Statistika iš tiesų gąsdinanti. Profesoriaus teigimu, vos prieš 10 metų skaičiai buvo perpus geresni. Tai reiškia, kad nuo to laiko Lietuvoje nutukusių ir antsvorį turinčių vaikų padvigubėjo. Ir tai – labai reali ir didelė grėsmė sveikatai, tad, pasak pašnekovo, jokiu būdu negalime laukti, kol nutukusių vaikų, kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose bus 50 proc.: „Ten jau yra tragedija. Todėl manau, kad sunerimti reikia.“
Šios problemos atsiradimo priežastis profesorius įžvelgia kelias.
„Logiška, kad kažkas su maistu yra ne taip, kaip anksčiau. Fizinio aktyvumo trūkumas. Nemenkas vaidmuo tenka aplinkai, reklamoms. Ketvirta, sveikatos apsaugos organizavimo problemos. Labai akivaizdi kreivė – vaikų ligų gydytojų, pediatrų mažėja, o nutukimo daugėja. Manau, tai irgi turi nemažą įtaką, – kalbėjo prof. V. Urbonas.
– Kiekvienas savo laikmetis turi pliusų ir minusų, net ir koronaviruso pandemija turi pliusų. Sovietmečiu, kai maisto trūko, niekas negalvodavo eiti į parduotuvę pirkti pusfabrikačių, viskas būdavo gaminama namuose. O namuose gamintas maistas yra kitoks nei pirktas – šis skirtas išlaikyti jį ilgą laiką, jis apdorotas.“
Todėl visiškai suprantama, kad nutukimas yra išsivysčiusių, turtingų šalių problema. Ir netgi tai būtų per daug švelnus žodis apibūdinti šią situaciją – kai kurios šalys jau skelbia, kad tai epidemija.
„Mes skelbiame gripo, koronaviruso epidemijas, o amerikiečiai skelbia nutukimo epidemiją, tai tragedija. Manau, kad tai susiję su greitu gyvenimo tempu, kas JAV yra labai aktualu. Kai greitai gyveni, nebeturi laiko gaminti, užsiimti fiziniu aktyvumu, atsipalaiduoti, normaliai išsimiegoti. Tai irgi lemia nutukimo atsiradimą“, – kalbėjo prof. V. Urbonas.
Genetikos kaltinti negalima
Vis dėlto reikia pabrėžti – nutukimas nėra paties žmogaus pasirinkimas, tai liga. O ją nuvertinti būtų didelė klaida.
„Daugelį metų į nutukusį žmogų buvo žiūrima tarsi į nesipraususį, apsileidusį žmogų. Bet dabar medicinoje su tuo yra kovojama, pirmiausia gydytojus reikia įtikinti, kad tai liga. Tokia pat, kaip onkologinis susirgimas ar bronchinė astma, kaip kitos rimtos ligos. Įveikti šią ligą ne visada užtenka tik ligonio pastangų“, – sakė gydytojas.
Nors žmonės dėl nutukimo dažnai yra linkę kaltinti genetiką, tačiau iš tiesų, profesoriaus teigimu, genai nutukimą lemia tik 20-30 procentų. Vėlgi, gali lemti ir 100 proc., bet tokiu atveju žmogus sirgs reta genetine liga.
„Tačiau tokių žmonių labai mažai. Dažniausiai kalbame apie funkcinį, ideopatinį nutukimą dėl kalorijų pertekliaus. 90 proc. vaikų yra taip nutukę. Genai turi reikšmės, bet tikrai ne tokią didelę, kaip dažnai žmonės įsivaizduoja. Aplinka, reklama turi didžiulę reikšmę. Gyvenimo būdas, sėdėjimas prie televizoriaus, maisto reklamos žiūrėjimas. Į tai atkreipiamas dėmesys ir kai kurios Vyriausybės jau draudžia prasto, greito maisto reklamą. Lygiai taip pat, kaip alkoholio ar kitų kenkiančių dalykų“, – pasakojo prof. V. Urbonas.
