Ekonomistas, lyderystės ir administravimo docentas Stevenas Tomlinsonas[1] savo straipsnyje „Cigarettes as Money“ (Cigaretės kaip Pinigai) išdėstė savo mintis taip. Pagrindinė mainų ekonomikos problema yra dvigubas poreikis. Pavyzdžiui: turite sūrio ir norite šokolado. Vadinasi reikia rasti prekeivį, kuris turi šokolado ir nori sūrio, tačiau tikslinga paieška užima daug laiko. Siekdami susiaurinti paieškos lauką, žmonės mainų ekonomikoje ieškojo tokios prekės, kuri būtų lengvai transportuojama, patvari, daloma, standartinė ir paklausi, kad bet kada galėtų ją išmainyti į kitą. Taigi, jeigu sūrį keistumėte į druską, atsiranda didesnė tikimybė rasti šokolado prekeivį kuris jį mainytų į druską, nes tai paklausesnė prekė. Tokiu būdu prekės ima funkcionuoti kaip pinigai. Tam tikras prekes žmonės pradėjo naudoti kaip mainų priemonę, kad susiaurintų paieškos ratą, o prekė atitikusi gerąsias pinigų savybes, ėmė cirkuliuoti kaip pagrindinė valiuta.
Dabar pakalbėkime apie cigaretes. Klausimas: ką su jomis daryti, jeigu metate rūkyti arba visai nerūkote? Na, jei jūs vokiečių karo belaisvis, cigaretes galite naudoti vietoje pinigų.
Cigaretės pradėjo natūraliai cirkuliuoti kaip pinigai, siekiant išspręsti abipusio poreikio problemą. Raudonasis kryžius į belaisvių stovyklas kaliniams tiekdavo mažus prekių paketus, kuriuose būdavo šokolado, sūrio, cigarečių ir šiek tiek kitų prekių. Jei nenorite nei cigarečių, nei šokolado – galite pradėti mainus. Turėdami sūrio ir norėdami šokolado, sūrį mainote į cigaretes, nes jas galite iškeisti į šokoladą. Cigaretės pradėjo cirkuliuoti kaip mainų priemonė ir kaip pinigai. Jos tapo atsiskaitymo vienetu, o tai reiškia, kad kainos buvo pradėtos skelbti cigaretėmis. Pavyzdžiui: marškiniai kainavo 80 cigarečių, o jų skalbimas – 2 cigaretes. Be to, cigaretes pradėta taupyti. Žmonės jas kaupė kaip santaupas ir už jas pirkdavo kitas prekes. Taigi cigaretės tapo prekiniais pinigais – jos cirkuliavo rinkoje, buvo taupomos ir naudojamos kaip atsiskaitymo vienetai.
JAV ir šiandien yra kalėjimų, kuriuose cigaretės naudojamos vietoje pinigų: niekas juk ten doleriais sąskaitų nemoka. Jos tenkina abipusius poreikius, todėl kaliniams tai labai paranku. Žlugus Sovietų Sąjungos blokui, dešimtojo dešimtmečio pradžioje laisvose šalyse taip pat pradėjo cirkuliuoti cigaretės dėl kilusios infliacijos. Jos tapo šešėlinės ekonomikos atsiskaitymo valiuta ir mainų prekėmis.[2]
Kaip cigaretės įsigalėjo Vokietijos šešėlinėje ekonomikoje? Po karo sąjungininkai tęsė savo politiką, siekdami aprūpinti civilius gyventojus būtiniausiomis prekėmis, norėdami užkirsti kelią infliacijai. Tačiau normatyvai neatitiko realių poreikių ir nepajėgė užtikrinti tinkamo pragyvenimo lygio, taigi – atsirado juodoji rinka. Taip pat dėl kainų kontrolės oficialioje rinkoje stipriai sumažėjo parduodamų produktų, nuvertėjo banknotai, o cigaretės pasirodo buvo labai tinkama prekė mainams.
