Tačiau kovo 19 d. uždarius šalies sienas, šiame kurortiniame mieste beveik nebeišgirsi užsienietiškų akcentų. Barai užrakinti, motorinės valtys pusę savaitės stovi ištemptos ant kranto, o viena didžiausių regione slidinėjimo trasų uždaryta nuo pirmadienio iki penktadienio.

„Tarsi pasuktum užvedimo raktelį ir automobilis tiesiog sustotų, – pasakoja Kvinstauno meras Jimas Boultas. – Poveikis vietiniam verslui, užimtumui, ekonomikai buvo siaubingas.“

„Covid-19“ pandemijai visame pasaulyje uždarant sienas ir sustabdant oro keliones, tokie ikoniški miestai kaip Kiotas ar Amsterdamas bando prisitaikyti prie naujos realybės su mažiau užsienio svečių ir ieškoti būdų atkurti vietos ekonomiką. Kvinstaune nekilnojamojo turto kainos pamažu leidžiasi iš ankstesnių rekordinių aukštumų, o verslas mažina kaštus, pasitikdamas ilgą vasarą be Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos turistų antplūdžio.

Visoje šalyje užsienio svečiai per 12 mėnesių iki 2019 m. kovo išleido 17,2 mlrd. Naujosios Zelandijos dolerių (11,5 mlrd. USD) – ši suma sudarė 20 proc. viso šalies eksporto. Paprastai Kvinstaune jie kasmet išleisdavo maždaug 1,9 mlrd. NZD.

J. Boultas sako, kad turistų išlaidų požiūriu regionas šiuo metu veikia maždaug 40 proc. pajėgumu, nors vis daugiau Naujosios Zelandijos vietinių gyventojų naudojasi galimybe čia apsilankyti. Tačiau vietiniai lankytojai paprastai yra jautresni kainoms nei užsieniečiai, ir vietiniai operatoriai nesugebėjo išvengti smūgio.

„Glenorchy Air“ generalinis direktorius Jamesas Stokesas vertina, kad mažiausiai 85 proc. klientų, užsisakančių vaizdingus skrydžius po lankytinas regiono vietas, yra užsienio turistai. Kai jų nebeliko, jam teko sumažinti kainas, kad gegužės mėnesį atšaukus nacionalinį karantiną pritrauktų bent vietinius keliautojus.

„Iškart po karantino kainos buvo nukritusios 50 proc. Dabar jos sumažėjusios 30 proc.“ – sako jis.

Kvinstaunas

„NZ Ski“, valdantis dvi pagrindines regiono slidinėjimo trasas, prognozuoja, kad šį sezoną lankytojų skaičius sumažės apie 30 proc. Tačiau pajamos gali susitraukti net 50 proc., nes slidininkai naujazelandiečiai pamokoms ir įrangos nuomai išleidžia mažiau nei australai, kurie paprastai sudaro maždaug trečdalį lankytojų, sakė generalinis direktorius Paulas Andersonas. Kompanija sezoną pradėjo perpus sumažindama darbuotojų skaičių, apkarpydama vidinius kaštus, tokius kaip rinkodara, ir darbo dienomis sutrumpindama prieigą prie šlaitų.

P. Andersonas ruošiasi sunkiems 2021-iesiems – su šiokia tokia viltimi, kad Naujosios Zelandijos ir Australijos regionas bus paskelbtas saugių vidaus kelionių zona. „Trans-Tasmanijos burbulas“ nėra neįmanomas, nors bendruomenių protrūkiai abiejose šalyse atidėjo jo įgyvendinimą.

„Jei turėsime trans-Tasmanijos burbulą ir australai neturės kur vykti, išskyrus Naująją Zelandiją, mes negalėsime jų atsiginti, ir tai bus labai maloni problema, – teigia jis. – Tačiau į savo planus šios prielaidos kol kas neįtraukiame.“

Vietiniai darbdaviai, tokie kaip P. Andersonas, normaliais laikais samdo daug užsienio darbuotojų, ypač mažiau mokamiems darbams, ir dėl personalo mažinimo daugelis jų liko įstrigę šalyje.

