Apie tai paklausėme šeimos, endobiogenikos, integraliosios fiziologijos ir klinikinės fitoterapijos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės („Inmedica“ Santariškių klinika).
Laikyti kojas karštame vandenyje su druska
Visi tėvai žino, kad kojos ir nosis yra kažkuo susiję. Dažnai, kai sušąlame kojas, atsiranda sloga. Anot medikės, pėdų šildymas aktyvina mūsų autonominę nervų sistemą, todėl gali padėti greičiau pasveikti, bet šios procedūros nereikėtų daryti karščiuojančiam vaikui. Tiesa, ką vandenyje veikia druska, sunku pasakyti. „Druska čia neatlieka tokio svarbaus vaidmens. Svarbiausia, kad kojos sušiltų. Galbūt druska yra labiau tam, kad kartu vaikas ir pakvėpuotų šiltais, natriu prisotintais garais, taip išeina tarsi inhaliacija“, – svarstė medikė. Pasak jos, vanduo turėtų būti šiltas, bet nedeginantis. „Oda turi švelniai parausti. Kai kojas ištraukiame, jas reikia apmauti vilnonėmis kojinėmis ir žiūrėti, kad neatšaltų, nes dings visa nauda. Šią procedūrą reikėtų daryti ligos pradžioje, kai yra ūmi sloga, pirmas tris dienas“, – sakė gydytoja.
Įtrinti kojas šildančiais tepalais
Šis būdas, anot E. Nevardauskaitės-Rudzikienės, turi tokį patį poveikį kaip ir kojų mirkymas karštame vandenyje. „Jie visi yra bandymas išgauti šildymo efektą, kad toje vietoje būtų suaktyvinta kraujotaka ir autonominė nervų sistema“, – teigė medikė.
Taurės/garstyčios
Šis būdas, pasak pašnekovės, atėjęs iš Kinijos, kur taurės statomos ant akupunktūrinių taškų. „Šitaip lokaliai aktyvinama kraujotaka. Jei tai darome plaučių srityje, suaktyviname ten kraujotaką ir tikimės, kad pritekės daugiau imuninių ląstelių, suaktyvins imunitetą ar išjudins užsistovėjusius pūlius. Tą reikėtų daryti tada, kai yra bronchito pradžia, virusinės infekcijos. Bet reikia būti atsargiems, kad vaikui nenudegintumėte nugaros. Savamoksliškai to daryti nerekomenduoju. Kaip kad ir dėti garstyčių ant krūtinės. Ant pėdų – galima, bet ant krūtinės – kiek per drastiška. Yra paprastesnių būdų, kurie veikia taip pat“, – sakė medikė. Vienas iš jų – varškės kompresas. „Jis yra daromas taip: imama įprasta varškė, ji turi būti pašildyta iki kūno temperatūros. Įvyniojama tarp dviejų marlės gabaliukų, dedama prie kūno ir apvyniojama su kokia nors vilna. Varškė nuo kūno šilumos sukreka, išsiskiria skystis, o vilna tą skystį sugeria. Šį būdą patariu naudoti tada, kai vaikas dar yra geros būsenos, bet girdisi bronchito pradžia. Pagal kraują matome, kad antibiotikų nereikia, bet yra rizika, kad karkalai nusileis žemiau į plaučius. Bet, tarkime, šis kompresas visiškai netiktų prie astmos“, – pasakojo gydytoja. Tokį kompresą ji rekomenduoja palaikyti pora valandų, paskui nuimti. Medikė perspėja, kad po tokios procedūros nei vaikui, nei suaugusiajam nereikėtų staigia stotis. Verčiau dar pagulėti. „Visas kraujas būna sutekėjęs į plaučius, todėl bet koks staigus judesys gali sukelti galvos svaigimą“ , – sakė gydytoja.
Arbatmedžio aliejus
Anot pašnekovės, jis pasižymi stipriomis antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis, naikina virusus, bakterijas. Būtent dėl to jo nereikia naudoti be reikalo. „Jis skirtas tam, jei tikrai matome, kad yra bakterinės infekcijos rizika, kai yra pūlinga sloga ir reikia vietinio gydymo. Bet pastoviai tepti juo nosies vidaus nerekomenduoju. Šitaip galime išnaikinti visas bakterijas – tiek geras, tiek blogas“, – sakė medikė.
