Perkant prekes internetu iš nežinomų pardavėjų iškyla kelios rizikos. Visų pirma, jei prekę perkate iš žmogaus, kurio nepažįstate ir pinigus pervedate tiesiai į jo sąskaitą, rizikuojate prarasti pinigus net negavus prekės ar netekti jautrių duomenų, kaip, pavyzdžiui, mokėjimo kortelės informacijos. Daiktus perkant iš trečiųjų šalių prekybininkų rizikuojate įsigyti netikras, nekokybiškas ar net sveikatai žalingas prekes. Pasak Pasaulio muitinių organizacijos padirbtos prekės šiuo metu sudaro bent 10% pasaulio rinkos.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) visų pirma pataria atidžiai išnagrinėti pasiūlyme esančią informaciją. Ar pasiūlymą skelbiantis pardavėjas nepadarė gramatikos klaidų, ar teisingai nurodyti visi prekių ženklai, kokia nuotraukų kokybė. Įsitikinkite, kad skelbime nurodytas pardavėjas, nepaisant to, ar tai fizinis ar juridinis asmuo, yra realus ir apie jį galite rasti tokios informacijos, kaip adresas, telefono numeris, įmonės kodas. Tokios informacijos jums prireiks, jei liksite nepatenkinti prekės kokybe ar norėsite ją grąžinti.

Pasak VVTAT, įsigijus prekes iš fizinio asmens, kuris prekybos nevykdo ir savo veiklos nėra įteisinęs, ginčai dėl įsigytos prekės būtų sprendžiami šalių sutarimu, o nesutarus – bendrosios kompetencijos teisme, o ne pagal vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų normas.

Pagrindinė priežastis kodėl pirkėjai susivilioja pasiūlymais internete – mažesnė kaina. Tačiau mažesnė kaina taip pat gali būti ženklas, rodantis jog prekė yra nepatikima. Tam tikros prekės gali kainuoti mažiau dėl to, kad jos nėra testuotos ar sertifikuotos. Tokiu atveju įsigydami prekę iš nežinomų pardavėjų rizikuojate savo sveikata.

Atidžiai išnagrinėkite perkamos prekės nuotraukas. Patikrinti nuotraukos originalumą galite ją atsisiuntę ir įkėlę į „Google“ vaizdų paiešką. Jei nuotrauką matote daugybėje skirtingų puslapių, ji greičiausiai buvo pavogta. Taip pat visuomet galite kreiptis į pardavėją ir paprašyti jo daugiau prekės nuotraukų, jei jis tokią informaciją suteikti griežtai atsisako, tai gali būti ženklas pranešantis apie nesąžiningą pardavėją.

Jei norite įsigyti žinomo prekės ženklo prekę ir radote ją už žymiai mažesnę kainą taip pat turėtumėte suabejoti prekės originalumu. Ieškodami originalių žinomų prekės ženklų prekių, verčiau juos įsigykite tiesiai iš gamintojo svetainės arba ieškote gamintojo nurodytų platintojų.

Perkant prekes iš parduotuvės, kurioje pirkėjai gali palikti atsiliepimus, būtinai į juos atsižvelkite. Žinoma, viską reikia vertinti su žiupsneliu druskos. Tarp atsiliepimų gali būti ir netikrų, pardavėjų sukurtų atsiliepimų. Netikri atsiliepimai dažnai būna perdėtai pozityvūs, pasikartojantys, palikti iš skirtingų „pirkėjų“ profilių, neretai tariami pirkėjai juose naudoja tokias pačias nuotraukas, tekste palieka klaidų.

Neskubėkite pardavėjui suteikti per daug informacijos. Jei skelbimas nukreipia jus į internetinę parduotuvę, neskubėkite suvedinėti tokios informacijos apie save, kaip gyvenamoji vieta, gimimo metai ir panašiai. Jei tai yra įmanoma, venkite asmeninio duomenų vedimo perkant prekes internetu. Prieš pateikdami mokėjimo kortelės duomenis įsitikinkite, kad mokėjimo gavėjo informacija sutampa su pardavėjo informacija. Jei vis dėlto privalote susikurti paskyrą prieš įsigyjant prekes, nepamirškite stipraus slaptažodžio.

Patyrus nuostolių ar kitaip nukentėjus apsiperkant internete, pirmiausia raštu kreipkitės į pardavėją ir nurodykite savo reikalavimą. Taip pat susisiekite su banku ir pasiteiraukite dėl pinigų grąžinimo galimybės. Jei pardavėjas neatsako arba atsisako tenkinti Jūsų reikalavimą, kreipkitės į VVTAT (jei pirkote iš Lietuvoje registruoto pardavėjo) arba į Europos vartotojų centrą (jei pirkote iš kitoje ES šalyje, Norvegijoje ar Islandijoje registruoto pardavėjo). VVTAT pataria būti ypač atsargiems perkant iš trečiosiose šalyse, Kinijoje arba JAV registruotų pardavėjų, kadangi apginti vartotojų teises tokiais atvejais labai sudėtinga.

Jeigu manote, kad buvo paveikti jūsų asmeniniai duomenys, tuomet Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) įpareigoja apie asmens duomenų saugumo pažeidimą pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Apie patirtus kibernetinio saugumo incidentus ar pastebėtą įtartiną veiklą šiai institucijai galima pranešti užpildžius specialią formą šiuo adresu.

Pamačius viliojantį skelbimą internete, visuomet išlikite sąmoningi. Nebijokite kreiptis į pardavėją ar paslaugos tiekėją dėl papildomos informacijos. O jei jaučiate, kad pasiūlymas yra įtartinas, visada geriau skirkite kelias papildomas minutes informacijos apie pardavėją paieškai, o ne aklai pervedinėkite pinigus. Kartais viena neatsakingai nusipirkta prekė, jums gali kainuoti daug daugiau nei nurodė pardavėjas.

Užsakymo nr.: PT_85345297