Apie koronaviruso prevencijos ir valdymo naujienas penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Užimta pusė koronavirusui gydyti skirtų lovų
Pasak ministro, šiuo metu ligoninėse užimtų lovų, paskirtų koronavirusui gydyti, yra 35 procentai.
„Praktiškai įpusėtas tas kelias, kurį nuėjus būtų taikomos tam tikros priemonės, susijusios su gydymo įstaigų veiklos apribojimais“, – sakė ministras.
Kaip teigė A. Veryga, Lietuva yra numačiusi, kad daugiausia užimtų lovų, paskirtų koronavirusui gydyti, ligoninėse gali būti 70 proc.
„Esame lygiai per vidurį. Turime 139 atvejus stacionare. Didžioji dalis, tiksliau, pusė jų, yra iš Šiaulių regiono. Galime pastebėti, kad daugėja pacientų, kuriems reikalinga deguonies terapija. Bet reanimacijoje esančių ir ypač tų, kuriems reikalinga plaučių ventiliacija, skaičius nėra drastiškai augantis. Deguonies terapijos procedūrų skaičių galime paaiškinti tuo, kad patys medikai jas aktyviau taiko, kartais – kaip tam tikrą prevencinę priemonę, siekdami išvengti didesnių pasekmių“, – kalbėjo SAM vadovas.
Kreipėsi į raseiniškius
A. Verygos teigimu, situacija yra „ir toliau blogėjanti“.
„Norėčiau atskirai kreiptis į Raseinių miesto, rajono gyventojus, ten, kur liga šiuo metu plinta tikrai labai intensyviai. Noriu pakviesti, paraginti įsiklausyti į NVSC, savivaldybės raginimus ir aktyviai testuotis, tam sudarytos visos sąlygos.
Taip pat yra duoti visi nurodymai dėl antro mobiliojo punkto. Girdime nerimą keliančių žinučių, kad yra žmonių, kurie „netiki virusu“ ir vadovaujasi ne mokslu, o sąmokslo teorijomis. Čia – ne religijos, ne tikėjimo klausimas, tai yra mokslo klausimas, ir kviesčiau nekelti pavojaus savo ir artimųjų sveikatai“, – kalbėjo ministras.
Kaip sakė R. Lingienė, šiuo metu Raseinių rajone sergamumas 100 tūkstančių gyventojų per paskutines 14 dienų yra 999,2. Lietuvos vidurkis viršytas daugiau nei 22 kartus. Didžiausias epidemiologų dėmesys dabar nukreiptas į Blinstrubiškių socialinės globos namus.
A. Veryga priminė ir apie kaukių dėvėjimą: „Norėčiau paraginti saugotis, dėvėti kaukes tose situacijose, tose vietose, kai tenka lankytis ten, kur privaloma jas dėvėti. Ir netgi tais atvejais, kai nėra reglamentuotas jų dėvėjimas. Jei bendraujate su žmonėmis, kurie nėra jūsų šeimos nariai ar kasdieniai bendradarbiai, būtų tikrai gerai, jei kaukę dėvėtumėte, nepamirštumėte plauti, dezinfekuoti rankų.“
Siekia didinti rodiklį
Ministras taip pat pranešė, kad Europoje tęsiamos diskusijos, kaip šalys turėtų riboti judėjimą, kokios valstybės turėtų būti įtrauktos į paveiktų šalių sąrašus. Nors sutarimo dar kol kas nėra, bet diskutuojama, kad neturėtų būti išimčių dėl kaimyninių valstybių, pavyzdžiui, kaip Lietuva taiko Latvijai ir Estijai.
„Diskutuojama apie aukštesnius rodiklius šalių, kurios būtų žaliojoje zonoje. Siūloma tą rodiklį didinti iki 50-ies atvejų 100 tūkstančių gyventojų, o iš 100 atliktų tyrimų teigiamų procentas neturėtų viršyti 3 proc. Taip pat pasiūlytos tam tikros išimtys dirbantiems, studijuojantiems. Jos beveik sutampa su tuo, ką mes dabar taikome savo kaimyninėms valstybėms“, – pranešė A. Veryga.
