios kavos puodelį ir mintimis keliauti kartu su mumis!

Kadangi visi kelionės įspūdžiai į vieną įrašą niekaip netilpo, tad nusprendžiau duoti Jums atsikvėpti, padalindama juos į kelias dalis.

Šįkart pasakojimą pradedu nuo kelionės plano, patirtų išlaidų ir pasakoju apie pirmą dieną aplankytas vietas: Kaputašo paplūdimį, Pataros dykumą ir Saklikent kanjoną.

Kelionės planas ir išlaidos

1 diena

• Kaputašo paplūdimys. Gultai 20 tl. (2,31 Eur)
• Pataros dykuma.
• Saklikent kanjonas 18 tl. (2,08 Eur)
• Pietūs restorane dviems 100 tl. (11,56 Eur)
• Nakvynė Fetijoje AirBnB 97 tl. (11,21 Eur)

2 diena. Fetija

• Pusryčiai dviems restorane 97tl. (11,21 Eur)
• Oludeniz paplūdimio gultai 15 tl. (1,73 Eur)
• Drono video 40tl. (4,62 Eur)
• Nakvynė viešbutyje Daljane 150 tl. (17,35 Eur)

3 diena. Daljanas
• Ekskursija 50 tl. (5,78 Eur)
• Paplūdimio gultai 25 tl. (2,89 Eur)
• Pietūs 106 tl. (12,25 Eur)

4, 5 dienos. Marmaris

• 2 nakvynės AirBnB 250 tl. (28,90 Eur)
• Pietūs 64 tl. (7,39 Eur)
• Vakarienė 50 tl. (5,78 Eur)

Bendros išlaidos:

• Kuras 709 tl. (81,96 Eur)
• Maistas 417 tl. (48,20 Eur)
• Apgyvendinimas – 4 nakvynės 497 tl. (57,45 Eur)
• Gultai 60 tl. (6,93 Eur)
• Pramogos / bilietai 163 tl. (18,84 Eur)
• Smulkios išlaidos 529 tl. (61,15 Eur)

Iš viso: 2375 tl. ~ 274 Eur


Pirmoji stotelė: Kaputašo paplūdimys

Kai kadaise palei jūrą stovėjusi Tauro kalnų siena prasiskyrė, jos plyšyje susiformavo nuostabi įlanka, kur akvamarino ir turkio atspalviai keičia vieni kitus, o bangos su didele jėga lūžta į krantą.

Nors ši įspūdinga vieta yra susidariusi natūraliai, tačiau matomas ir žmogaus prisilietimas – virš paplūdimio nutiestas tiltas, jungiantis kelią tarp atsiskyrusių šio kalno dalių. Beje, šis kelias yra tokiame aukštyje, kad norint nusileisti į paplūdimį, reikia įveikti net 186 laiptelius. Palyginimui, nusileisti iš penkto aukšto pakanka maždaug 150 laiptelių.
Šiais koronaviruso laikais, net į paplūdimį buvome įleidžiami tik su kaukėmis ir pasimatavę temperatūrą. Įdomu tai, kad tokiame karštyje termometras visiems iš eilės rodė ne mažiau 38 laipsnių temperatūrą, o ir kaukės buvo privalomos dėvėti tol, kol lipome laiptais – paskui, besimėgaujantiems saule ar jūros bangomis, jas dėvėti jau buvo nebeprivaloma.

Įėjimas į paplūdimį buvo nemokamas, tačiau 2 gultai ir skėtis kainavo 30 lirų (apie 3,50 Eur). Aišku, nebūtų Turkija, jeigu vietiniai iš karto nesugalvotų bizniuko. Porelė, kuri jau ruošėsi išeiti, pasiūlė perimti jų gultus už 20 lirų, o mes sutikome. Vėliau gulėdami svarstėme, kelintą kartą tie gultai taip ėjo iš rankų į rankas.