Pagal KMI skaičiuoti negalima
Tad kaip nustatyti, kad vaiko svoris jau yra per didelis? Neapsigaukite – įprasta suaugusiems kūno masės indekso (KMI) skaičiuoklė vaikams netinka.
„Vien KMI pasitikėti negalima. Jei paimsime stipriai sportuojantį vyrą ar moterį, KMI bus 30-35 ir tai rodys nutukimą. Bet, aišku, kad jis nebus nutukęs. Nutukimas tai nėra svorio padidėjimas kūne, tai riebalų kiekio padidėjimas organizme. KMI yra pats praktiškiausias rodiklis nustatyti riebalų kiekį organizme, bet jis nėra 100 proc. tikslus, – kalbėjo laidos pašnekovas.
– Tėvams būtinai reikia matuoti vaiko ūgį ir svorį. KMI yra pagrindinis rodiklis, kuris atspindi riebalus. Bet jo reikšmės vaikams yra visiškai kitokios nei suaugusiems. Jas galima surasti internete – įvedamas vaiko svoris ir ūgis bei amžius.“
Didžiausios problemos pasireikš ateityje
Gydytojo teigimu, pagrindinės komplikacijos, kurios pasireiškia dėl nutukimo, dažniausiai užklumpa ne vaikystėje, o jau suaugus, mat vaikams neretai jos dar tiesiog nespėja pasireikšti.
„Negali sakyti, kad vaikams jų nėra, užuomazgos jau yra, bet kliniškai mes jų dar nematome“, – sakė gydytojas.
O suaugus problemų dėl nutukimo – daugybė. Širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai, kraujospūdžio, blogogojo cholesterolio padidėjimas, išaugusi infarkto, insulto rizika...
Riebalų pakitimas organizme lemia ir kepenų suriebėjimą. Atsiranda net kepenų uždegimas. Dėl kepenų suriebėjimo atsiradęs kepenų uždegimas yra dažniausia vaikų kepenų liga Europoje. Jei šis uždegimas progresuoja, gali baigtis tuo, kad reikės persodinti kepenis, nes jos tiesiog suyra.
Tačiau didžiausia problema, su kuria susiduria nutukę vaikai, pasak pašnekovo, yra psichosocialinės komplikacijos. Tai – depresija, savigarbos stoka, nenoras eiti į mokyklą.
Ar tai, kaip maitinomės vaikystėje, paauglystėje, duoda kokias nors pasekmes vėlesniame amžiuje?
„Neabejotinai. Kai kurie tyrimai rodo, kad, jei vaikas virš 10 metų yra nutukęs, tikimybė, kad jis bus nutukęs ateityje, yra daugiau nei 50 proc. Kodėl? Sakoma, kad iki 10-14 metų vaiko organizme daugėja riebalų ląstelių. Po to jų skaičius nedidėja. Logiška, kad jei vaikas yra nutukęs, riebalų ląstelių padaugėja ir būna daugiau nei pas liesą. Tada, kai žmogus užauga, riebalų ląstelėms pūstis, kaupti riebalus yra daug lengviau, yra daug didesnis plotas, kur jos gali priglausti tos riebalus. Dėl to ir sakoma, kad nutukimą reikia gydyti iki 10 metų amžiaus“, – kalbėjo prof. V. Urbonas.
Visgi nėra kažkokios ribos, nuo kurios reikėtų pradėti gydyti vaiko nutukimą. Jei vaikas turi problemų su svoriu, pasak profesoriaus, praktiškai visais atvejais reikia kreiptis į gydytoją ir gydymas turi būti pradėtas tada, kai tik nustatoma diagnozė, nepriklausomai nuo to, koks amžius.
Pusryčiai – privalomi
Jei vaikas nutukęs, pats svarbiausias dalykas, kaip sako gydytojas, yra mityba. Ir tai yra daug svarbiau nei fizinis aktyvumas. Antra – fizinis aktyvumas, trečia – aplinkos keitimas, kai įtraukiama visa šeima. Šiuo metu nutukusiems vaikams patariama riboti riebalus ir lengvai įsisavinamus angliavandenius – cukrų, sultis, gazuotus gėrimus.