Pasak A. Verygos, kitą savaitę bus teikiami siūlymai COVID-19 valdymo komitetui apsvarstyti, kad vis dėlto „būtų atsisakyta konkretaus rodiklio, o būtų susieta su rodikliu, kurį turi Lietuva, ir kad toks rodiklis galiotų tik atvykstant iš valstybių, kurios turi didesnį rodiklį nei Lietuvos. Aišku, išskyrus trečiąsias šalis, kurių testavimo strategija ir rodikliais nebūtinai galėsime pasitikėti.“
Vykstantiems į Latviją teks izoliuotis, išskyrus kelias grupes
Taip pat ministras priminė, kad kai kurios asmenų grupės, vykstančios į Latviją, turi būti atlikusios COVID-19 testą. Tokia taisyklė taikoma tiems, kurie keliauja dėl sveikatos paslaugų, sportininkams. Be to, nuvykus į Latviją lietuviams teks izoliuotis, išskyrus keletą grupių.
„Iš paveiktų šalių atvykstantiems užsieniečiams nelieka prievolės atsivežti COVID-19 testą. Pakeitus izoliacijos tvarką ir pastebėjus, kad ne visose šalyse daromi testai yra patikimi, atsisakyta tos priemonės“, – sakė A. Veryga.
Rugsėjį sergamumas buvo 6 kartus didesnis nei liepą
R. Lingienė spaudos konferencijoje pristatė ir sergamumo koronavirusu situaciją Lietuvoje rugsėjį.
Pasak epidemiologės, per rugsėjo mėnesį buvo užregistruoti 1856 COVID-19 ligos atvejai. Tai yra 66,4 atvejo 100 tūkstančių gyventojų. Liepą buvo 275 atvejai, rugpjūtį – 836.
„Palyginti su liepos mėnesiu, sergamumas rugsėjį buvo apie 6 kartus didesnis. Pagal teritoriją – daugiausia atvejų rugsėjį buvo užregistruota Kauno apskrityje – 556, tai sudaro beveik 99 atvejus 100 tūkstančių gyventojų. Vilniaus apskrityje – 530, Šiaulių – 463. Mažiausiai atvejų rugsėjį buvo užregistruota Utenos ir Marijampolės apskrityse“, – vardijo R. Lingienė.
Epidemiologės teigimu, rugsėjį įvežtinių atvejų mažėjo. Atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybių nepavyko nustatyti, liepą buvo 18 proc., rugpjūtį – 19 proc., tiek pat ir rugsėjį.
„Palyginę COVID-19 infekcija užsikrėtusių asmenų amžių, matome, kad rugsėjį infekcija buvo patvirtinta daugiau tarp jaunų asmenų. Esminiai skirtumai matomi iki 19 metų amžiaus grupėje. Rugsėjį ši grupė sudarė 11 proc. visų sergančiųjų, liepą tokių asmenų buvo 6 proc.“, – palygino R. Lingienė.
Pranešė apie dvi mirtis
NVSC informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 172 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. Iš jų 74 užregistruoti Kauno, 52 – Šiaulių, 30 – Vilniaus, 9 – Klaipėdos, 4 – Alytaus ir po 1 – Panevėžio, Telšių ir Utenos apskrityse.
Utenos apskrityje per pastarąją parą buvo patvirtinta mirtis nuo koronavirusinės infekcijos. Asmuo priklausė rizikos grupei dėl amžiaus ir kitų ligų.
Vėliau pranešta apie dar vieną mirtį. Asmuo buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje ir priklausė 80–89 metų amžiaus grupei bei turėjo gretutinių ligų.
Koronavirusinė infekcija jam buvo patvirtinta rugsėjo 24 d. Nustatyta, kad mirusysis užsikrėtė po kontakto su sergančiuoju COVID-19 liga.
Per pastarąją parą šalyje patvirtinti 4 įvežtiniai atvejai.
Kol kas 24 asmenys, kuriems ketvirtadienį patvirtinta koronavirusinė infekcija, negalėjo įvardyti, kur galėjo užsikrėsti. Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su žmonėmis, kuriems patvirtinta COVID-19, nebendravo. Specialistai nagrinėja šių užsikrėtusiųjų maršrutus, tad statistika dar gali keistis, jei būtų rasta sąsajų tarp atskirų atvejų.
