Penkios partijos
Partijų reitingų lentelėje prieš pat rinkimus – įnirtinga kova. „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, 5 procentų kartelę perkopia 5 politinės jėgos.
Pirmoje vietoje ir toliau lieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rugsėjį šią partiją palaikytų 14,5 proc. apklaustųjų, rugpjūtį jų buvo kiek daugiau – 15,3 proc.
Antroji lentelės vieta ir toliau lieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rankose. Nuo praėjusios apklausos jų rezultatas kiek paaugo – rugsėjį šią partiją palaikytų 14,1 proc. respondentų, rugpjūtį šis skaičius buvo 13,7 proc.
Trečioje vietoje esanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) taip pat išlaiko stabilų rezultatą visuomenės nuomonės apklausose. Rugsėjį šią partiją palaiko 8,4 proc. apklaustųjų, rugpjūtį rezultatas buvo kiek didesnis – 8,9 proc. respondentų būtų palaikę šią politinę jėgą.
Ketvirtoje lentelės vietoje – Darbo partija, rugsėjo apklausos duomenimis, šią partiją palaiko 7,2 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį, rugpjūtį, šis rezultatas buvo mažesnis – 6,1 proc.
Penktoje pozicijoje – Liberalų sąjūdis, jis savo rezultatą per nuo paskutinės apklausos rugpjūtį stipriai pagerino, nors paklaidos ribų ir neperžengė: rugsėjį už šią partiją balsuotų 6,7 proc. apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį jų buvo 4,2 proc.
Liko už 5 procentų ribos
Už 5 procentų ribos liko Laisvės partija, jos rezultatas per mėnesį nuo praėjusios apklausos sumenko. Rugsėjį už šią partiją būtų balsavę 4,5 proc. apklaustųjų, o rugpjūtį – 4,8 proc.
Naujausia apklausa neturėtų džiuginti ir partijos „Laisvė ir teisingumas“, nors jų rezultatas nuo praėjusios apklausos paaugo, tačiau rugsėjį šią politinę jėgą palaikytų 3,6 proc. respondentų, o rugpjūtį – 3,2 proc.
Lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS), pagal rugsėjo mėnesio apklausą, palaikė 3,5 proc., rugpjūtį – 3,2 proc.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) rezultatas nuo praėjusios apklausos taip pat sumenko. Rugsėjį už šią partiją būtų balsavę 2,2 proc., rugpjūtį – 2,6 proc. respondentų.
Centro partijos-Tautininkų rezultatas nuo praėjusios apklausos mažai keitėsi. Pagal rugsėjo apklausą, už šią partiją balsą būtų atidavę 2,2 proc. respondentų, rugpjūčio mėnesį – 2,3 proc.
Už kitą partiją balsuotų 6,5 proc. (rugpjūtį šis skaičius buvo 6,3 proc.), nebalsuotų 10,8 proc. (rugpjūčio apklausoje nebalsuoti planavo 12,8 proc. respondentų), o nežinojo arba į klausimą neatsakė 15,8 proc. apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį tokių buvo 16,6 proc.
Rinkėjų portretas skiriasi
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas, komentuodamas naujausios apklausos rezultatus, pažymėjo, kad šiuo metu reitingų lentelės lyderių jėgos apylygės.
Tačiau palaikymą partijoms išreiškusių apklaustųjų demografija stipriai skiriasi.
Pavyzdžiui, dauguma Tėvynės sąjungos rinkėjų gyvena didžiuosiuose miestuose, jie yra aukštesnio išsilavinimo, gauna didesnes pajamas. LVŽS palaiko rajonuose, kaimuose gyvenantys, gaunantys vidutines ir žemesnes pajamas.
„Dešinėje pusėje turime du liberalius prekės ženklus – Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją. Jie yra santykinai maži, tad jei gaus valdžią, turės sieti su konservatoriais koalicijoje, nes vertybinės nuostatos su kitomis partijomis gana priešingos“, – svarstė jis.
I. Zokas teigė, kad parama Liberalų sąjūdžiui – „gyvenimo užgrūdintų realistų ženklas“. Šios partijos rinkėjai iš esmės nėra jauni, jiems 35–50 metų, daugiau – miesto gyventojai.
Anot „Spinter tyrimų“ vadovo, tai yra žmonės, kurie „seniai nusiėmė rožinius akinius“, tad vertybine prasme nėra aikštingi. Laisvės partiją I. Zokas vadina „liberalais svajotojais“, tačiau jų problema – itin jauni jų rinkėjai.
