Pirmadienį ryte Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Armėnijos kariuomenė intensyviai apšaudo Azerbaidžano Tartaro miestą. Tuo metu Armėnijos pareigūnai pareiškė, kad susirėmimai tęsėsi visą naktį ir ryte Baku atnaujino „puolamuosius veiksmus“.
Azerbaidžano gynybos ministerija pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ nurodė, kad per susirėmimus žuvo daugiau nei 550 armėnų karių. Armėnijos pareigūnai šią informaciją paneigė.
Kalnų Karabacho separatistai pranešė, kad per susirėmimus pirmadienį žuvo 28 sukilėliai, iš viso žuvusiųjų karių yra jau 59.
„28 kariai žuvo susirėmimuose“ pirmadienį, sakoma Kalnų Karabacho gynybos ministerijos pranešime. Tuo metu Baku dar nepaskelbė informacijos apie nuo sekmadienio kariuomenės patirtus nuostolius.
Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Hovhanisianas pirmadienį sakė, kad sužeista daugiau nei 200 žmonių.
Europos Sąjunga savo ruožtu pirmadienį perspėjo regiono galias nesikišti į susirėmimus Kalnų Karabache ir pasmerkė kovos veiksmų „rimtą paaštrėjimą“, keliantį grėsmę stabilumui regione.
ES atstovas užsienio reikalams Peteris Stano pareiškė, kad Briuselis negali patvirtinti pranešimų, jog prie konflikto prisijungė išorinės jėgos, tačiau pridūrė: „Bet koks išorinis kišimasis į šį konfliktą yra nepriimtinas.“
„Niekas neturėtų būti suinteresuotas ir niekas nepasipelnys iš kilusio visuotinio karo, būtent to mes norime išvengti, – kalbėjo jis. – Mes kaip ES, kaip tarptautinė bendruomenė, raginame visus dalyvaujančius veikėjus nedelsiant liautis, o visus kitus regiono veikėjus – prisidėti, kad susidūrimai būtų nutraukti.“
„Šis (konflikto) paaštrėjimas... yra labai neraminantis, net gresia (peraugti) į rimtą, rimtą paaštrėjimą ir (turėti) rimtų pasekmių stabilumui regione“, – nurodė P. Stano.
„Mes raginame nedelsiant nutraukti ugnį, priešiškus veiksmus, imtis deeskalacijos ir griežtai laikytis paliaubų“, – P. Stano sakė žurnalistams.
Įnirtingi susirėmimai sekmadienio rytą prasidėjo etninių armėnų pajėgų kontroliuojamame Azerbaidžanui priklausančiame separatistiniame rajone.
Kalnų Karabachą iš Azerbaidžano 1994 metais atplėšė Armėnijos remiami separatistai per 10-o dešimtmečio karą, kuris baigėsi negalutinėmis paliaubomis.
Šią teritoriją dabar valdo Armėnijos remiama separatistų vyriausybė, paskelbusi nepriklausomybę, kurios nepripažino nė viena valstybė.
Kol kas neaišku, kas išprovokavo sekmadienį atsinaujinusius susirėmimus, kurie yra kruviniausi nuo liepos mėnesio, kai abejose pusėse žuvo 17 žmonių.
Maždaug 4 400 kv. km ploto Kalnų Karabacho regionas yra už 50 km nuo Armėnijos sienos. Armėnijos remiamos vietos pajėgos taip pat yra užėmusios dalį Azerbaidžanui priklausančios teritorijos už šio regiono ribų.
Armėnija: Turkija tiesiogiai dalyvauja konflikte
Armėnijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog Turkija teikia Azerbaidžanui karinę ir politinę pagalbą ir tiesiogiai dalyvauja konflikte dėl Kalnų Karabacho.
„Turkija teikia Azerbaidžanui didelę karinę ir politinę pagalbą. Reikia pažymėti, kad Turkija remia Baku nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio, dalyvaudama Armėnijos blokadoje“, - sakoma pirmadienį paskelbtame Armėnijos URM pareiškime.
Dokumente pažymima, jog dabar tokia parama teikiama kokybiškai nauju lygiu ir Turkija tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose. „Petys į petį su Azerbaidžano kareiviais kariauja Turkijos specialistai, kurie naudoja Turkijos karinę techniką, bepilotes skraidykles ir lėktuvus“, - teigiama pareiškime.
Rugsėjo 27 d. oficialusis Baku pareiškė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos intensyviai apšaudo Azerbaidžano armijos pozicijas. Savo ruožtu Jeravanas paskelbė, jog Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą Kalnų Karabacho kryptimi ir apšaudo nepripažintos respublikos gyvenvietes, taip pat ir jos administracinį centrą Stepanakertą. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių. Armėnijos valdžia paskelbė karinę padėtį ir atsargos kariškių mobilizaciją. Azerbaidžanas taip pat nusprendė įvesti karinę padėtį visoje šalies teritorijoje.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.
Erdoganas reiškia paramą Baku
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Kalnų Karabacho krizei turi būti padarytas galas.
„Azerbaidžanas 30 metų laukė, kol bus sureguliuota ši problema, dabar jis tai daro savarankiškai. Jeigu Armėnija tučtuojau pasitrauktų iš okupuotų Azerbaidžano žemių, būtų atvertas kelias taikai ir stabilumui regione. Krizė, prasidėjusi Kalnų Karabacho okupacija, turi baigtis“, - sakė Turkijos prezidentas Stambule. Jo kalbą transliavo televizijos kanalas NTV.
R. T. Erdoganas taip pat kritikavo ESBO Minsko grupę, kuri, anot jo, nesugeba išspręsti Kalnų Karabacho problemos.
„JAV, Rusija ir Prancūzija iki šios dienos, maždaug 30 metų, neįstengė išspręsti šios problemos. O dabar jos žarsto patarimus“, - teigė Turkijos vadovas.