Šiemet Nobelio premijos apdovanojimą už pasiekimus chemijos srityje gavo dvi mokslininkės: Emmanuelle Charpentier ir Jennifer A. Doudna.
Šios mokslininkės sukūrė vieną tiksliausių genų inžinerijos įrankių: genų redagavimo technologiją CRISPR-cas9. Šia taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologija – tam tikromis „žirklėmis“ – galima iškirpti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų mutavusius genus ir pakeisti juos ištaisytais genais.
Panašius tyrimus vykdęs ir daug šioje srityje nuveikęs Vilniaus universiteto mokslininkas Virginijaus Šikšnio tarp laureatų nebuvo.
Dar 2018 metais VU Gyvybės mokslų centre dirbantis prof. V. Šikšnys Kavli premijos laureatu tapo už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą. Premiją profesorius pasidalijo kartu su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais – Maxo Plancko instituto (Vokietija) ir Nobelio premiją šiandien laimėjusiomis profesore Emmanuelle Charpentier ir Kalifornijos Berklio universiteto (JAV) profesore Jennifer Doudna.
E. Charpentier šiuo metu vadovauja Vokietijos Makso Planko instituto patogenų tyrimų padaliniui, o J. A. Doudna yra Kalifornijos universiteto Berklyje profesorė.
CRISPR/Cas9 „genų žirklės“ sukėlė tikrą revoliuciją gyvybės moksluose ir leido mokslininkams atrasti naujus būdus veisti augalus. Šis genomo redagavimo metodas taip pat prisidėjo prie inovatyvių vėžio gydymo būdų ir vieną dieną gali leisti išgydyti genetines ligas.
E. Charpentier ir J. A. Doudna tyrė streptokoko bakterijos imuninę sistemą ir atrado molekulinį įrankį, kuris leidžia preciziškai tiksliai įpjauti genetinę medžiagą ir palyginti lengvai keisti pačios gyvybės kodą – genus.
Natūraliai CRISPR/Cas9 „genų žirklės“ atskiria DNR nuo virusų, tačiau E. Charpentier ir J. A. Doudna įrodė, kad šis įrankis gali būti kontroliuojamas, o juo įmanoma redaguoti DNR molekules.
Ketvirtadienį ir penktadienį bus paskelbti atitinkamai literatūros ir taikos premijų laureatai, o Nobelio premijų savaitę pirmadienį, spalio 12 d., užbaigs Nobelio ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Nuspėti Nobelio premijų laureatus yra ypač sunku, nes premijas teikiančios institucijos nominuotų žmonių vardų neskelbia 50 metų po premijos įteikimo.
Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).
2019 metais Nobelio premiją už pasiekimus chemijos srityje atiteko mokslininkams Johnui B. Goodenoughui, M. Stanley'iui Whittinghamui bei Akirai Yoshino už ličio jonų baterijų išradimą ir technologijų tobulinimą. 97 metų J. Goodenoughas yra seniausias per visą istoriją Nobelio chemijos premijos laureatas.