Po kontakto, bet ne židiniuose, epidemiologų vertinimu, užsikrėtė 49 asmenys, tačiau atvejai, šiuo metu turimais duomenimis, nepriskiriami infekcijos židiniams.
Ligoninėse dabar gydomi 135 asmenys, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose – 8, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 4 ligoniams, deguonies terapija – 42.
95 atvejai per pastarąją parą užfiksuoti esant protrūkiams
Kauno apskrityje per pastarąją parą patvirtinta daugiausia atvejų. Iš jų 49 atvejai – Raseinių rajone. Čia ypač išsiskiria Blinstrubiškių socialinės globos namai, su jais siejamų atvejų per ketvirtadienį patvirtinta 34. NVSC sprendimu, tiek globos namų darbuotojai, tiek pacientai buvo tirti profilaktiškai. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejami 55 atvejai.
7 atvejai, nustatyti per ketvirtadienį, siejami su Kauno vyriausiojo policijos komisariato protrūkiu, vienas iš jų yra antrinis atvejis. Iš viso patvirtinta 11 atvejų, siejamų su šiuo protrūkiu.
Su protrūkiu Erudito licėjuje siejami 3 atvejai iš per pastarąją parą patvirtintų. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejama 15 atvejų.
2 atvejai, patvirtinti per ketvirtadienį, yra siejami su LSMUL Kauno klinikų Akių ligų dienos chirurgijos centru.
Su Viduklės S. Stanevičiaus gimnazijos Gylių skyriumi siejamas 1 per pastarąją parą patvirtintas atvejis. Iš viso su šiuo protrūkiu susiję 3 atvejai.
1 antrinis atvejis, patvirtintas per ketvirtadienį, yra siejamas su Raseinių kultūros centru. Iš viso su šiuo protrūkiu siejami 4 atvejai.
Taip pat 1 antrinis atvejis siejamas su Raseinių savivaldybės protrūkiu. Iš viso su šiuo protrūkiu siejami 46 atvejai.
1 antrinis atvejis siejamas su statybos darbus vykdančios įmonės protrūkiu. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejami 3 atvejai.
Šiaulių apskrityje – 16 atvejų, kurie buvo patvirtinti per ketvirtadienį, yra siejami su Radviliškio ligoninės protrūkiu. Iš viso su šiuo protrūkiu siejama 155 atvejai.
3 antriniai atvejai susiję VšĮ Šiaulių Respublikine ligonine. Iš viso patvirtinti 56 atvejai.
2 atvejai siejami su protrūkiu VšĮ Kuršėnų ligoninėje. Iš viso su šiuo protrūkiu siejami 8 atvejai.
5 atvejai, patvirtinti per ketvirtadienį, siejami su protrūkiu Kelmės pieninėje. Iš viso su šiuo protrūkiu siejamas 21 atvejis.
2 antriniai atvejai pastarąją parą buvo užregistruoti esant Šiaulių GMP protrūkiui, su kuriuo iš viso siejami 8 atvejai.
Vilniaus apskrityje 3 antriniai atvejai buvo patvirtinti esant ansamblio „Lietuva“ protrūkiui. Iš viso su šiuo protrūkiu jau užfiksuoti 39 atvejai.
4 atvejai, užfiksuoti per pastarąją parą, yra siejami su protrūkiu „Šokio harmonija“, iš jų 3 atvejai taip pat siejami su protrūkiu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente. Iš viso su šiuo protrūkiu siejama 13 atvejų.
3 atvejai siejami su pučiamųjų orkestru „Trimitas“. Su šiuo židiniu siejami 3 atvejai.
2 atvejai Vilniuje siejami su protrūkiu tarp ledo ritulininkų. 4 atvejai, esant šiame protrūkiui, patvirtinti ir Klaipėdos apskrityje. Iš viso su šiuo protrūkiu siejama 11 atvejų.
Klaipėdos apskrityje dar 1 atvejis siejamas su protrūkiu „Palangos Line“. Iš viso čia – jau 4 atvejai.
4 atvejai – Alytaus apskrityje, užsikrėtė Druskininkų savivaldybės darbuotojai. Iš viso su šiuo protrūkiu susiję 6 atvejai.
NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 4956 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 2378 asmenys, 2466 – pasveiko.