„Skaičiai tarsi rodo, kad, žiūrint į ateisiančius balsuoti, ši partija gali turėti 5 procentų rinkėjų palaikymą, bet jų džiaugsmas ir vargas yra jų pačių rinkėjai. Tai labai jauni rinkėjai, 18–25 metų; kaip žinia, būtent jauniausi rinkėjai dažnai neateina balsuoti. Jeigu būtų internetinis balsavimas, net neabejočiau, kad ši partija tikrai atsidurtų Seime. Bet dabar reikia dėti nemažą klaustuką“, – teigė pašnekovas.
„Spinter tyrimų“ vadovas kalbėjo, kad atsinaujinusiems socialdemokratams balsus teks atsikovoti iš valstiečių, Darbo partijos, „Laisvės ir teisingumo“. LSDP daugiausia palaiko mažesnių miestų, rajonų centrų rinkėjai, kaip ir Darbo partiją.
I. Zokas teigė, kad stabiliai augantys Darbo partijos reitingai buvo į politiką grįžusio V. Uspaskicho nuopelnas.
LSDDP, anot I. Zoko, teks tikrai aršiai pakovoti dėl savo išlikimo. Negelbsti šios jėgos ir sąrašo lyderis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Tie, kurie palaiko jį, už LSDDP balsuoti nelabai veržiasi.
„Šios partijos rinkėjai yra šiek tiek vyresnio amžiaus. Kiek labiau abejonių kelia sąrašo lyderis, L. Linkevičius – labai populiarus politikas, bet jo rinkėjai ne tie, kurie balsuotų už šią partiją“, – teigė „Spinter tyrimų“ vadovas.
I. Zokas, kalbėdamas su Delfi, užsiminė ir apie rinkimų rezultatus dar galintį pakeisti veiksnį.
„Mūsų vertinimu, apie 10 procentų rinkėjų gali rinktis tarp labai kardinaliai skirtingų partijų, tarkime, tarp Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos, ar panašiai. Dauguma pasirinkimų vyksta arba dešinės burbule, arba kairės“, – pabrėžė I. Zokas.
Ir pridūrė, kad valstiečiams dabar reikėtų kovoti ne su konservatoriais, o su tikrais savo oponentais – LSDP, Darbo partija ar „Laisve ir teisingumu“.
Kelių žirgų lenktynės?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) politologas, docentas Mažvydas Jastramskis teigė, kad didžiausia šių rinkimų intriga – socialdemokratų pasirodymas juose.
„Socialdemokratai šioje apklausoje nepatempia iki tų dviejų pagrindinių jėgų – konservatorių ir valstiečių. Kyla klausimas – ar jie taip ir netemps iki rinkimų, ar dar neparodomas jų visas potencialas. Kol kas atrodo, kad jiems kažko trūksta.
Klausimas – ar čia yra 2,5 žirgų, ar 3 žirgų lenktynės. Tada – esminiai klausimai, kurie ir konservatoriams rūpi ,– ar sėkmę pavyks pakartoti liberalioms jėgoms“, – apklausos rezultatus vertino M. Jastramskis.
VU TSPMI politologas tvirtino, kad gana geras Darbo partijos rezultatas jo neįtikina.
„O dėl kitų – klausimas dėl Liberalų sąjūdžio. Aišku, šioje apklausoje dalis apklausta internetu, tad Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai palankiau. Dar dėl Darbo partijos negalėčiau taip drąsiai pasakyti į apklausos duomenis žiūrėdamas, nekirsčiau lažybų dėl būtent tokio rezultato ir ar peržengs 5 procentų barjerą“, – sakė M. Jastramskis ir užsiminė, kad šios partijos rinkėjus rinkimuose gali „nugriebti“ LSDP.
„Viskas priklausys nuo to, kas ateis į tuos rinkimus, galėčiau juos ir su Europos Parlamento rinkimais palyginti, tada labai panašios apklausos buvo, bet valstiečiai atsiliko, o socdemai „patempė“ į antrą poziciją. Man atrodo, jog valstiečiai bando daryti viską, kad tik jų rinkėjai ateitų. Juk žinome visi, jog konservatorių rinkėjai vis tiek ateis balsuoti“, – kalbėjo pašnekovas.
M. Jastramskis teigė, šie reitingai – įspėjimas socialdemokratams.
Juodasis Seimo rinkimų arkliukas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas teigė, kad Tėvynės sąjunga ir toliau lieka pirmoje reitingų lentelės vietoje, nors nelabai ką veikia.
