Nesklandumai kuriant vakciną nuo koronaviruso, įsiplieskusi įtampa tarp ES ir Jungtinės Karalystės ir neatsigaunanti naftos paklausa prisidėjo prie prastesnių investuotojų lūkesčių. Nepaisant to, juos pradžiugino JAV technologijų bendrovių sandoris ir sėkmingas „Snowflake“ IPO, o apie susijungimą paskelbę Ispanijos bankai galbūt pradėjo finansų sektoriaus konsolidacijos erą Europoje.
FED palūkanų nedidins dar bent 3 metus
JAV Federalinis rezervų bankas paskutinio susitikimo metu pagrindinį dėmesį sutelkė į neigiamą pandemijos poveikį JAV ekonomikai. Bazinė palūkanų norma išliko nepakeista 0–0,25 proc. intervale. Šiame rėžyje ji bus laikoma dar bent 3 metus, kol pavyks pasiekti infliacijos ir užimtumo tikslus. Be to, FED šiemet tikisi mažesnio JAV ekonomikos susitraukimo – BVP prognozė pagerinta nuo -6,5 proc. iki -3,7 proc.
Pauzė vakcinos testavime pristabdė rinkas
Kiek niūresnio tono įnešė naujienos apie farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ sustabdomus vakcinos bandymus po to, kai vienam dalyviui pasireiškė neurologinis sutrikimas. Dar nesenai JAV Baltieji rūmai svarstė, kad vakcina gali būti pradėta naudoti jau spalio mėnesį.
Nors vakcinos testavimas buvo greitai atnaujintas, akcijų rinkose vyravo neramios nuotaikos – „S&P 500“ bei „Nasdaq 100“, kuriame dominuoja technologijų įmonės, susitraukė po maždaug 2 proc.
Didžiausias sandoris puslaidininkių srityje
Įpusėjus rugsėjui JAV žiniasklaidos antraštės mirgėjo naujienomis apie kelis didelius verslo sandorius. Technologijų bendrovė „Nvidia“ paskelbė už 40 mlrd. JAV dolerių perkanti Jungtinės Karalystės puslaidininkių ir programinės įrangos gamintoją „Arm“, priklausančią Japonijos investicijų konglomeratui „Softbank“.
Tai vienas iš didžiausių sandorių puslaidininkių srityje. „Nvidia“ tikisi plėtojamą dirbtinio intelekto technologiją susieti su vis plačiau pasaulyje naudojamomis „Arm“ mikroschemomis. Nors dar reikės sulaukti įvairių šalių reguliavimo institucijų pritarimo, investuotojai sandorį įvertino teigiamai ir „Softbank“ akcijų kaina paskutinėmis savaitėmis pakilo 14,3 proc., „Nvidia“ akcijos pabrango 2,3 proc.
106 proc. per dieną pabrangusios akcijos
Tuo metu biofarmacijos įmonė „Gilead Sciences“, siekdama sustiprinti savo poziciją onkologinių tyrimų srityje, paskelbė už 21 mlrd. JAV dolerių perkanti „Immunomedics“. Tiesa, rinkos dalyvius nustebino pasiūlyta 88 JAV dolerių už akciją kainą, nes prieš sandorio paskelbimą įmonės akcijų kaina tesiekė apie 42 JAV dolerius. Tai lėmė staigų „Immunomedics“ akcijų brangimą – per dieną jų kaina išaugo apie 106 proc.
JAV rinkoje surengtas didžiausias šių metų IPO
JAV debesų kompiuterijos paslaugas teikianti kompanija „Snowflake“ surengė didžiausią šiais metais pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO), kurio metu išplatino 28 mln. akcijų už nominalią 120 JAV dolerių vienos akcijos kainą.
