Įvairių lygių vadovai jau pripažįsta, kad tvarumui tenka svarbus vaidmuo verslo strategijoje ir supranta investicijų į tvarią verslo praktiką reikšmę. Vis dėlto, darnaus vystymosi programų reputacija, įgyvendinimas ir atskaitomybė, daugeliui bendrovių vis dar – sudėtingas iššūkis, rašoma pranešime spaudai.
Atsakingas verslas – kompleksinio požiūrio rezultatas
Tvarumas reikalauja ilgalaikio mąstymo ir globalių tendencijų suvokimo. Svarbu suvienodinti supratimą, kad atsakingas verslas ir verslas, kuris prisideda prie atsakingų iniciatyvų, nebūtinai yra tas pats.
„Sustain Academy“ bendraįkūrėjos Austės Valikonytės sako: „Atsakingu verslą galime laikyti tuomet, kai bendrovė nuolat ir atsakingai veikia socialinėje, ekonominėje ir aplinkosauginėje plotmėje. Nors pastaraisiais metais, filantropijos, kalbant apie verslo tvarumą yra vis mažiau, pasitaiko verslų, kurie diegia aplinkosaugines iniciatyvas ir mano, kad to pakanka, norint laikyti save tvariu, tačiau taip nėra.“
Norėdamos išgyventi ir klestėti įmonės jau dabar turėtų suskubti kurti ir įgyvendinti ilgalaikes, integralias ir pamatuojamas tvarumo strategijas, kurios leistų pasinaudoti galimybėmis ir formuoti popandeminius ateities scenarijus. Jos taip pat padėtų sistemiškai siekti aplinkos, socialinių ir ekonominių aspektų balanso savo veikloje, šitaip maksimaliai didinant savo verslo vertę.
Šiuolaikinis vartotojas nori, kad jam būtų lengva pasirinkti tvarų produktą ar paslaugą, todėl organizacijos tvarumas turėtų aiškiai atsispindėti įmonės vertybėse, veiksmuose ir komunikacijoje. Pasiekus pirmųjų rezultatų ir juos įvertinus, būtų galima imtis – taip išlaikant konkurencinį pranašumą.
„Lietuvos verslo bendruomenė juda teisinga linkme, tačiau reikia dar nemažai nuveikti edukuojant įmones ir visuomenę, kad atsakingas verslas – tai kompleksinį požiūrį į tvarumą turintis ir holistiškai procesais besirūpinantis verslas“, – teigia A. Valikonytė
Verslui padėti turėtų ir verslo mokyklos
Verslo mokyklose pokyčiai vyksta kur kas lėčiau nei versle, todėl įvairios vadovus ruošiančios įstaigos yra vis mažiau tinkamai pasirengusios sudėtingiems įmonių iššūkiams.
Jei verslų prašoma skubiai kovoti su klimato kaita ne tik atskirai, bet ir bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis bei visuomenės atstovais, verslo mokyklos turi skubiai paruošti lyderius spręsti šias problemas. „Klimato kaitos ir su tvarumu susiję mokslai turėtų būti dėstomi verslo mokyklose, plečiant MBA programą ir įtraukiant į įvairias disciplinas“, – komentuoja „Sustain Academy“ bendraįkūrėja.
Jei investuotojai į savo investavimo kriterijus ar grynosios dabartinės vertės skaičiavimus įtraukia aplinkosaugos problemas, verslo mokyklos turėtų paaiškinti ir parodyti, kaip tai padaryti. „Turime išmokyti verslo lyderius, kaip bendradarbiauti, kad pasiektume didesnių socialinių tikslų ir pakeistume sistemą. Tai reiškia, pažvelgti į tai, kaip mes subalansuojame du pagrindinius sėkmės veiksnius: konkurenciją ir bendradarbiavimą“, – pabrėžia A. Valikonytė.
Pasak „Sustain Academy“ bendraįkūrėjos, daugumoje mokyklų konkurencija išlieka pagrindiniu varikliu, o tai nėra tvaru: „2020 m. problemos reikalauja pokyčių visose sistemose, todėl, jei norime, įgalinti vadovus daryti sisteminio lygio pokyčius, jie turi suprasti, kaip veikia sudėtingos sistemos ir kiek skirtingų suinteresuotų šalių turi įsitraukti. Suvokimas neateis per trumpų atvejų tyrimus ar „Powerpoint“ pristatymus. Vadovai turi galvoti apie horizontus, kurie pralenkia jų vaidmenis darbe ir kuriuos išspręsti reikės kelių kartų. Jie turi suprasti savo kolegų iš kitų sektorių poreikius ir rasti būdų derėtis, tarpininkauti ir bendradarbiauti.“
