Nepaisant to, kad jis pats birželį balsavo už šį projektą. Kaip žinia, tokiam įstatymui reikia dar dviejų balsavimų. Štai čia ir pradėjo lįsti įdomūs dalykai.
R. Karbauskis neseniai buvo susitikęs su jaunimo organizacijų atstovais, jiems „valstiečių“ lyderis ir mestelėjo, kad nepritars minėtai idėjai. Po šio pareiškimo buvo ir antras žingsnis. Agnė Širinskienė tokią pat poziciją vėliau pakartojo ir viešai vienoje laidoje.
Apmaudu. Nes atrodė, kad šiame Seime vis tik gali būti klausimų, kurie suvienija parlamentarus bendroms, geroms iniciatyvoms. Ne tik ekstremalios situacijos metu, kai reikia priimti būtinus sprendimus.
Po balsavimo birželį vyliausi, kad tai įmanoma ir dėl tokios iniciatyvos, kaip jaunimo motyvavimas domėtis politika ir siekti karjeros šioje nelengvoje srityje.
Yra įdomus tyrimas, kurio metu klausta, ar žmonės darbintųsi įmonėje su prasta reputacija. Kuo jaunesni buvo respondentai, tuo didesnis procentas sakė, kad ne.
Tad grįžtant prie mano pirmo klausimo, kodėl valdantieji vengia veržlaus jaunimo Seime, gali būti, kad jie jaučia, jog tada Lietuvos politika tikrai pasuktų kitų vertybiniu keliu. Jeigu aktyvioje politikoje rinkėjams pradėtų atstovauti jaunesni žmonės.
Tada tektų keistis visiems. Būti atsakingesniais, skaidresniais, labiau vertinti duodamą žodį ar įsipareigojimą. Tektų savo vertybines nuostatas ne tik deklaruoti, bet jų ir laikytis.
Juolab, kad į Seimą galėtų kandidatuoti jaunimas, net 1 metais nutolęs nuo tos ribos, kurią peržengus jau galima liestis prie stipresnių gėrimų. O juk kadencijos pradžioje šią amžiaus ribą nubrėžę valdantieji sakė, kad dvidešimtečio smegenys yra jau brandžios ir galinčios prisiimti atsakomybę.
O jeigu grįžti prie rimtesnių argumentų, mane stebina toks nuomonės pakeitimas.
Nejaugi jis blogu vėl tapo tik todėl, kad jį teikia opozicija?
Priminsiu, šis įstatymas galiotų tik kitiems rinkimams. Ar mes gebėsime peržengti mus skiriančią demarkacinę liniją? Tikiu, tai įmanoma nepaisant visų rinkiminių batalijų.