„Matysime bendrą vaizdą, kai biudžetas bus pateiktas svarstymui Vyriausybei, vėliau pateks į Seimą. Tačiau, prezidento nuomone, kitų metų biudžetas turėtų siekti bent jau dviejų pagrindinių strateginių tikslų. Vienas yra – biudžetas turėtų pradėti ekonomikos transformaciją. Europos Vadovų Taryboje prezidentui pavyko išsiderėti istorinio dydžio lėšas, kurios galėtų būti nukreiptos į ekonomikos transformaciją, įsisenėjusių problemų sprendimą, kaip nepakankama švietimo kokybė, socialinė, regioninė atskirtis“, – LRT radijui sakė S. Krėpšta.
„Tai tikrai problemos sisteminės, jų negalima išspręsti per vienerius metus, bet tą reikia spręsti kiekvienais metais, su kiekvienu biudžetu.
Lėšų yra pakankamai, dabar svarbu nukreipti tas lėšas tikslingai ir investuoti ten, kad susidarytų prielaidos kurti aukštesnės pridėtinės vertės verslus. Įvairūs verslo inkubatoriai, investicijos į švietimą“, – pridūrė jis.
Anot Prezidentūros atstovo, svarbus bus ir kitų įsisenėjusių problemų sprendimas.
„Antras prioritetas – nelygybės mažinimas. Tai yra sisteminė problema, pajamų nelygybė didelė. Ji pernai šiek tiek sumažėjo, bet tikrai atsiliekame nuo ES vidurkių. Įvairios mokestinės priemonės reikalingos, kaip neapmokestinamo pajamų dydžio didinimas nuoseklus, pensijų indeksavimas, matome pensininkų skurdą, kuris gerokai didesnis nei Vakarų Europos šalyse“, – LRT radijui teigė S. Krėpšta.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad kitų metų biudžete reikia vengti papildomų įsipareigojimų, ypač ilgalaikių.
