Net ir prabėgus nemažai metų nuo įvykdyto nusikaltimo, ši istorija vis iškyla į viešumą. Tai nėra ir pirmasis kartas, kai dainininkai Didžiuliai akcentuoja brolių Lavrinovičių veidų naudojimą reklamose. 2013 m. atlikėjų pora atsisakė „Bitės“ paslaugų dėl tos pačios priežasties kaip ir „Telios“ atveju. Vis dėlto „Delfi“ kalbinti ekspertai tvirtina, kad Lavrinočių atvejis yra išskirtinis ir sunku juos lyginti su kitais kalėjusiais asmenimis už panašius nusikaltimus.
Brolių Lavrinovičių atvejis – netipiškas
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Gintautas Sakalauskas, paprašytas pakomentuoti, ar vis dėlto broliams Lavrinovičiams nebuvo lengviau grįžti į doros kelią, kadangi dar prieš nusikaltimą jie pradėjo sėkmingų sportininkų karjerą, teigė, kad jų atvejis nėra tipiškas.
„Žinoma, kad jiems ir dėl to, kad yra geri krepšininkai, ir dėl to, kad yra labai šmaikštūs, gyvenimas laisvėje po buvusio įkalinimo buvo ir yra paprastesnis, nei didžiajai daliai kitų buvusių kalinių, ypač, jei jie būna padarę sunkius smurtinius nusikaltimus.
Paprasčiau būna atlikus bausmę už sunkius korupcinius ar finansinius nusikaltimus, turim ir tokių sėkmingos integracijos pavyzdžių. Man rodos, prieš imant vertinti šią istoriją teisine, moraline ar komercine prasme, svarbu suvokti, kad Lietuvoje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių asmenų, turėjusių įkalinimo patirties jau Nepriklausomoje Lietuvoje, maždaug pusę jų kalėjo už smurtą“.
Teisės ekspertas nurodė, kad kiekvienais metais Lietuvoje į laisvę po bausmės atlikimo išeina tūkstančiai asmenų, šimtai – už sunkius smurtinius, įskaitant ir seksualinius nusikaltimus. Taip pat kasmet šimtai žmonių nuteisiama už išžaginimus ir seksualinius prievartavimus, tačiau dar šimtą kartų tiek niekas nebūna nuteisiamas, nes aukos nesikreipia.
„Tai žiūrint į šią istoriją, buvusią prieš 20 metų akivaizdu, kad norint atkreipti dėmesį į smurtą prieš moteris, ar seksualinį smurtą, taikinys nėra labai vykęs. Juolab, kad jie atliko bausmes, jos buvo gana griežtos, tuo metu jie buvo labai jauni, dabar turi šeimas, vaikus ir nėra tekę girdėti, kad prieš juos smurtautų. Kita vertus, gerai, kai išsakoma savo pozicija – reklamos ar verslo atžvilgiu, galima atsisakyti įvairių verslo paslaugų dėl pačių įvairiausių motyvų, jei kažkam atrodo, kad tie motyvai yra svarbūs. Čia yra klientų teisė“, – sakė jis.
Valstybė nėra keršto įrankis
G. Sakalauskas, atsakydamas į klausimą, ar po reklamos pasirodymo visuomenė neužsiima linčo teismu, kai primena broliams Lavrinovičiams praeities nuodėmes, specialisto nuomone, reklama yra verslo pasirinkimas ir čia ji visuomet rizikuoja arba išlošia. Pasak jo, gali nepataikyti sudaiktindamas vaizduojamas moteris, suvulgarindamas, pavaizduodamas netinkamus stereotipus, ignoruodamas totalitarizmo padarytas nuoskaudas ir pan.