„Intriga tokia, kad konservatoriai tradiciškai, nelabai ką veikdami rinkiminės kampanijos prasme, renka taškus kaip opozicija ir turi puikius šansus. Tik visa tai lemia koalicijos formavimo galimybes, čia yra problema konservatoriams“, – teigė politologas.
Jis užsiminė, kad oponentų valstiečių leidinys „Neliečiamieji“ gali tapti netgi naudingas konservatoriams.
„Manau, kad tai bus konservatoriams pliusas, ne minusas, gali net ir padėti. (…) Manau, yra akivaizdu, kad rinkėjai mato valstiečių desperaciją ir supranta tai, net ir būdami nelabai įžvalgūs“, – tikino politologas.
B. Ivanovas Delfi svarstė, kad buvusi rinkėjų parama valstiečiams menksta, nes žmonės pavargo nuo rinkiminės kampanijos, jos laikas neturėtų viršyti 2 mėnesių.
Paprašytas įvertinti galimą Seimo rinkimų rezultatą, ekspertas sakė tikintis, kad Vyriausybė stipriai atsinaujins.
„Aš manau, kad Vyriausybė bus rimtai atnaujinta. Ir konservatoriai turi šansą, jeigu jie norės. Galvoju, kad norės, nes jau pavargo būti opozicijoje ir sudaryti kažkokią gal plačią, o gal net labai plačią koaliciją. Galima atsargiai jiems prognozuoti sėkmę, tai rodo ir valdančiųjų desperacija“, – savo įžvalgomis dalijosi VDU politologas.
B. Ivanovas konservatoriams taip pat rekomendavo nesusipykti su socialdemokratais.
„Trina rankas ir G. Paluckas, jo rankose – pagrindinis koziris, jis iš esmės galės pašokdinti ir R. Karbauskį. Taigi, konservatoriai gali tikėtis to, bet jiems reikia palaikyti labai draugiškus ryšius su socdemais, nesibarti akivaizdžiai, ieškoti sąlyčio taškų“, – sakė politologas B. Ivanovas.
LSDP galimybes Seimo rinkimuose VDU politologas B. Ivanovas įvardijo kaip „juodojo arkliuko“.
„Ne veltui G. Paluckas kikena, nes jis turi kozirį. Nuo jo priklausys, į kurią pusę kryps koalicija. Kol kas atrodo, kad LSDP turi sau palankiausią variantą – vienaip ar kitaip dalyvauti koalicijoje ir užimti gražų postų skaičių Vyriausybėje“, – savo požiūrį dėstė B. Ivanovas.
Tinkamiausi kandidatai į premjerus – Šimonytė ir Skvernelis
Visuomenės apklausoje buvo klausta ir apie tai, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų eiti ministro pirmininko pareigas.
Pirmoje šios lentelės pozicijoje ir toliau lieka TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Rugsėjo mėnesį I. Šimonytės kandidatūrą palaikė 17 proc. apklaustųjų; skaičius nuo rugpjūčio kiek paaugo, tą kartą palaikymą šiai politikei išreiškė 16,1 proc. respondentų.
Antroje pozicijoje – dabartinis premjeras Saulius Skvernelis. Jo rezultatas nuo praėjusios apklausos taip pat kiek paaugo – rugsėjo mėnesį šią kandidatūrą palaikė 11,2 proc. apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 10,5 proc.
Į trečią lentelės poziciją iš šeštosios praėjusį mėnesį pakilo Darbo partijos lyderis, Europos Parlamento (EP) narys Viktoras Uspaskichas. Šį mėnesį jo kandidatūrą palaikė 3,9 proc. apklaustųjų, o rugpjūčio mėnesį – 2,8 proc.
Ketvirtoje vietoje – socialdemokratė, EP narė Vilija Blinkevičiūtė. Jos rezultatas nuo praėjusios apklausos sumenko – rugsėjį šią kandidatūrą palaikė 3,8 proc. apklaustųjų, o rugpjūtį – 4,8 proc.
Toliau lentelėje – buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, rugsėjo mėnesį jo kandidatūrą premjero poste palaikė 3,4 proc. apklaustųjų, rugpjūčio – 3,2 proc.