Prancūzų bankininkas ir ekonomistas Vincentas Bignonas[3], remdamasis ankstesniais tyrimais teigė, kad cigaretės rinkoje buvo itin universalios: visi jas priėmė kaip atsiskaitymo priemonę, o juodojoje rinkoje vertino labiau už Reichsmarkes. Cituodamas situaciją 1947-aisias, V. Bignonas rašė: – „Už pinigus galima nupirkti daugybę gerų dalykų, tačiau ko negausite už grynuosius – šiandien Vokietijoje įsigysite už cigaretes.“ Amerikiečių karo laikraštis „Stars and Stripes“[4] pažymėjo, kad turguje žmonės už cigaretes pirkdavo bulves, mėsą ir kitas prekes, nes Reichsmarkės buvo vertinamos ne ką daugiau nei popierius, ant kurio buvo atspausdintos. Cigaretės pereidavo per šimtus rankų, kol pasiekdavo galutinį vartotoją. Dažnai vidutiniam vokiečiui 1947 m. cigaretės buvo per brangios jas rūkyti, tačiau tai buvo ideali mainų prekė: žmonės jomis naudojosi kaip atsiskaitymo vienetais ir nustatydavo sandorių vertę.
Kainos šešėlinėje ekonomikoje buvo nustatomos pagal amerikietiškas cigaretes. Juodojoje rinkoje vyravo dvi pagrindinės rūšys – vokiškos (iš tamsaus tabako) ir amerikietiškos (iš Virdžinijos tabako). Taip prekeiviams buvo lengviau įvertinti jų kokybę. Vokiškos buvo 20 proc. pigesnės nei amerikietiškos, o pastarosios dar buvo ir gerokai populiaresnės.
1947 m. JAV vadovybė priėmė reglamentą, kuriuo uždraudė savo kariams nemokamai importuoti cigaretes, taigi šie veiksmai tik pagrindžia jų platų vartojimą. Draudimas buvo taikomas siunčiant prekes per kariuomenės ir tarptautinį paštą, taip pat per komercinius kanalus. Karo departamentas esą tikėjosi pažaboti amerikietiškų cigarečių prekybą juodojoje rinkoje, tačiau vokiečių laikraštis Tagesspiegel[5] (veikiantis ir šiandien) teigė, kad tokiu būdu buvo tik siekiama didinti cigarečių kainas. Visgi JAV okupacinė valdžia rengdama šį reglamentą pripažino, kad prekybinių mainų ir sandorių erdvėje, cigaretės tapo vertingesnės už Reichsmarkes.
Jų vartojimas ypač išaugo karo ir pokario metu. Cigaretės buvo laikomos kaip apetitą slopinantys vaistai ir vaistų pakaitalai nuo gerklės skausmo.
Apie ypatingą jų paklausą pokario Vokietijoje galima spręsti ir iš smulkių tabako verslų. Buvo kuriami nedideli cigarečių fabrikėliai, kur jas gamino – iš nuorūkų. Taip vadinamus „bekus“ supirkinėdavo iš padavėjų, tarnaičių, kino salių ir kariškių klubų. Už kitas prekes cigaretės buvo pranašesnės savo dalomumu ir ilgaamžiškumu. Pvz: berlynietis turėdamas didžiulį radijo imtuvą nori už jį gauti sviesto, tačiau pirma reikia rasti ūkininką kuriam reikia radijo, o patį imtuvą sunku transportuoti. Taigi juodojoje rinkoje jis išmaino radiją į cigaretes, kuriomis lengva disponuoti ir už jas iš ūkininko gauna sviesto. Savo ruožtu, šešėlio prekeivis imtuvą pristato amerikiečių kareiviams, už kurį gauna dar daugiau cigarečių. Už jas jis gali įsigyti dar vieną radiją, dar daugiau sviesto, arba tiesiog godžiai užtraukti dūmą atsisėdęs ant suolelio ir pasimėgauti uždirbtu pelnu.[6]
[1] „Dr. Steven Tomlinson. Associate Professor of Leadership and Administration“ www.ssw.edu
[2] „The Creation of Money. Case Study: Cigarettes as Money“ www.cengage.com
[3] „Vincent Bignon“ www.banque-france.fr
[4] „Stars and Stripes“ www.stripes.com
[5] „Der Tagesspiegel“ www.tagesspiegel.de
