Tiesa ta, kad atpildo diena Jungtinės Karalystės ekonomikai atėjo pavėluotai. Pandemija tik išryškino spragas, kurios jau žiojėjo modelyje, susiformavusiame per audringas devintojo dešimtmečio pertvarkas.
Versloves, kurios ramstė ekonomiką nuo Margaret Thatcher valdymo laikų, kai buvo griaunama sunkioji pramonė, iš pagrindų keitė vartotojų elgsenos pokyčiai ir automatizavimas. Rekordinis užimtumo lygis maskavo didėjančią pajamų nelygybę, pigią darbo jėgą ir darbo našumą, pastebimai atsiliekantį nuo daugumos pažengusių pasaulio šalių.
Įvykių eiga priklausys nuo klausimų, į kuriuos visomis išgalėmis mėgina atsakyti politikai ir verslovės, Jungtinei Karalystei pasitraukiant iš bendrosios Europos Sąjungos rinkos ir pandemijai performuojant pasaulio ekonomiką.
„Kai atsiduri ties kraujuojančios ekonominės revoliucijos slenksčiu, sunku susigaudyti, iš kur atsiranda darbo vietos, – sakė Markas Price‘as, buvęs universalinių parduotuvių tinklo „John Lewis Partnership Ltd.” pirmininko pavaduotojas, kuris ėjo prekybos politikos ministro pareigas 2016-2017 metais. „Deja, nedarbo lygis didės, bet bus ir naujų darbo vietų.“
Iždo kancleris Rishis Sunakas, peržiūrėjęs paramos atlyginimų fondui programą, užsibrėžė tikslą išgelbėti tas darbo vietas, kurios galėtų atlaikyti pandemiją. Pirmadienį per konservatorių partijos konferenciją jis turėjo išsamiau išdėstyti savo viziją. „Mes neleisime talentams nuvysti ar nueiti perniek, mes padėsime visiems, kas to nori, atrasime naujų galimybių ir ugdysime naujus įgūdžius“, – cituojama jo kalbos ištrauka.
R. Sunako sprendimas netęsti priverstinių atostogų plano ir toliau kursto nedarbo augimą iki lygio,
neregėto dar nuo tada, kai M. Thatcher vykdė savo šoko terapiją. Kaip ir tada, bedarbių skaičius gali viršyti tris milijonus, nes laisvoji rinka ir vėl sprendžia, kurios darbo vietos gyvuos, o kurios išnyks.
Toks posūkis stumtelėjo šalį į pasaulinį finansinio dereguliavimo ir lanksčių darbo rinkų sūkurį. Bet tuo pat metu šalis tapo labiau priklausoma nuo paslaugų, nei bet kuri kita didelė Europos ekonomika: su daugiau nei 80 proc. darbo vietų (Vokietijoje – 72 proc., Prancūzijoje – 78 proc.) Dėl to Jungtinė Karalystė per patį pandemijos piką susitraukė labiausiai, o atsigavimas gali užtrukti iki mažiausiai 2023 metų.
Šiuo metu svarbios dvi dinamikos, sakė Ianas Cheshire‘as, „Barclays UK“ pirmininkas ir buvęs
universalinių parduotuvių grupės „Debenhams Plc.” pirmininkas: „turbokompresinė” negrįžtamų tendencijų akceleracija ir „asteroidinis“ COVID-19 poveikis.
Didžiąja dalimi pandemijos poveikis bus „trumpalaikis kai kuriuose sektoriuose“, – sakė I. Cheshire‘as. – Pavyzdžiui, pažvelkim į apgyvendinimo ir svetingumo paslaugų sektorių, – ar barai žlugo? Ne. Žmonės ir toliau norės kur nors išeiti iš namų. O kaip kai kurie mažmeninio sektoriaus segmentai? Ar jiems galas? Neabejotinai.“
Daugelis darbo vietų, tapusių gelbėjimo ratu devintajame dešimtmetyje, dabar naikinamos. Pastarąjį dešimtmetį labiausiai traukėsi vyriausybės administratorių, mažmeninės prekybos kasininkų bei banko klerkų gretos.
Per pastaruosius penkerius metus uždaryta trečdalis Jungtinės Karalystės banko padalinių, rodo vartotojų grupės „Which“ duomenys. „TSB Bank“ rugsėjo 30 dieną paskelbė uždaranti trečdalį savo padalinių ir naikinanti per 900 darbo vietų.
Ką sako mūsų ekonomistai?