„Snowflake“ investuotojų dėmesį patraukė sparčiai augančia klientų baze, kurie renkasi duomenų saugojimo produktą, leidžiantį vartotojams analizuoti duomenis iš kelių nuotolinių saugyklų teikėjų. IPO didelio susidomėjimo sulaukė po to, kai Warreno Buffetto investicijų bendrovė „Berkshire Hathaway“ sutiko įsigyti įmonės akcijų už 570 mln. JAV dolerių.
Įmonės įtraukimas į Niujorko biržos prekybos sąrašą rodo didėjantį susidomėjimą technologijų kompanijomis, kurios teikia su nuotoliniu darbu susijusias paslaugas. „Snowflake“ debiutas rinkoje buvo įspūdingas – bendrovės akcijų kaina pabrango daugiau kaip du kartus, o įmonės vertė išaugo iki 70 mlrd. JAV dolerių.
Euro zonoje laukiama mažesnio susitraukimo
Po paskutinio ECB susitikimo pinigų politikos priemonės išlieka nepakitusios. Centrinio banko vadovė Christine Lagarde teigė, kad ekonominiai duomenys nuo liepos mėnesio rodo stiprų ekonominės veiklos atsigavimą.
Tikimasi, kad metinis euro zonos BVP 2020 m. sumažės 8 proc. Tai būtų šiek tiek geresnis rezultatas, palyginus su birželio prognozėmis, kai prognozuotas 8,7 proc. susitraukimas. Tuo metu 2021 m. euro zonos BVP turėtų pakilti 5 proc., o 2022 m. augimas turėtų sudaryti 3,2 proc.
Reaguodama į euro brangimą, Ch. Lagarde komentavo, kad centrinio banko valdančioji taryba „atidžiai stebės“ valiutų kursų pokyčius ir jų pasekmes. Ji pakartojo, kad norint palaikyti ekonomikos atsigavimą ir užtikrinti vidutinės trukmės kainų stabilumą ekonomikoms paskatinti, vis dar reikia didelio kiekio pinigų.
Atsinaujino įtampa tarp ES ir Jungtinės Karalystės
Įsiliepsnojo įtampa tarp ES ir Jungtinės Karalystės abiem pusėms pradėjus naujas derybas dėl jų santykių po „brexit“. JK įstatymų leidėjai paskelbė įstatymo projektą dėl vidaus rinkos sukūrimo, kuriuo siekiama laisvos prekybos tarp Škotijos, Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos. Kai kurie šio projekto elementai prieštarauja išstojimo sutarčiai, dėl kurios abi pusės sutarė dar pernai.
Netikėta derybų krizė lėmė staigų svaro vertės silpnėjimą iki 0,93 ribos euro atžvilgiu. „Brexit“ klausimas išliks svarbiausiu veiksniu EUR/GBP valiutų porai bent iki spalio 15-osios, kuri yra paskutinė diena JK ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui pasirašyti prekybos susitarimą.
Anglijos centrinis bankas pirmą kartą paminėjo galimybę bazinę palūkanų normą sumažinti iki neigiamo lygio, kas taip pat turėtų neigiamos įtakos svaro vertei. Tuo metu JK bendrovių akcijos, krentant svaro vertei, yra linkusios brangti, nes daugelis „FTSE 100“ indekso bendrovių yra tarptautinės įmonės, generuojančios reikšmingas pajamas užsienyje. Šio indekso vertė rugsėjo viduryje augo 1,3 proc.
Prasidedanti finansų sektoriaus konsolidacija Europoje
Ispanijos bankai, kurie daugiausiai yra orientuoti į mažmeninį sektorių, ieško būdų, kaip efektyvinti savo veiklą vyraujant žemoms palūkanoms ir dėl pandemijos ženkliai sumažėjus jų pelningumui. Vienas didžiausių šalies bankų „CaixaBank“ paskelbė, kad už 4,3 mlrd. eurų įsigis konkurentą „Bankia“ ir taps didžiausiu Ispanijos banku.
