Ką Lietuvos gyventojai iš tikrųjų mano apie A. Lukašenką, Baltarusiją bei pastarojo mėnesio įvykius šioje šalyje. Nors ne vienerius metu atliekami tyrimai dažniausiai rodydavo skeptišką lietuvių požiūrį į A. Lukašenkos režimą, lietuviai dažniausiai apklausose nedemonstruodavo signalų, jog Baltarusijos vertėtų baimintis arba galvoti apie didesnę paramą opozicijai – artima, bet kartu pagal gyvenimo kokybę bei politinę santvarką tolima Lietuvos kaimynė buvo tarsi pilka zona.
Viskas pasikeitė po rugpjūčio 9-osios, kai šalyje vyko prezidento rinkimų spektaklis, kuriame nugalėtoju pasiskelbė tas pats A. Lukašenka, Baltarusijai vadovaujantis nuo 1994-ųjų.
Kitaip, nei po ankstesnių rinkimų, šalyje kilo dar neregėta ir nepasibaigusi protestų, o kartu ir su jais susidorojimo banga. Tačiau lietuvių požiūris į tokias dramatiškas permainas Baltarusijoje vertinamas nevienareikšmiškai, rodo naujas tyrimas.
Remia ir režimą, ir sankcijas jam
Rytų Europos studijų centro (RESC) užsakymu bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 metų rugpjūčio 22 – rugsėjo 4 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresni). Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių (18 metų ir vyresnių) Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija plius/minus 3,1 proc.
Paaiškėjo išties keisti rezultatai. Pavyzdžiui, keturi iš dešimties (41%) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad net ir vykstant politiniams neramumams Baltarusijoje, Lietuva
turėtų siekti glaudesnio politinio dialogo su dabartine Baltarusijos valdžia (12% visiškai sutinka ir 29% greičiau sutinka), kiek daugiau nei penktadalis (22%) su tokiu teiginiu nesutinka (9% visiškai nesutinka ir 13% greičiau nesutinka), o ketvirtadalis (26%) su šiuo teiginiu nei sutinka, nei nesutinka. Dešimtadalis (11%) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Su tokiu teiginiu kiek daugiau sutinka vyresni nei 30 metų žmonės (18 – 29 metų jaunimas dažniau nei vyresni gyventojai neturi nuomonės), gyvenantys kaime (46%), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (47%) bei su didžiausiomis (virš 1200 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (48%), vadovai (53%) bei darbininkai ir ūkininkai (45%), kitų tautybių (ne lietuviai) gyventojai (51%), kairiųjų pažiūrų respondentai (55%). Su šiuo teiginiu santykinai daugiau nesutiko specialistai ir tarnautojai (28%) bei dešiniųjų pažiūrų respondentai (31%).
Tačiau tuo pat metu labai panašus skaičius (44%) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sutinka su su visiškai priešingu teiginiu, kad Lietuva turėtų remti sankcijas Baltarusijos valdžiai dėl nesąžiningų rinkimų ir jėgos naudojimo prieš protestuotojus, net jei dėl to pablogėtų Lietuvos ir Baltarusijos politiniai ir ekonominiai santykiai. 14% visiškai sutinka ir 30% greičiau sutinka, šeštadalis (17%) su tokiu teiginiu nesutinka (6% visiškai nesutinka ir 11% greičiau nesutinka), dar trys iš dešimties (29%) su šiuo teiginiu nei sutinka, nei nesutinka.
Su tokiu teiginiu kiek daugiau sutinka jaunesni nei 50 metų žmonės (vyresni nei 50 metų žmonės kiek dažniau už kitus neturi tvirtos pozicijos – nei sutinka, nei nesutinka), miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu (60%) bei su didžiausiomis (virš 1200 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (54%), besimokantis jaunimas (55%) bei specialistai ir tarnautojai (53%). Su tokiu teiginiu dažniau nesutiko nelietuvių tautybės gyventojai (32%). Su šiuo teiginiu daugiau sutinka, nei nesutinka visų demografinių ir socialinių grupių gyventojai, išskyrus lenkų tautybės gyventojus (28% su teiginiu sutiko, 35% nesutiko, o 31% nei sutiko, nei nesutiko).