„R. Sunakas nusprendė, kad užuot rėmus ir apsaugojus visą darbo rinką, labiau verta apsaugoti tik tas darbo vietas, kurios dabartinėje aplinkoje yra perspektyvios. Didelė rizika yra ta, kad darbdaviai veikiau vengs naujosios atlyginimų subsidijos schemos, nei mokės darbuotojams už trumpesnes darbo valandas. Ekonomikai palaipsniui prisitaikant prie naujų standartų, nedarbo šuolis atrodo neišvengiamas.“
Svetingumo ir apgyvendinimo sektorius antrąjį metų ketvirtį atsisakė daugiausia darbo vietų, lyginant su bet kuria kita pramonės šaka, – beveik 137 000 pozicijų. Jau 2016 metais prekybos asociacija „British Retail Consortium” prognozavo, kad iki 2025 metų gali būti prarasta bent 900 000 darbo vietų, 74 000 parduotuvių – uždaryta.
Vis dėlto tai nereiškia, kad daugelis darbo vietų nebus susigrąžinta, sakė Simonas Wolfsonas,
vadovaujantis britų drabužių tinklui „Next Plc.“ Priešingai nei devintajame dešimtmetyje, kai plieno, kasybos bei laivų statybos sektoriai buvo apleisti, dabar žmonės vis tiek norės toliau atostogauti, pietauti ar vakarieniauti restoranuose ir tuoktis, sakė jis.
„Deja, dalis darbo vietų bus prarasta, bet nenuvertinkite lankstumo bei inovacijų, įleidusių gilias šaknis Jungtinės Karalystės ekonomikoje, – sakė S. Wolfsonas. – Nevertėtų mėginti spėlioti, kur konkrečiai šios darbo vietos atsiras. Laisvoji rinka nulems, ar jos bus sukurtos telefono operatorių ar programavimo centruose, sandėliuose, jogos studijose ar kur kitur.“
Tą pačią dieną, kai TSB paskelbė apie naikinamas darbo vietas, prekybos centras „Morrisons“ pranešė apie planus pasamdyti 1 000 žmonių, kurie vykdytų „Amazon“ maisto produktų užsakymus. Oro linijų „British Airways“, naikinančios 10 000 pozicijų, buvę darbuotojai susiranda darbą Nacionalinėje sveikatos tarnyboje, taip pat „Amazon, „Yodel“ ir UPS struktūrose bei vyriausybinėje sistemoje.
Tiems, kurie kritikuoja, jog rinkoms leidžiama nustatyti laimėtojus ir pralaimėtojus, dabartinė krizė aiškiai rodo, kad ikivirusinės epochos modelis pernelyg daug kam tiesiog nebeveikia.
Svarbiausiose priešakinėse pozicijose atsidūrę darbuotojai, kurie palaikė ekonomiką karantino metu – padėjo ligoninėms funkcionuoti, rūpinosi maisto pristatymu bei prekių išvežiojimu, taip pat buvo tarp tų, kurių darbas mažiausiai apmokamas. Mirštamumas nuo koronaviruso buvo didesnis skurdesniuose postindustriniuose regionuose. Vienas iš Boriso Johnsono rinkiminės programos punktų buvo „sulyginti“ šalį pasitelkus didelio masto išlaidas infrastruktūrai.
Kas aštuntas žmogus, turintis darbą, skurdo dar prieš pandemiją, teigia Dave‘as Innesas, kovos su skurdu organizacijos „Joseph Rowntree Foundation” ekonomikos skyriaus vadovas.
„Mes žinome, kad atsigavimas po pastarosios finansų krizės buvo siejamas su didesniu užimtumo
nesaugumu, – sakė jis. – Todėl pasirinkus tokią strategiją, nedarbas kurį laiką gali būti didesnis, bet jeigu jau einame šiuo keliu, privalome užtikrinti, kad vykstančios korekcijos leis mums užimti palankesnę padėtį.
Vien per pastarąjį dešimtmetį karjerų pokyčių fone užfiksuotas didžiausias darbo vietų galimybių augimas, ypač tarp programuotojų, administratorių, finansų vadybininkų. Tuo tarpu, kaip matome pačios vyriausybės sudarytame profesijų sąraše, trūksta jaunesnių slaugytojų, slaugos darbuotojų, mėsininkų ir mūrininkų.
Tokiomis tendencijomis gali pasinaudoti bendrovės ir vyriausybės, norėdamos „pasistūmėti į priekį“ ir
paskatinti darbo vietų kūrimą, teigia I. Cheshire‘as, kuris 2008-2015 metais vadovavo ir mažmeninės prekybos grupei „Kingfisher Plc.“
„Jei ieškotumėte analogijų su tuo, kas nutiko devintajame dešimtmetyje, nė nepagalvotumėte, kad aš dabar imsiu ir atidarysiu keletą gilių anglies šachtų, – sakė jis. – Veikiau susitelkčiau ties investicijomis į STEM gamtos mokslus, dizainą ir technologijas. Problema yra ta, kad neįmanoma numatyti, kur ir kokios darbo vietos bus reikalingos.“