Maudynės jūroje buvo nerealios! Įpratusi prie Kemero jūros, kuri retai kada pasišiaušia, aš apskritai pirmą kartą Viduržemio jūroje mačiau tokias dideles bangas! Buvo ir linksma ir pavojinga, nes bangos talžė nevaikiškai – taip, kad net numovė nardymo batus! Ant kranto vien akmenys, todėl ant jų nusileisti mažiausiai norėjosi. Išsisiautę su bangomis, ilgai užsibūti negalėjome, prieš akis laukė dar ilgas kelias, tad patraukėme tolyn.

Antroji stotelė: Pataros dykuma

Patara – tai antikos laikais buvęs itin svarbus komercinis miestas, priklausęs Aleksandrui Makedoniečiui, paskui perėjęs Kleopatros dinastijai – Ptolemėjams, Romėnams, Bizantijai ir sukaupęs nemažai istorinio paveldo.

Patara garsėjo savo itin dideliu uostu. Tačiau šis uostas keldavo itin daug iššūkių laivams, dėl nuolat pustomo smėlio, todėl ilgainiui prarado savo, kaip uosto, vertę.
Negana to, kartu po smėliu čia negailestingai buvo laidojami ir antikiniai kūriniai. Tačiau, dėl šios priežasties jie puikiai užsikonservavo ir mes, šiandien vaikščiodami su išmaniaisiais telefonais rankose, galime apžiūrinėti juos savo akimis. Dabar šį paplūdimį vietiniai vadina tiesiog dykuma.

Ir štai Jums minties šuolis ir klausimas Jums už milijoną! Ar žinote, kur buvo Kalėdų Senelio gimtinė?

Lažinuosi, kad nežinojote, jog Kalėdų senelis, tas pats Šventasis Mikalojus (Saint Nicholas), buvo kilęs iš dabartinės Turkijos! Teigiama, kad jis gimė Graikijos kolonijoje Pataroje ir vėliau gyveno gretimame Miros mieste (dabartiniame Turkijos Demrės mieste). O jeigu žinojote, parašykite man, susitarsim dėl milijono.

Na, o mes, jūroje išmirkę iki negalėjimo, Pataroje palakstėme po smėlį, pasidžiaugėme jo minkštumu, bet išstovėti ant jo basomis kojomis buvo beveik neįmanoma – jausmas lyg stovėtum ant žarijų! Vis dėlto, ant rankų atsistoti pavyko.

Trečioji stotelė: Saklikent kanjonas

Tai vienas įspūdingiausių mano matytų kalnų tarpeklių, kuriame pro įvairius kalnų plyšius srūva ledinis vanduo, sutekantis į kalnų upę. Virš jos kabo prie uolų pritvirtinti tiltai, o vaikštant jais, jausmas apima tikrai stiprus.

Vasaros metu, kai kanjono upė nuslūgsta, didžiule pramoga tampa pasivaikščiojimas atsišakojusia jos vaga tarp uolų, kur užvertę galvas į viršų, matome uolų viršūnes, siekiančias net 600 metrų!

Šis kanjonas tęsiasi 18 kilometrų, o vietomis praėjimas tarp uolų susiaurėja vos iki 2 metrų. Mes, žinoma, ir atvykome čia išbandyti šios atrakcijos, bet jau nuo pirmų žingsnių žygis pareikalavo daugiau ištvermės nei tikėjomės.

Norintieji pasivaikščioti kanjono tarpekliu, pirmiausia turėjo kirsti pagrindinę upę slidžiais jos akmenimis. Negana to, vanduo, atrodė, ledinis, kuris net ir vasaros vidury tesušyla iki 15 – 16 laipsnių. O kur dar tie slidūs akmenys ir stipri vandens srovė!

Logiška, kad tokiose vietose būtina turėti vandens batus, apie kuriuos mes visai pamiršome, o mūsų flipflopai nebuvo geriausia idėja šiam žygiui. Bet, laimei, mums pasisekė nenusisukti galvų ir iš lėto nušlepsėti kanjono taku.

Štai kaip praėjo pirmoji kelionės diena. Vakare atvykome į nuomotus AirBnb apartamentus Fetijoje, kur tradiciškai balkone, lydimi cikadų melodijos, užsirūkėme kaljaną ir dalijomės dienos įspūdžiais.

Bus pratęsta.

Daugiau autorės tekstų rasite ČIA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (56)