Psichoterapeutė Marija Eril:

– Dažnai poros, kurioms kyla sekso problemų, kreipiasi konsultacijos. Jau per pirmus susitikimus paaiškėja, kad jų komunikacija sutrikusi. Suaugusieji nėra pratę kalbėtis su partneriu. Tačiau nutylėjimai ir gėdijimas gali pakenkti seksui. Ir visai nesvarbu, kokia partnerių seksualinė patirtis, ar dera jų temperamentai.

Kai tokia pora atsiduria mano kabinete, iškart matau: kalba nesiriša. Su tokiais klientais veiksmingiau dirbti atskirai. Vienas vaikinas į seansą atėjęs be merginos pasakojo tai, ko prie jos ištarti nebūtų drįsęs: „Aš jos nejaučiu. Ji tokia patraukli, kad net droviuosi jos grožio. Man atrodo, kad ji tik leidžia man būti su ja. Tikriausiai esu nekoks meilužis.“

Mergina gi abejojo savo seksualumu ir aukštino partnerį: „Aš dar neturėjau geresnio partnerio. Jis taip mane jaučia. Tačiau aš gėdijuosi, net kartais raustu, kai mylimės kokia nors poza. Patirdama orgazmą stengiuosi kontroliuoti mimiką, kad neatrodyčiau bjauri.“

Kas trukdo partneriams, psichoterapeuto kabinete vienas kitą apipilantiems komplimentais, pasikalbėti apie jausmus akis į akį?

„Jūs kada nors sakėte vyrui, kaip jums su juo gera?“, – klausiu moters. „Aš gyriau jį, bet nedažnai... Kartais man atrodo, jei pasakysiu ką nors panašaus, jis supras, kad nesu sekso guru...“ Kai nevyksta dialogas, spėjimai ir kompleksai pakeičia realią partnerio nuomonę apie mus.

Ko bijoma?

Beveik visada tai, apie ką negalima kalbėtis, apauga nutylėjimais, nesusipratimais. Bendravimas tampa įtemptas, sunkumai, pikta valia vaidenasi net kasdieniškose situacijose. Tad kodėl gi nedrįstame kalbėti apie seksą? Dažniausiai bijome prieš partnerį pasirodyti visiškai nepatyrusiu arba, atvirkščiai, per daug patyrusiu, gal net pasileidėliu. Bijome įskaudinti arba išgirsti, kad kažkas ne taip su mumis. Deja, nuoskaudų kalbantis apie seksą išvengti pavyksta retai.

Kaip ir apie ką kalbėti?

Ribos, ką galima ir ko ne. Tikrai ne visiems eksperimentams lovoje esame pasiruošę. Ir tai visiškai normalu. Geras psichologinis ir seksualinis kontaktas galimas tik tuomet, jei partneriai pasiruošę vienas kitą išgirsti ir gerbia asmenines ribas.

Technika ir fiziologija – tai, kas jums malonu, kaip jūsų kūnas reaguoja į partnerio prisilietimus, glamones. Šį pokalbį rekomenduoju pradėti, nuo to, kas patinka, tęsti apie tai, ką norėtųsi pakeisti, ir baigti ateities planais: „man patinka, kai...“, „nesijaučiu patogiai, kai...“, „būtų puiku, jei darytume taip...“

Fantazija. Tai – labiausiai jaudinanti pokalbių tema. Jeigu esate įsitikinęs, kad partneris palaikys jūsų pasiūlymą, apie tai, ką fantazuojate, galite jam pašnibždėti į ausį intymaus artumo metu. Tiesa, mes visi skirtingi. Kai kam gali patikti idėja pasikvieti trečią, o kitam artumo akimirką pasakyta tokia mintis gali būti skausminga savivertei ar net sukelti erekcijos problemų.

Jeigu tiesiai pasakyti nepavyksta, galima nusiųsti fotografiją ar vaizdelį tokia tematika arba straipsnį.

Lovoje – ne teisme

Laimei, lovoje mes nesame kaip teisme įpareigoti sakyti tik tiesą. Aštrius kampus galime gludinti, kai ką ir nutylėti. Juk galime sau prisipažinti, kad kartais užmerkę akis įsivaizduojame, kad mylimės, pavyzdžiui, su kino žvaigžde. Tai partneriui tikrai nebūtina žinoti, bent jau dėl to, kad jokiomis aplinkybėmis jis ta žvaigžde netaps.

Vis dėlto, kad jūsų mylimas žmogus žinotų, kas jums patinka, būtina praskleisti paslapties šydą. Jeigu kalbame apie glamones ar mylėjimosi ritmą, galima tai pasakyti ir lytinio akto metu. Taip partneriui bus aiškiau.

Ir dar labai svarbu atminti, kad kiekvienas naujas kūnas tai – nauji įstatymai. Todėl norint būti geru meilužiu ar meiluže remtis buvusių santykių patirtimi nepakaks. Kiekvienas pirmas seksas su nauju partneriu, išties pirmas. Prisiminkite apie tai ir būkite dėmesingi sau ir mylimam žmogui.