Gausiai valdžios dalintos darbo paieškos išmokos, į kurias galėjo pretenduoti ir studentai, merginos teigimu, atsirūgo ne tik jai, bet ir kitiems, panašaus likimo studentams.
„Išmokas dėl COVID-19 skyrusi Vyriausybė, švelniai tariant, „pakišo kiaulę“ Užimtumo tarnyboje registruotiems studentams. Viena ranka davusi iki poros šimtų eurų, kita – atėmė gerokai didesnes socialines stipendijas ir socialinės paramos išmokas“, – aiškino ji.
Studentė pateikė pavyzdį, kad kaip nuolatinių studijų studentė bandė registruotis Valstybinių studijų fonde, tačiau sužinojo, kad socialinės stipendijos negaus, nes prarado socialiai remiamo asmens statusą.
„Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistės paaiškino, kad priežastis – Užimtumo tarnybos skirta išmoka. Užimtumo tarnybos skiriamos išmokos atsisakymas niekuo negelbės, nes, esą vis tiek „turiu galimybę gauti pajamų“, – tikino mergina.
Ji taip pat pasiūlė paskaičiuoti, kokios gi tos, studentės teigimu, „pajamos“.
„Užimtumo tarnyba pervedė apie 160 eurų ir keliais eurais viršijo sumą, dėl kurios prarandama teisė į socialinę paramą. Socialinės stipendijos nuo šių metų – 253 eurai, o socialinės paramos išmoka – 125 eurai. Taigi, galutinis rezultatas – minus du šimtai eurų.
Pridėkime dar tai, kad nuo gruodžio mėnesio išmokos dėl COVID-19 nutraukiamos, o į socialinę stipendiją bus galima pretenduoti tik nuo ateinančių metų kovo mėnesio, taigi apskritai susidaro kelių mėnesių „duobė“.
Mergina ironiškai komentavo, kad žmonės gali pradėti sakyti, ko čia tie studentai verkia, tegul eina dirbti, bet tuo pačiu norėjo atkreipti dėmesį į kitą svarbų aspektą.
„Galima, jeigu studentas suprantamas kaip pigus nekvalifikuotos darbo jėgos šaltinis ir svarbiausias kriterijus – aukštojo mokslo diplomas, bet ne studijų kokybė. Tai yra, reikia apsispręsti, ko norime – diplomuotų „kadrų“ ar specialistų. O gal apskritai nebereikia žaisti parama studijomis ir „gerovės valstybės“ idėjomis?“, – retoriškai klausė ji.
Vienintelis kriterijus – ar atitinka sąlygas
Užimtumo tarnybos (UT) atstovė spaudai Milda Jankauskienė nurodė, kad įsiregistravę asmenys darbo paieškos laikotarpiu atitinkantys numatytus kriterijus gali pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokas, tarp jų – ir studentai.
„Šių metų birželio-rugsėjo mėn., Užimtumo tarnybos duomenimis, kreipėsi 11 tūkst. asmenų, kurie studijuoja, iš jų – 5,2 tūkst. asmenų paskirta 0,03 MMA ir 1,1 tūkst. asmenų – 0,07 MMA darbo paieškos išmoka.“
Pasak jos, darbo paieškos išmoka skiriama, kai asmuo atitinka šias sąlygas: jam suteiktas bedarbio statusas, bedarbis kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
„Atkreipiame dėmesį, kad nustatant darbo paieškos išmokos dydį Užimtumo tarnyba vertina tiktai tai, ar asmuo turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurią skiria „Sodra“.
Studentas turi rinktis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aida Žemaitytė-Budnikienė komentavo, kad jeigu studentė registravosi UT, įgijo bedarbės statusą ir paprašė darbo paieškos išmokos, šios papildomos pajamos yra iš dalies įskaitomos, kai vertinama, ar asmuo arba šeima yra nepasiturinti ir ar gali gauti socialines pašalpas.
„Socialinė stipendija netiesiogiai susieta su socialinių pašalpų gavimu ta prasme, kad šios stipendijos skiriamos studentams iš nepasiturinčių šeimų arba vieniems gyvenantiems nepasiturintiems studentams, kai jie nėra įskaitomi į šeimos sudėtį dėl amžiaus. Jeigu pats studentas yra nepasiturintis arba jo šeima yra socialiai remtina, tuomet iš Valstybinio studijų fondo jis gauna 253 eurų dydžio socialinę stipendiją.
Studentas turi rinktis – arba jis ieško darbo ir gauna darbo paieškos išmoką, arba studijuoja ir būdamas nepasiturintis arba iš socialiai remtinos šeimos gauna socialinę pašalpą ir/ar socialinę stipendiją. Taip yra dėl to, kad valstybės lėšos yra ribotos, o parama negali būti dubliuojama ir skiriama nepagrįstai“, – nurodė ji.
Vis dėlto išskyrė, kad piniginę socialinę paramą teikiančios savivaldybės turi visas galimybes individualiai įvertinti konkretaus studento ar jo šeimos situaciją.
„Tais atvejais, kai asmens pajamos ne daugiau kaip 50 procentų (tai yra 68,75 Eur) viršija nustatytą ribą gauti socialinę pašalpą (137,50 Eur), savivaldybės administracija, patikrinusi asmenų gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, gali skirti socialinę pašalpą išimties tvarka.
Trumpai tariant, minima studentė galėtų gauti ir socialinę paramą – tai yra savivaldybės apsisprendimo klausimas, o kaip nepasiturinti, ir socialinę stipendiją“, – apibendrino A. Žemaitytė-Budnikienė.