„Tokių pavyzdžių ir Lietuvoje galime rasti labai daug. Mano supratimu, šiuo atveju verslas turi rinktis ir galvoti, kaip tai paveiks jų pirkėjus ar klientus, net kai ta reklama formaliai teisės ir nepažeidžia. Beje, ir patys reklamoje dalyvaujantieji apie tai turi galvoti, juk niekas neverčia joje dalyvauti. Aš tuos dalykus atskirčiau. Man rodos, tai nėra linčo teismas, tik verslas“.
Taip pat jis nurodė, kad klausimas dėl kalinių gyvenimo sąlygų kalėjimuose, kuri galimai prisideda prie sėkmingo kalinių grįžimo į visuomenę, teigė, kad Norvegija nėra vienintelis toks pavyzdys.
„Padorios kalinimo sąlygos yra šiuolaikinis bausmių vykdymo standartas visoje Europoje. Šiuo atveju bausmė yra tik laisvės atėmimas, ir ne daugiau. Žmonės išsaugo savo orumą ir turi gyventi kiek įmanoma įprastą gyvenimą, tik neturėdami laisvės. Deja, bet Lietuvoje įkalinimo sistema nuėjusi dar tik labai nedidelį kelią nuo buvusios totalitarinės sistemos. Visi vėliau ar anksčiau išeina į laisvę ir pačios visuomenės interesas yra rūpintis ir galvoti apie tai, kokie jie ir kur išeis, ką veiks, kaip elgsis“.
Apibendrindamas, ar šis klausimas, kuris skaldo visuomenę, gali būti išspręstas taip, kad nebūtų pamiršti aukos išgyvenimai, bet ir nusikaltimą padarę asmenys galėtų toliau ramiai gyventi, tikino, kad tai labai sunkus klausimas, į kurį nėra paprasto atsakymo.
„Bet kuriuo atveju pirmas žingsnis yra suvokimas, kad valstybė nėra keršto įrankis, ji yra ir aukų, jų artimųjų, ir kaltininkų, jų artimųjų. Bausdama ji turi reaguoti į neteisėtą elgesį, rasti balansą, kiek įmanoma padėti aukoms, kiek įmanoma siekti, kad kaltininkai toliau gyventų visuomenėje nenusikalsdami. Bet nėra ir niekada nebus visuomenės be nusikaltimų. Mes turim ieškoti būdų, kaip gyventi kartu toliau ir pirmiausia – žiūrėti į ateitį.“
Didžiausia atsakomybė – įmonei
Lyčių lygybės ekspertas Donatas Palauskas teigė, kad kai šnekame, kieno atsakomybė didžiausia dėl kilusio skandalo, visų pirma, turėtų būti akcentuojamas įmonės pasirinkimas.
„Gaila, kad žmonės, bent ją galima pastebėti socialiniuose tinkluose, puola komentuoti, kad tai yra Lavrinovičių puolimas. Bet tai iš esmės yra nepasitenkinimas dviejų garsių žmonių, kurie sukritikavo įmonės pasirinkimą, ne pačius asmenis, bet būtent tą sprendimą. Aš manau, kad jie turi visišką teisę tai padaryti ir nutraukti kažkokias paslaugas, jeigu įmonė jiems neatrodo socialiai atsakinga“.
Ekspertas sako, kad šia tema yra labai lengva manipuliuoti ir lengviausia bandyti apsiginti aiškinant, kad broliai Lavrinovičiai nusipelnė ramiai gyventi, nes jau atliko bausmę ir nederėtų lyginti su paprastai kaliniais, kurie išeina iš įkalinimo įstaigų.
„Man atrodo šiuo atveju mes matome visišką sėkmės istoriją, kai atlikę bausmę asmenys labai greitai sugrįžo į darbus, tęsė savo profesinę veiklą ir tą darė tikrai gerai. Mes žinome tuos laimėjimus, visi juos suprantame ir jų nekvestionuojame.
Bet supraskite, viena yra būtent asmens integracija į darbo rinką, kai pripažįstame, kad jie turi visas teises tai daryti ir tęsti savo darbus, kam šie žmonės turi talentą. Kitas dalykas – ką mes, kaip visuomenė, laikome žvaigždėmis. Čia jau yra kita kalba, nes žmogus, mano supratimu, kuris rodosi visuomenėje, pristatomas kaip teigiamas pavyzdys, turi turėti ir gerą reputaciją“, – sako jis.