„Galbūt vaikas geria per daug sulčių, kompoto, gal šeima valgo per daug miltinių produktų – kepa blynus, valgo bulkutes. Nebeduokime šių produktų, tegu vaikas valgo daržoves, vaisius. Tada tėvai ateina ir sako – jis tų produktų nevalgo. O tada klausiu tėvų – o jūs kreipėtės dėl to, kad vaikas valgo per mažai ar per daug? Jei jis negaus to blyno ar bulkutės, vaiko apetitas vis tiek yra didelis, tai jis turės valgyti kažką kito. Grubiai pasakysiu, bet badas priverčia valgyti tokius ligonius“, – sakė gydytojas.
Nuėję į kavinę neretai pamatysime atskirą vaikišką meniu, kuriame įprastai būna keptos bulvytės su padažu, blyneliai, makaronai. Kodėl mes įsivaizduojame, kad vaikas turi valgyti būtent tokį, ne visavertį, o dažnu atveju, net beveik desertinį maistą? Ar vaikas gali valgyti tokį maistą, kaip ir suaugęs?
Profesorius atsako: „Iš dalies taip, bet ir suaugęs turi valgyti sveiką maistą. Ir čia yra problema. Maistą gamina ne dietologai, bet šefai. Natūralu, kad šefas gamina skanų maistą. Problema ta, kad skanus maistas nebūtinai bus sveikas maistas. Tikriausiai daugiau yra nesveiko skanaus maisto nei sveiko skanaus maisto.“
Šiek tiek juokais, šiek tiek rimtai profesorius užsimena – lietuvių problema yra ta, kad apie mitybą viską išmano visi, lygiai taip pat, kaip ir apie krepšinį.
„Tada prasideda „mano močiutė taip valgė ir viskas buvo gerai“. Taip, mano močiutė turėjo pirmo laipsnio nutukimą, bet gyveno labai ilgai ir turėjo puikią atmintį, tačiau buvo fiziškai aktyvi. 92 metų ji dar tempdavo 2 anglies kibirus. Dėl to negalime gretinti savęs prie mūsų senelių – valgome taip pat, kaip jie, tik anglies kibirų nebenešiojame, tai skirtingi dalykai“, – kalbėjo pašnekovas.
Tad kaip turėtų atrodyti normali 7 metų vaiko mityba? Pasak profesoriaus, visų pirma, kasdien turi būti valgomi pusryčiai.
„Pusryčiai turi būti valgomi neabejotinai. Yra daug duomenų apie tai, kad jei žmogus suvalgo pagrindinę kalorijų dalį pirmoje dienos pusėje, nutukimas gresia daug mažiau nei valgant antroje dienos pusėje. Antra taisyklė – per dieną reikėtų valgyti ne du ir ne tris, o 4-5 kartus. Ilgos pertraukos, ypač tada, kai žmogus pavalgo vieną kartą vakare, yra tiesus kelias į nutukimą“, – laidoje kalbėjo prof. V. Urbonas.
Sveikam vaikui pusryčiams pašnekovas rekomenduoja pasirinkti košes, tačiau ne užpilamas, o tikras, pilno grūdo, kurias reikia virti. Taip pat ryte gali būti valgomas ir kiaušinis, žuvis, net ir mėsa.
„Aišku, pieniškos dešrelės nėra pats geriausias pasirinkimas, nebent ten daug mėsos. Tokiu atveju bus žymiai geriau nei valgyti blyną. Po to kas 3-4 valandas vaikas turėtų kažką perkąsti. Idealu būtų koks nors vaisius ar daržovė, – sakė gydytojas.
– Sena patarlė – vakarienę atiduok priešui iš dalies ir čia galioja. Aišku, visko atiduoti nereikėtų, nes vaikas turi pavalgyti. Reikia vengti pusfabrikačių, daugiau valgyti daržovių, vaisių, gerti mažiau sulčių. Tai nėra gėrimas, tai yra skystas maistas – vaisių sriuba. Jei vaikas iki 10 metų išgertų 2 litrus slyvų sulčių, jis gautų pilną dienos kalorijų normą.“
