„Europinės sankcijos yra diskutuojamos, iki šiol europinėse sankcijose yra 40 pavardžių. Prezidentas Nausėda labai tikisi, kad į spalį perkeltoje EVT sprendimas dėl europinių sankcijų bus atrastas“, – žurnalistams penktadienį teigė šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Dabar yra tik regioninės sankcijos – Lietuvos, Latvijos ir Estijos, o priėmus europines – tie 40 asmenų negalės atvykti į visą Europos Sąjungą“, – pridūrė ji. Pasak prezidento patarėjos, esama tam tikros pažangos ieškant išeičių dėl Kipro užimtos ir sankcijų priimti neleidusios pozicijos.
„Šiuo metu vyksta intensyvi šaudyklinė diplomatija tarp Vokietijos, Kipro ir Turkijos. To rezultatas yra tai, kad Turkija stengiasi, jog būtų deeskaluota situacija Viduržemio jūroje. Todėl tikimės, kad gali įvykti tam tikras pajudėjimas su Kipro pozicija“, – teigė ji.
Kipro atstovai yra pareiškę, kad sankcijoms Baltarusijai pritars tik tuomet, kai ES paskelbs sankcijas Turkijai dėl jos vykdomos gamtinių dujų žvalgybos Viduržemio jūroje.
Komentuodama penktadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos išplėstą sankcijų sąrašą Baltarusijai, A. Skaisgirytė pabrėžė nemananti, kad draudimas įvažiuoti Aliaksandro Lukašenkos režimo šalininkams į šalį yra tik simbolinis veiksmas. Kartu, pabrėžė ji, europiniu lygmeniu vis dažniau kalbama ir apie tarptautinį tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Baltarusijoje.
„Tarptautinio tyrimo idėja yra vis dažniau iškeliama mūsų susitikimuose. Dėl padarytų žmogaus teisių pažeidimų yra galimybė, kad įsijungtų ESBO mechanizmai – vadinamasis Maskvos mechanizmas dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tai vyksta“, – teigė patarėja.
Penktadienį Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė sankcijų sąrašą, kuriame – A. Lukašenkos režimo šalininkai, atsakingi už smurtą prieš taikius protestuotojus bei prezidento rinkimų Baltarusijoje klastojimą. Rugpjūčio pabaigoje paskelbtas „juodasis sąrašas“, kuriame – trisdešimt asmenų, įskaitant A. Lukašenką, papildytas dar 98 pavardėmis.