Štai viena jauna moteris prasitarė, kad labai bijo prarasti mylimą žmogų. Ji yra išsiskyrusi, turi karčios patirties. Su dabartiniu vyru ji gyvena jau treti metai, todėl nuogąstauja, kad jų santykius palies trejų metų krizė. Ji pasakojo, kad santykiai yra puikūs ir lyg nereikėtų bijoti, tačiau visgi ją persekioja baimė, kad gali kažkas gali atsitikti.
Minėta moteris yra įsibaiminusi ne vien dėl buvusios nesėkmės asmeniniame gyvenime, bet ir dėl to, kad yra prisiskaičiusi bei prisiklausiusi visokiausių dalykų, kad „meilė trunka trejus metus“. Mūsų herojė yra išsilavinusi, tačiau visgi tiki tuo trečių metų krizės baubu.
Viena iš priežasčių, kodėl jaučiama minėto pobūdžio baimė, gali būti ta, kad ji naujus santykius ėmė kurti dar nepasibaigus „gedėjimo periodui“, neužgijus nuoskaudoms po skyrybų. Gali gana greitai ateiti laikas, kada žmogus pasijaučia vėl galįs turėti naują partnerį, įsimylėti. Tam jis ruošiasi: daugiau dėmesio skiria savo išvaizdai, lankosi ten, kur yra galimybė susipažinti, naudojasi pažinčių portalų ir programėlių paslaugomis. Visgi, psichologai sako, kad „gedėjimo periodas“ trunka maždaug vienerius metus. Ir tuos metus reikėtų išlaukti, praleisti ramybėje ir gilinantis į save – daug skaitant, ilsintis ar užsiimant kita veikla, kuri teikia ramybę, susitaikymą su savimi pačiu.
Jeigu naujų santykių ieškoma tam dar nepasiruošus, yra pavojus, jog ilgalaikių santykių taip ir nepavyks užmegzti. Kai kurie vyrai ir moterys, išsiskyrę su savo mylimaisiais, vėliau užmezga trumpalaikius santykius. Ir visai ne todėl, kad nenorėtų turėti draugą visam gyvenimui. Paprasčiausiai išsiskyręs žmogus tampa atsargesnis – jis bijo vėl nusivilti. Tokiu atveju jie į tarpusavio santykius žiūri kritiškai ir iškilus sunkumams sako: „Aš žinojau, kad jis neištesės savo pažado“. Arba štai dar vienas kvailas įsitikinimas: „Aš žinojau, kad ji man visiškai netinka“. Velniai rautų, jeigu jau „žinojai“, tai kodėl rinkaisi būtent šį žmogų? Ir, apskritai, jei žmogus sau įsidiegia, kad nepavyks išsaugoti ką tik užsimezgusių santykių, tai jis nesąmoningai ir nesistengs, kad pavyktų.
Štai keletas Fritz Perls, Gestalt Therapy įkūrėjo, minčių šia tema. Psichologas ir seksoterapeutas Fritz Perls teigia, kad daugelis santykių nutrūksta praėjus vos keletui mėnesių nuo jų pradžios. Poros skiriasi dėl daugelio priežasčių, tačiau reikia paminėti vieną įdomų momentą: partneriai vienas kitu pradeda nusivilti, kuomet pastebi tokius neigiamus jo bruožus, kuriuos turėjo kas nors iš aplinkos. Tai gali būti buvęs sutuoktinis (partneris), tėvai ar netgi jūs patys. Arba kas nors iš žmonių, su kuriais nemažai bendravote. Kartais tie pastebėti bruožai gali taip sujaukti protą ir sielą, kad partneryje imsite įžvelgti kitą žmogų. Štai vienas vyriškis yra pasakojęs, kad išblėso meilė vienai visa dešimčia metų vyresnei moteriai, nes jis įžvelgė bruožus, kurie buvo būdingi jo viršininkei – valdingumą, žodžių junginį „aš pasakiau“. Skyrybos įvyko gana greitai. O kur dingo meilė? Tiesiog išgaravo su minėtuoju žodžių junginiu.
Taigi tiek šiuo, tiek kitais atvejais poros skiriasi, kuomet realus gyvenimas, realūs santykiai ir realūs realaus partnerio bruožai ima neatitikti įsiteigto vaizdinio apie tai, kokie tie santykiai „turėtų būti“, koks „turėtų būti“ partneris.
Dar vienas stereotipas, kliudantis puoselėti tvirtus santykius, yra keistas įsitikinimas, kad „viskas yra pernelyg puiku, kad tai būtų tiesa“. Šiuo atveju gali būti kalti čia išankstiniai išsigalvoti scenarijai, pagal kuriuos esate įsitikinę, kad galiausiai „vis tiek paliks, išduos“. Tokia neracionali baimė skatina „numatyti“ santykių rezultatus arba pabaigą dar prieš jiems įsibėgėjant – mat „taip jau buvo“. Be kita ko, jei kalbėsime apie moteris, tokią neracionalią baimę į galvą įpučia visokios „patarėjos“, pavyzdžiui, draugės ir netgi psichologės. Taip, taip, yra tokių psichologių, kurios moterims aiškina, kad reikia itin vyrą stebėti, visaip „išbandyti“ ir jeigu jis neatitinka kažkokio kitų žmonių primesto įvaizdžio, mesti.
Dabar ypač tapo madinga kalbėti apie narcistinį asmenybės tipą. Moterims diletantės psichologės aiškina, kad „negali būti pernelyg gerai“, nes narcizai moka sudaryti gerą įspūdį ir jeigu moteris mato, kad santykiuose „viskas pernelyg gerai“, ima įtarinėti asmenybės sutrikimais. Taigi kurdami santykius, kliaukitės pirmiausia savo galva, į viską žiūrėkite paprasčiau, išlikite pozityvūs, geranoriški, neprisigalvokite visokių dalykų ir neleiskite kitiems spręsti už jus pačius. Kuo mažiau analizuokite savo santykius su pašaliniais asmenimis, nes visada atsiras bent viena „geradėja patarėja“, kuriai labai bus smagu, jeigu jūsų santykiai nutrūks. Juk tada „geradėja“ pasijus labai reikšminga – o būtent to pasijautimo ji sąmoningai ar net nesąmoningai ir siekė.
Dažnai koją pakiša ne tik visokios minėtos „patarėjos“ – kiekviena su savo įžvalgomis. Santykių ir / ar pradžioje kenkia pernelyg didelis santykių analizavimas, aiškinimaisi, kalbos „apie mus abu“. Jeigu jau sykį norite „pasikalbėti apie santykius“, vadinasi, įžvelgiate kažkokių problemų. Taigi ir kalbėkite apie konkrečią problemą, o ne apie judviejų santykius apskritai.
Skamba keistai, ironiškai, tačiau žmonės – tiek vyrai, tiek moterys – gana lengvai sugeba susitaikyti su savo draugų, giminaičių ydomis, didesniais ar mažesniais trūkumais, tačiau niekaip negali priimti savo partnerio menkiausių trūkumų, nori, kad šis būtų idealus. Tai gal būkite atlaidesni ir pakantesni savo partneriui?
Ar ne geriau visgi į viską žiūrėti optimistiškai. Juk mintys materializuojasi. Ar nepastebėjote, kad nutinka būtent taip, kaip ir galvojote, kad nutiks? Ar jums vaikystėje nesakė, kad ko labai norėsi, tai būtinai išsipildys. Tik reikia labai labai norėti ir neapleisti savo svajonės. Taigi reikia būti optimistais. Pozityvumas ir optimizmas padeda sukurti tvirtus santykius visam gyvenimui.
