Šių metų Nobelio prizas yra susijęs su tamsiausiomis kosmoso paslaptimis.
Britas R. Penrose'as, vokietis R. Genzelis ir amerikietė A. Ghez 2020-ųjų Nobelio fizikos premijos laureatais tapo už savo atradimus apie vieną egzotiškiausių mūsų visatos fenomenų – juodąsias skyles.
Oksfordo universiteto profesorius R. Penrose'as pasinaudojo pasitelkė iki tol nebandytus matematinius metodus, kad ištirtų Alberto Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją.
Mokslininkas parodė, kad ši teorija numato milžiniškų juodųjų skylių, iš kurių ištrūkti negali nė šviesa, susiformavimą.
Tuo tarpu Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius R. Genzelis ir Kalifornijos universiteto Los Andžele profesorė A. Ghez atrado, kad mūsų galaktikos – Paukščių Tako – žvaigždžių judėjimą lemia plika akimi nematomas ir neįtikėtinai sunkus objektas galaktikos centre.
Vienintelis mokslui žinomas tokio objekto paaiškinimas – Paukščių Tako centre yra susiformavusi supermasyvi juodoji skylė. Aplink šią juodąją skylę skrieja mūsų galaktikos žvaigždės, tarp jų ir Saulė, o su ja – mes visi.
Nobelio premijos laureatai, be tarptautinės šlovės, pasidalys ir 10 mln. Švedijos kronų (apie 950 tūkst. eurų)
Trečiadienį bus paskelbti Nobelio chemijos premijos laureatai.
Ketvirtadienį ir penktadienį bus paskelbti atitinkamai literatūros ir taikos premijų laureatai, o Nobelio premijų savaitę pirmadienį, spalio 12 d., užbaigs Nobelio ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Praėjusių metų Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje atiteko James'ui Peebles'ui už pasiekimus fizinės kosmologijos srityje bei Michel'ui Mayor'ui ir Didier Queloz'ui už egzoplanetos atradimą. Ši egzoplaneta sukasi aplink į Saulę panašią žvaigždę.
Jų atradimas pradėjo tikrą revoliuciją astrofizikoje: nuo to laiko jau spėta rasti daugiau nei 4 tūkstančiai egzoplanetų.
Prognozuoti galimus laureatus visuomet būna labai sunku, nes premijas skiriančios institucijos nominuotųjų vardus paslaptyje laiko 50 metų.