Šešta ir septinta vieta dalijasi TS-LKD lyderis G. Landsbergis ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Rugsėjį juos palaikė 2,5 proc. apklaustųjų. V. Matijošaičio rezultatas truputį paaugo, rugpjūčio mėnesį jį palaikė 2,2 proc. apklaustųjų. Ryškus G. Landsbergio palaikymo kritimas – rugpjūtį šį politiką premjero poste matyti norėjo 4,7 proc. apklaustųjų.
Aštunta ir devinta šios lentelės vieta dalijasi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Centro partijos-Tautininkų vadovas Naglis Puteikis, juos remtų 2 proc. apklaustųjų. V. Čmilytės-Nielsen rezultatas rugpjūtį buvo prastesnis – 1,3 proc., kaip ir N. Puteikio – 1,8 proc.
Paskutinėje, dešimtoje, lentelės vietoje – LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Rugsėjį jį premjero poste matyti norėjo 1,9 proc. apklaustųjų, o rugpjūčio mėnesį šis skaičius buvo 2,8 proc.
I. Zokas I. Šimonytės sustiprėjimą ir G. Landsbergio smukimą šioje lentelėje aiškino aiškia konservatorių partijos komunikacija – premjere turėtų tapti I. Šimonytė.
VU TSPMI politologas M. Jastramskis teigė, kad kitų kandidatūrų į premjerus dešinėje nelabai ir yra.
„I. Šimonytę, kaip kandidatę į premjerus, mato ir dalis liberalių rinkėjų. Labai abejoju, kad žmonės, kurie planuoja balsuoti už tas jėgas, galvoja, jog rimtos kandidatės į premjerus yra A. Armonaitė ar V. Čmilytė-Nielsen“, – Delfi sakė politologas.
Panaši situacija, anot jo, ir kitoje pusėje. Be S. Skvernelio, rimtų kandidatų į premjerus nėra.
O VDU politologas B. Ivanovas teigė, kad vertindami galimus kandidatus ministro pirmininko pareigoms užimti apklausos dalyviai atsižvelgė ir į jų patirtį.
„S. Skvernelis šioje pozicijoje yra iš inercijos, jis dirba premjeru, jeigu dirba, tai gali tai daryti, logika čia paprasta. I. Šimonytė irgi dirbo Vyriausybėje ministre, buvo kandidatė į prezidentus, palaikymas jos gana didelis“, – Delfi kalbėjo B. Ivanovas.
Vyriausybės vertinimas gerėja
Apklaustųjų nuomone, labiau teigiamai praėjusį mėnesį buvo vertinama Vyriausybės veikla.
Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių žmonių dalis nuo rugpjūčio mėnesio padidėjo – rugsėjį ją taip vertino 33,8 proc. apklaustųjų, o rugpjūtį – 31,4 proc.
Atitinkamai per šį laikotarpį neigiamai ir greičiau neigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą dalis rugsėjį taip pat sumažėjo nuo 58,5 iki 56,4 proc.
Nežinančių, kaip atsakyti į klausimą, arba neatsakiusiųjų dalis rugsėjį buvo 9,8 proc., rugpjūtį – 10,1 proc.
M. Jastramskis teigė, kad tai – gana tradicinis Vyriausybės vertinimas.
„Čia toks gana tradicinis vertinimas – daugiau neigiamų nei teigiamų, kad ir kokia valdžia būtų. Tas balansas į kadencijos galą būna būtent toks“, – kalbėjo M. Jastramskis.
B. Ivanovas teigė, kad būtent Vyriausybės vertinimas parodo visuomenės pasitikėjimą valstybe.
„Lietuvoje tai – nieko naujo, jis parodo nepasitikėjimą valstybe bendrai. (…) Čia – jokia naujiena, prasta naujiena gal tik valstiečiams dėl konteksto – jie galbūt norėtų būti balti ir pūkuoti, bet jiems nepavyksta. O kai esi valdžioje, prisidirbi, tą mes matome“, – tikino politologas.
B. Ivanovas teigė, kad visuomenės apklausoje užfiksuotas Vyriausybės vertinimas atskleidžia, jog menkos dovanėlės rinkėjams didelio įspūdžio nepadarė.
„Tai iš esmės nesuveikė ir nepakeičia teigiamo vertinimo, nes visuomenė puikiai supranta, kad valdžia nepadarė ir pusės to, ką turėjo padaryti gelbėdama smukusį verslą“, – Delfi sakė VDU politologas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų rugsėjo 16–26 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. tiesioginės (face to face) apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginę apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausiama internetu, respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, ją respondentas užpildo savarankiškai jam / jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 %.