Nesidomi, todėl tokie ir rezultatai
Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, tokie prieštaravimai rodo, kad Lietuvoje žmonės nesidomi Baltarusija, bent jau nuosekliai.
„Jie negalvoja apie tai ir neturi aiškios pozicijos. Todėl ir atsakymai iš temos „ką paklausi, tą ir gausi“. Tai nėra keista, žinant, kad užsienio politika niekada nėra didelio domėjimosi sritis. Kita vertus, tai, kad nemaža dalis žmonių linkę toliau tęsti „glaudesnio bendradarbiavimo“ su Lukašenkos režimu politiką, rodo, kad mes, kaip visuomenė, anaiptol nesame tokie jau „laisvę mylintys“ ir ją remiantys.
Viešumoje matoma parama Baltarusijos žmonėms, kurie priešinasi Lukašenkos režimui, vis gi yra tik aktyviosios visuomenės dalies atspindys. O gana didelei likusiai visuomenės daliai tai arba neįdomu, arba jie laikosi pozicijos, kad „geriau nesikišti““, – lietuvių laikyseną komentavo politologas.
Išties, minėtoje apklause Lietuvos gyventojų nenuoseklumas vertinant įvykius Baltarusijoje bado akis ir žiūrint į tai, kaip atsakyta į kitus klausimus. Pavyzdžiui, kiek daugiau nei ketvirtadalis (27%) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad Aleksandro Lukašenkos valdymas leidžia Baltarusijai išlaikyti dalinę šalies politinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
Tačiau tuo pat metu pusė (51%) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad A. Lukašenka yra palankus Rusijai Baltarusijos lyderis (20% visiškai sutinka ir 31% greičiau sutinka), kiek daugiau nei dešimtadalis.
Be to, beveik pusė (45%) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad Lietuva turėtų suteikti prieglobstį ir kitokią pagalbą per protestus nukentėjusiems Baltarusijos piliečiams. Tačiau daugiau nei keturi iš dešimties (44%) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad prieglobsčio suteikimas kandidatei į Prezidentus Sviatlanai Cichanouskajai ateityje gali pabloginti Lietuvos Ir Baltarusijos santykius.
Europos sąjungą dėl neveiklumo dažnai linkę kritikuoti ir iš „gilaus susirūpinimo reiškimo“ šaipytis mėgstantys lietuviai taip pat prisilaiko nuomonės, kad ES pozicija Baltarusijos atžvilgiu buvo tinkama. Pavyzdžiui, keturi iš dešimties (38%) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sutiko su teiginiu, kad Europos Sąjungos valstybių atsakas į Baltarusijos jėgos struktūrų veiksmus prieš protestuojančius piliečius buvo tinkamas.
„Turbūt panašius rezultatus galėtume gauti, jei būtume klausę apie paramą Zanzibaro kovotojams už laisvę arba Westerlando žmonėms, siekiantiems nuversti Crownlando diktatorių.
Beje, ir tai neblogai iliustruoja, kodėl Vakarai taip pasyviai reaguoja. Jei jau Lietuvoje didžioji dalis visuomenės nelabai domisi, kas vyksta Baltarusijoje, tai Vokietijoje ar Prancūzijoje tai apskritai yra klausimas, kuris rūpi itin mažai daliai visuomenės – t.y. politikai neturi jokio spaudimo iš savo rinkėjų pusės ir jiems tai nėra prioritetas“, – pažymėjo T. Janeliūnas.
Galiausiai vis dėlto beveik pusė (46%) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad Lietuvos viešai deklaruojama politinė pozicija, palaikanti protestuotojus Baltarusijoje, yra teisinga. Su tokiu teiginiu kiek daugiau nesutiko kaimo gyventojai (20%), bedarbiai ir namų šeimininkės (22%), kitų tautybių respondentai (32%).
Su šiuo teiginiu daugiau sutiko, nei nesutiko visų demografinių ir socialinių grupių gyventojai, išskyrus lenkų tautybės gyventojus (26% sutiko su teiginiu ir 39%
nesutiko). Pažymėtina, kad rusų tautybės gyventojai su tokiu teiginiu kiek daugiau sutinka (33%), nei nesutinka (28%).