Kaip rašė BNS, valdantiesiems antradienį planuojant apsispręsti dėl valstybinių vaistinių steigimo, kai kurių ligoninių vadovai pertvarkų kol kas sako neplanuojantys, nes jos būtų brangios, o privačių vaistinių atstovai bei Seimo opozcija įspėja, kad priėmus pataisas prašys prezidento jas vetuoti, kreipsis į Konstitucinį Teismą ir Europos Komisiją.
Antradienio rytą liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad tokiu būdu siekiama kurti naują valstybinį tinklą, kas pažeidžia konkurencijos principus.
„Jie jau turi iš mokesčių mokėtojų kišenės išlaikomas ligoninių patalpas. Jau vien šituo požiūriu konkurencinėje kovoje su privačiais farmacijos tinklais arba pavienėmis privačiomis vaistinėmis pažeidžiama konkurencija“, - sakė E. Gentvilas.
Jis taip pat teigė nemanąs, kad Lietuvoje reikia plėsti vaistinių tinklą.
„Mes žinome, kad Lietuvoje vaistinių tinklas beveik dvigubai viršija Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Europos Sąjungos šalyse egzistuojančius skaičius. Prasmės nėra didinti konkurenciją, pažeidžiant tą konkurenciją“, - kalbėjo E. Gentvilas.
Politikas teigė neabejojąs, kad po tokio sprendimo aplink ligonines esančios vaistinėlės bankrutuos, o jas susipirks naujai kuriamas valstybinis tinklas.
Konservatorius Mykolas Majauskas kalbėjo, kad yra daug paprastesnių ir efektyvesnių būdų pasiekti tikslo, kad atpigtų vaistai.
„Tarkime – kompensuoti daugiau vaistų. Tokiam tikslui ir tokioms priemonėms pritarčiau. Dabar, kai kuriamos valstybinės vaistinės, belieka tik valstybinės parduotuvės, valstybinės partijos, ir būsime apėję visą ratą ir grįžę ten, iš kur visai neseniai su krauju pabėgome“, - kalbėjo M. Majauskas.
Valdantieji žada susivienyti
Valdantieji, žadantys susivienyti Farmacijos įstatymo pataisų priėmimui, tikina, kad tokios vaistinės pagerins vaistų prieinamumą, didės konkurencija ir mažės vaistų kaina. Tuo metu opozicija, atvirkščiai, tikina, kad konkurencija sumažės, bus švaistomos sveikatos sistemos lėšos, rašė BNS.
Valstiečių žaliųjų lyderis aiškino, kad tokiu būdu siekiama didinti konkurenciją.
„Pirmiausia, mes kalbame apie gydymo įstaigas, kurios dažniausiai ir turi tas vaistines, bet jos šiandien neprekiauja rinkoje laisvai. Jos aptarnauja tik stacionaro ligonines. Manau, kad šitas pokytis tik padidintų konkurenciją. Jei kalbame apie kainų skirtumus Lenkijoje arba kitur, tai pirmiausia tai yra susiję su konkurencija, kuri yra didesnė“, - sakė R. Karbauskis.
Klausimas buvo įtrauktas į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Jei pataisos bus priimtos, valstybines vaistines nuo kitų metų sausio bus galima steigti ne tik ligoninėse, bet ir poliklinikose ar ambulatorijose. Jose būtų prekiaujama ir internetu.
Opozicija anksčiau yra žadėjusi, jei Seimas leis steigti tokias vaistines, prašyti prezidento jas vetuoti, o jeigu to nebus padaryta, bus prašoma Konstitucinio Teismo išaiškinimo.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė BNS aiškino, kad valstybinių vaistinių įteisinimas nepaskatins jų ir privačių vaistinių lygiavertės konkurencijos. Ji abejoja, ar toks tinklas bus efektyviai valdomas.
„Ji bus ribota ir iškreipta. (...) Valstybė visiškai kišasi į verslą“, – teigė K. Nemaniūtė-Gagė.