D. Paulausko teigimu, toks asmuo neturėtų turėti kažkokių dėmių savo biografijoje ir taip iškyla etinis klausimas, ką Lietuvos visuomenė laiko žvaigždėmis.
„Ne tik šis atvejis yra problemiškas. Matome daugybę žvaigždžių, atlikėjų, menininkų, kurie nepaisant to, kad turi tikrai prastą reputaciją, vis dėlto yra laikomi žvaigždės“.
Susiformuotų nebylumo atmosfera
Paklaustas, ar gerai ir toliau eskaluoti šią temą aukos atžvilgiu, D. Paulauskas aiškina, kad tai tėra bandymas nutildyti tuos, kurie prisimena.
„Man atrodo visuomenę turi teisę priminti šį nusikaltimą, kadangi broliai Lavrinovičiai yra vieši žmonės. Mes, kaip visuomenė, tikrai turime teisę į tą moralinę atmintį. Pasižiūrėkite, kai tik vėl iškilo šis klausimas, pasipylė komentarai, kad reikia pamiršti, nereikia kelti bylos, kuria 20 metų. Žodžiu, reikia viską užrakinti spynele ir nebejudinti šios temos. Taigi, mums nuolat kartojama, kad turime tai pamiršti, bet man atrodo, kad mes privalome atsiminti, ypač tokiais atvejais, kai žmonės yra keliami ant pjedestalo ir mums pristatomi kaip sektini pavyzdžiai. Manau, mes turime teises suabejoti“.
Viena vertus, sako lyčių lygybės ekspertas, esą privertimu tylėti norima apsaugoti Lavrinovičių auką, tačiau ar tikrai bus apsaugotos kitos aukos, jeigu apie šiuos atvejus nustosime šnekėti.
„Manau, rezultatas bus priešingas, nes mes sukursime nešnekėjimo atmosferą ir tabu klausimą, kuriuo negalima diskutuoti vardan visų ramybės. Tokiu atveju susidursime su tomis pačiomis problemomis, kai žmonės nekalba, nesikreipia, bijo ir nenori kelti į viešumą, kai patiria seksualinį smurtą. Taip ir susiformuoja nebylumo atmosfera“.
D. Paulauskas taip pat pasidalino smurto statistika Lietuvoje, kurioje matoma, kiek žmonių nukentėjo Lietuvoje nuo įvairaus smurto, įskaitant seksualinę prievartą. Ji jam atrodo absurdiška, kadangi matyti, kad skaičiai yra labai maži.
„Tai yra nerealistiški skaičiai, vadinasi, žmonės dažnu atveju dėl to nesikreipia. Net ir fizinio smurto skaičiai yra nurodomi labai maži, bijoma aukos stigmos, o seksualinė prievarta yra dar jautresnė tema.“
„Delfi“ primena, kad broliai Lavrinovičiai ir jų pusbrolis 1999 metais buvo nuteisti už grupinį nepilnametės išžaginimą. Lavrinovičiams buvo paskirta 5 metai laisvės atėmimo, jų pusbroliui – 6 metai. Tuo metu daugelį nustebino Darjušo Lavrinovičiaus ir nukentėjusios merginos vestuvės, nukentėjusioji vėliau pakeitė parodymus ir neigė išžaginimo faktą.
Atlikus bausmę Lavrinovičių teistumas panaikintas praėjus penkeriems metams. 2000 metais nukentėjusioji mergina buvo nuteista, kadangi buvo apkaltinta, jog davė melagingus parodymus, tačiau nuo realios laisvės atėmimo bausmės buvo atleista.
Lietuvoje žymūs krepšininkai ir dabar tęsia sėkmingą krepšininkų karjerą.