„Bankia“ akcijų kaina po sandorio paskelbimo pakilo apie 40 proc., tuo metu „CaixaBank“ akcijos pabrango 14 proc. Didžiausias Ispanijos bankininkystės sandoris per du dešimtmečius gali tapti ilgai lauktos finansų sektoriaus konsolidacijos Europoje ženklu.
Kinijos atsigavimas nepraranda pagreičio
Kinijos ekonomikos atsigavimas rugpjūtį įgavo pagreitį. Jį toliau skatino pirmą kartą nuo pandemijos pradžios išaugęs šalies mažmeninių pardavimų rodiklis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kinijos pramonės gamyba, palyginus su ankstesniais metais, išaugo 5,6 proc. Tai buvo didžiausias augimas nuo praėjusių metų gruodžio, gerokai viršijęs rinkos lūkesčius.
Vis dėlto Kinijos nacionalinis statistikos biuras savo pareiškime pažymėjo, kad „šalyje vis dar reikia stabilizuoti darbo vietas, verslą ir žmonių pragyvenimo lygį bei stiprinti tolesnį ekonomikos atsigavimą“. Kinijos ekonomikos augimas dar nesiekia savo potencialo, todėl tikimasi, kad iki metų pabaigos Kinijos Liaudies bankas į ekonomiką įlies papildomų pinigų.
Kinijos akcijų rinka pastaruoju metu demonstravo stabilumą. Investuotojų nuotaikas kiek pakėlė žinia, kad Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos finansų ministrai sutiko padvigubinti savo pastangas, padedant regionui atsigauti po pandemijos. „CSI 300“ indekso, sekančio didžiausias bei likvidžiausias įmones Šanchajaus bei Šendženo biržose, vertė pakilo 0,9 proc.
Pristabdytas besivystančių rinkų potencialas
Stabtelėjęs JAV akcijų rinkų augimas investuotojams sukėlė klausimų, kad galbūt atėjo metas atsigręžti į pigesnes besivystančių pasaulio valstybių rinkas. „Bloomberg Economics“ skaičiuojamas besivystančių šalių (išskyrus Kinijos) ekonomikų aktyvumo rodiklis rugsėjo pradžioje buvo apie 25 proc. mažesnis nei prieš pandemiją. Tai labai panašus lygis į išvysčiusių šalių ekonomikas.
Tuo metu „MSCI Emerging Markets“ akcijų indeksas nuo kovo žemumų yra pakilęs apie 45 proc., tačiau nuo rugsėjo pastebima, kad investuotojų apetitas rizikai mažėja. Optimizmas dėl vakcinos sukūrimo buvo vienas iš pagrindinių rinkų augimo variklių, tačiau pamirštama, jog beveik visos besivystančios šalys susiduria su iššūkiais dėl medicininių pajėgumų. Tolesnį šių rinkų augimą gali apsunkinti būtent sudėtinga medicininė situacija šalyse ir neapibrėžtumas dėl ekonomikos skatinimo programų.
Naftos paklausa šįmet gali taip ir neatsigauti
Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) įspėjo, jog pasaulinė naftos rinka tapo dar labiau pažeidžiama, nes pandemija toliau stipriai veikia naftos paklausą. Dar kartą buvo sumažinta naftos produktų suvartojimo prognozė šiems metams, taip pat nebesitikima, kad greitai mažės liepos mėnesį pasiektos rekordinės naftos atsargos.
„Brent“ rūšies naftos kaina pastaruoju metu buvo žemesniame nei 40 JAV dolerių už barelį lygyje. Paskutinio OPEC susitikimo metu Saudo Arabijos princas išreiškė ryžtą apsaugoti naftos rinką ir pranešė, kad imsis veiksmų dėl narių, kurie nesilaiko sutarto gavybos mažinimo. Po šio pareiškimo naftos kaina paaugo sparčiausiai nuo birželio mėnesio ir viršijo 43 JAV dolerių už barelį ribą.