Ji prognozuoja, kad valstybinių vaistinių atsiradimas paskatintų nedidelių vaistinių bankrotą arba pasitraukimą iš gydymo įstaigų. Ji, be to, klausė, kokiomis lėšomis bus išlaikomos tokios vaistinės ir kiek tai kainuos valstybei.
„Jeigu tai PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo – BNS) lėšos, kyla klausimas, ar neturėtume juos skirti gydytojų, slaugytojų atlyginimų didinimui, didesniam kompensuojamų vaistų sąrašui“, – teigė ji.
Jei Seimas priims pataisas, K. Nemaniūtė-Gagė sakė prašysianti prezidento jas vetuoti bei inicijuosianti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą ir Europos Komisiją.
UAB „Nemuno vaistinė“, valdančios vaistinių tinklą „Camelia“, generalinė direktorė Aušra Budrikienė teigė, kad tiksliai nežinant, kokiais būdais ketinama realizuoti valstybinių vaistinių steigimo idėją, vienareikšmiškai įvertinti šiuos planus yra sunku.
„Ar valstybinių vaistinių tinklas padėtų atpiginti vaistus, stipriai abejoju. Pirma, vaistų kainos ir dabar yra reguliuojamos – valstybė nustato ribas tiek didmeniniams, tiek mažmeniniams vaistų antkainiams, o didelė konkurencija rinkoje lemia tai, jog vaistinės daugeliu atvejų taiko mažesnius nei leistina antkainius. Tiesa, didžiausią dalį galutinėje vaistų kainoje sudaro gamintojo kaina, kuri kol kas yra vienintelė valstybės nereguliuojama vaistų sudedamosios kainos dalis.
Sukurti stiprų valstybinių vaistinių tinklą pareikalautų nemažų investicijų, kurios vargu ar duotų lauktą efektą. Jei valstybinis vaistinių tinklas veiktų siekdamas ekonominės naudos, kaip ir kiti rinkos dalyviai – tuomet įtaka vaistų kainoms būtų minimali arba jos išvis nebūtų, kadangi rinka ir dabar yra labai konkurencinga. Žvelgiant iš mūsų pozicijų, jei valstybiniam vaistinių tinklui būtų taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir privataus kapitalo vaistinėms – nematytume problemų dėl naujo konkurento atsiradimo“, - teigė „Camelia“ vadovė.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Mindaugas Čipinys BNS sakė, kad ligoninės vadovybė neskaičiavo, kiek kainuotų ligoninės vaistinės pritaikymas „klientams iš išorės“.
Utenos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinos reikalams Sergejus Naumkinas BNS teigė, kad būtų iššūkis pertvarkyti vidinę ligoninės vaistinę, kurioje dabar vaistai skirti tik šios medicinos įstaigos reikmėms.
„Būtų labai didelis sunkumas pertvarkyti vaistinę ir užtikrinti darbą, nes turime ribotą personalą ir darbo jis turi pakankamai su vaistais, kurie reikalingi skyriuose. Patalpos per mažos, mes patys tik tik išsiverčiame. Pertvarkymas pareikalautų papildomo darbo organizavimo, investicijų“, – BNS teigė S. Naumkinas.
Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojo infrastruktūrai ir ūkiui Algimanto Vakarino, kol nesibaigs patalpų nuomos sutartis su privačia vaistine, apie pertvarkas kalbos nebus.
„O antras dalykas – neturime daugiau patalpų, neįsivaizduoju, kaip techniškai pertvarkyti: reikia kasos aparatą statyti, personalą surinkti, nes ir dabar mūsų vaistinė nedirba per naktį, padaryti patogią žmonėms įeiti infrastruktūrą. Papildomas funkcijų išplėtimas susijęs su finansais“, – svarstė jis.
Seimas papildomai dar turės balsuoti dėl liberalo Jonas Liesio siūlymo valstybinių vaistinių steigimą leisti ne nuo kitų metų sausio, o nuo 2023 metų. Pasak parlamentaro, iki to laiko reformai būtų tinkamiau pasiruošta, nes dabar sveikatos resursai nukreipti pandemijos suvaldymui.
Lietuvos gydymo įstaigose veikia apie 230 didžiųjų tinklų vaistinių.