Kvinstauno rajone tebegyvena maždaug 4000 darbuotojų migrantų. Balandžio ir gegužės mėnesiais, per patį karantino piką, maždaug trys ketvirtadaliai žmonių, stovėjusių eilėse prie Išganymo armijos maisto banko, buvo migrantų bendruomenės nariai, pastebi Andrew Wilsonas, Kvinstauno bendruomenės ministerijų direktorius.

„Situacija jau šiek tiek nusistovėjo, ypač dėl maisto, nes žmonės išvyko iš miesto arba persikėlė ten, kur gali užsitikrinti mažesnes pragyvenimo išlaidas ar kokį nors darbą“, – sako jis.

Vis dėlto su pokyčiais susidoroti tenka ir labiau pasiturintiems gyventojams, pažymi A. Wilsonas.

„Yra žmonių, kurie čia gimė, praleido čia visą gyvenimą ir gyvena šiuo nauju ritmu, – sako jis. – Tai visiškai kita žmonių grupė, kuri nebūtų pagalvojusi, kad patirs finansinių sunkumų, tačiau dabar atsidūrė tokioje padėtyje ir turi naviguoti sistemoje.“

Tuo tarpu Kvinstauno aukšta gyvenimo kaina normalizuojasi, rinkoje atsiranda vis daugiau nuomojamų objektų, nes miestas ištuštėjo, o buvę atostogų nuomos verslai tapo prieinami nuolatiniams nuomininkams.

Kvinstaunas

„Nuomos kaina buvo sumažinta iki tokios, kurią galime sau leisti, – sako Nickas Websteris, jaunas australų darbuotojas, atvykęs į miestą 2019 m. pradžioje. – Sakytum, ironiška, bet dabar čia gyventi pasidarė paprasčiau nei anksčiau, ir žmonės mažiau stresuoja.“

Vidutinė nekilnojamojo turto vertė rugpjūtį krito ketvirtą mėnesį iš eilės ir, palyginus su gegužės mėnesio piku, sumažėjo 7,4 proc., rodo „CoreLogic“ duomenys. Vis dėlto, kai vidutinė prašoma kaina tebesiekia 1,1 mln. NZD, daugeliui pirkėjų ši rinka vis dar neįkandama.

„Netenka matyti daug nesėkmingų pirkimų, – sako „Ray White Queenstown“ bendrasavininkas Basas Smithas. – Turime tikrai subrendusį aukštos kokybės pirkėjų skaičių, ir tai daro spaudimą viršutiniam rinkos segmentui.“

B. Smithas teigia, kad kai kurie savininkai sutinka priimti šiek tiek mažesnę sumą nei prieš pandemiją, tačiau paklausa vis dar labai didelė – ypač tarp Australijos investuotojų bei turtingų Naujosios Zelandijos piliečių, kurie gyvena užsienyje, tačiau dabar nori sugrįžti namo.

Naujosios Zelandijos iždas prognozuoja, kad šalies siena visus 2021 m. liks uždaryta, nors vyriausybė teigia, kad nori ją atidaryti greičiau, kai tik tai padaryti bus saugu. Tačiau neturint tikslaus plano, perspektyva lieka miglota.

Kvinstauno meras J. Boultas įsitikinęs, kad jo miestas išgyvens artimiausio laikotarpio nepatogumus, ir svarsto alternatyvius pajamų šaltinius, tokius kaip filmų produkcija ar švietimas. Tačiau tai užtruks.

„Mes aktyviai mąstome, kaip paįvairinti pajamas, bet per vieną naktį to nepadarysi. Žvelgiant į kitų šalių modelius, gali prireikti dešimties metų, kad pasuktum laivą vos keliais laipsniais.“

O kol kas jis ruošiasi naujai realybei, kai mažiau žmonių keliauja didesnius atstumus.

„Buvo daug kalbėta apie turizmo perteklių, bet ar dabar žmonės veržiasi lipti į tolimųjų reisų orlaivius? – sako jis. – Jei mažiau žmonių skraidys, galbūt pasieksime nirvaną, kai turėsime mažiau, bet vertingesnių turistų?“